Vakar Seimo rinkimuose nesėkmę patyrusi Taikos koalicija visos rinkiminės kampanijos metu išsiskyrė ramia laikysena. Koalicijos lyderis Viktoras Uspaskich daugybę kartų pultas įvairiose laidose išlaikė santūrumą, o paklaustas kodėl grįžta į didžiąją rinkiminę areną, tvirtino: „net ir skęstantis laivas turi turėti kapitoną”.
Mindaugas Puidokas, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas, dalyvavęs kartu su Taikos koalicija, ramiai priėmė pralaimėjimą ir parodė kaip galima oriai pasitraukti iš politinės arenos. Nors kai kurie politiniai lyderiai pralaimėję linkę kaltinti kitus, ginčyti rezultatus ar net toliau kurstyti susiskaldymą, Puidokas pasirinko kitokį kelią – jis tiesiog nuoširdžiai padėkojo savo rėmėjams ir komandai bei pažvelgė į ateitį su optimizmu.
„Pirmiausia noriu padėkoti visiems, kas palaikė Taikos koaliciją! Taip pat didelis ačiū visai nuoširdžiai dirbusiai mano komandai!“ – šiais žodžiais Puidokas išreiškė dėkingumą tiems, kurie buvo kartu per šią kelionę. Nėra nusivylimo, nėra kaltinimų – politikoje ne visada laimi, o pralaimėti taip pat reikia mokėti.
Puidokas aiškiai išskyrė kelias pamokas, kurias išmoko rinkimų metu – nuo žiniasklaidos vaidmens iki finansų svarbos kampanijose, pabrėždamas, kad vienijimasis yra būtinas opozicijai ateityje. Tai kvietimas išmokti iš patirčių ir siekti geresnių rezultatų ateityje.
Pasitraukdamas iš politikos, Puidokas palieka ir simbolinį „raktą pabudimui Lietuvoje“ – savo naują knygą „Kodėl Lietuvoje griūva tiltai?“. Ši knyga, jo teigimu, gali būti kelrodis tiems, kurie ieško atsakymų ir nori prisidėti prie Lietuvos gerovės. Nepaisant rinkimų nesėkmės, jis ragina žmones nenusivilti ir primena, kad „gyvenimas tęsiasi ir ties politika nesibaigia“.
Puidoko pasitraukimas iš politikos yra pavyzdys, kad pralaimėjimą galima priimti su orumu ir pozityvumu, primindamas, jog tikrasis lyderystės testas neretai vyksta ne tada, kai laimi, o tada, kai turi pasitraukti.
Uždarydamas šį savo politinį skyrių, Puidokas palieka įkvėpiančią žinutę, kad svarbiausia yra vienybė, optimizmas ir tikėjimas ateitimi. Nors politika jo gyvenime pasibaigė, jis palieka stiprų palikimą tiems, kurie tiki taika ir susitelkimu.
„Tegul Dievas laimina Jus visus ir veda šviesos keliu!“ – sakė jis,matyt, taip žymėdamas naujos pradžios pažadą.
