Suprasti akimirksniu
  • Konstitucinis Teismas nagrinės, ar nebuvo pažeisti įstatymai iš M. Drobiazko atimant pilietybę
  • Svarstoma, kad savo įgaliojimus galėjo viršyti ir prezidentas G. Nausėda
  • Liudyti byloje buvo pakviestas ir P. Vanagas
  • Pilietybę iš M. Drobiazko atėmęs prezidentas ją suteikė kitai čiuožėjai
Šaltiniai
M. Drobiazko
M. Drobiazko byla keliauja į Konstitucinį Teismą. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Konstitucinis Teismas nagrinės, ar nebuvo pažeisti įstatymai iš M. Drobiazko atimant pilietybę

Netikėtas posūkis A. Drobiazko pilietybės atėmimo byloje – nuspręsta, kad yra pakankamai indikatorių, jog jos tolesnį likimą spręstų Konstitucinis Teismas, o štai teisę vadintis šalies piliete atėmęs prezidentas G. Nausėda galimai pasielgė neteisėtai viršydamas savo įgaliojimus.

Regionų administracinis teismas gruodžio 10 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą pagal Margaritos Drobiazko skundą dėl pilietybės netekimo ir nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą[1].

Teismas turėjo abejonių dėl tam tikrų Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Konstitucijai. Ypač kilo klausimų dėl Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkto, kuris numato galimybę atimti Lietuvos pilietybę iš asmenų, turinčių dvigubą pilietybę, jei jų veiksmai kelia grėsmę Lietuvos saugumui arba jie palaiko valstybes, keliančias grėsmę Lietuvai.

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tokia nuostata galioja tik tiems asmenims, kurie Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, tačiau neapima kitų dvigubos pilietybės turėtojų. Teismas kėlė klausimą, ar ši teisinė diferenciacija yra teisinga ir ar ji neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Garsi čiuožėjų pora varsto teismų duris. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka
Garsi čiuožėjų pora varsto teismų duris. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Svarstoma, kad savo įgaliojimus galėjo viršyti ir prezidentas G. Nausėda

Be to, teismas išreiškė abejones dėl Prezidento įgaliojimų pagal Pilietybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriuo Prezidentui suteikiama teisė spręsti dėl pilietybės netekimo. Teismas pažymėjo, kad Konstitucija nesuteikia Prezidentui tokios teisės, todėl ši nuostata gali būti nesuderinama su Prezidento konstituciniu statusu.

Teismas taip pat kėlė klausimą dėl Pilietybės įstatymo nuostatų aiškumo ir proporcingumo. Pilietybės netekimas yra reikšmingas teisių ribojimas, todėl teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir numatomas, kad asmenys galėtų suvokti galimas pasekmes ir būtų apsaugoti nuo savavališko sprendimų priėmimo. Teismas taip pat svarstė, ar pilietybės atėmimas iš asmens, kuris nepadarė veikos, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui, yra būtinas siekiant užtikrinti saugumą, ir ar tokia priemonė nepadarytų didesnės žalos nei naudos.

Atsižvelgiant į šias abejones, teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išnagrinėtų, ar Pilietybės įstatymo nuostatos, susijusios su pilietybės atėmimu, nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos. Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki tol, kol Konstitucinis Teismas pateiks savo išvadą. Teismo nutartis neskundžiama.

Liudyti byloje buvo pakviestas ir P. Vanagas

M. Drobiazko pilietybės atėmimo byla iš esmės nagrinėti buvo pradėta lapkričio mėnesį, o kartu per teismo posėdį buvo nuspręsta kaip liudytoją apklausti ir jos sutuoktinį Povilą Vanagą, kartu šokusį Sočyje ir galintį paliudyti, kokias pasekmes pora patyrė dėl tokio prezidento dekreto.

P. Vanagas patvirtino, kad renginiuose kartu su M. Drobiazko dalyvauja ir jis.

„Ar tokie renginiai gali būti siejami su politika – manau, kad nei Rusijoje, nei kitur negali būti siejami, daug fantazijos reikia turėti, kad vaikišką renginį susieti su politika“, – rėžė P. Vanagas[2].

Garsiausias Lietuvos čiuožėjas patvirtino, kad sutuoktinei netekus Lietuvos pilietybės, jų šeima susidūrė su iki tol dar neregėtu puolimu, o jam pačiam esą buvo labai gėda dėl „tų veikėjų“, esančių valdžioje, kurie tokiu būdu atsidėkojo Lietuvos vardą net penkiose olimpinėse žaidynėse garsinusiai M. Drobiazko.

Tuo tarpu Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktoje pažymoje rašoma, kad M. Drobiazko nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Todėl, kaip įsitikinusi jos advokatė, pilietybės atėmimas – per griežtas veiksmas.

Pati M. Drobiazko ne kartą teigė nesuvokianti, kokią grėsmę ji gali kelti nacionaliniam saugumui, mat su D. Peskovo žmona T. Navka ji palaikanti glaudžius asmeninius ir profesinius santykius jau daugiau nei trisdešimtmetį.

Pilietybę iš M. Drobiazko atėmęs prezidentas ją suteikė kitai čiuožėjai

Tuo tarpu pernai metų rugsėjo viduryje prieš trisdešimtmetį už savo nuopelnus Lietuvai M. Drobiazko suteiktą pilietybę Lietuvos vadovas nusprendė atimti po to, kai prasidėjus karui Ukrainoje ši kartu su P. Vanagu čiuožę T. Navkos organizuotame renginyje Sočyje.

Tačiau nuoskaudos dėl iš Lietuvos išstumtos garsios sportininkės ilgai netruko ir tas pats prezidentas Gitanas Nausėda jau lapkričio pabaigoje šalies pilietybe apdovanojo Lietuvos vardą pasaulyje garsinančią amerikietę šokėją ant ledo Allison Reed.

Tiesa, net ir šiai sportininkei vardan Lietuvos pilietybės teko gerokai paplušėti ir prezidentūros slenkstį praminti ne vieną kartą.