M. Draghi ataskaita: Europai prikelti reikės 800 mlrd. Eur

Europai prikelti reikia šimtų milijardų

Dar rugsėjį buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pristatė Europos Sąjungos (ES) ekonominę ataskaitą, kuria Bendrija raginama parengti „naują Europos pramonės strategiją“, skirtą atgaivinti silpnėjantį bloko konkurencingumą Kinijos ir JAV atžvilgiu.

Ataskaita taip pat yra skirta pasirengti naujai ekonomikos konkurencingumo strategijai, kuri yra prioritetinė būsimos Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen penkerių metų kadencijos užduotis.

Vis dėlto, M. Draghi paskelbtoje ataskaitoje netrūko šokiruojančių detalių, ypatingai susijusių su finansais. Dokumente teigiama, kad ES reikia imtis investicijų, kurios kasmet turėtų siekti apie 750-800 mlrd. eurų.

Ragindamas pertvarkyti bloko ekonomiką, M. Draghi apibūdino ES kaip „įstrigusią statiškoje pramonės struktūroje“, palyginti su JAV ir Kinija. Jis daugiausia dėmesio skyrė trims sritims: užsienio politikai, aplinkos apsaugai ir naujausioms technologijoms bei inovacijoms.

ES turi susitelkti į ekonominę diplomatiją, technologijas ir dekarbonizaciją

Pirmiausia buvęs Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas bei buvęs Italijos ministras pirmininkas M. Draghi akcentuoja tai, kad ES turėtų sumažinti inovacijų atotrūkį nuo JAV, pabrėždamas didelį pastarųjų pranašumą aukštųjų technologijų sektoriuje. M. Draghi nori, kad ES sumažintų reguliavimą ir palengvintų reikalavimų laikymąsi technologijų verslininkams, ypač mažesnėms įmonėms, taip pat padidintų finansavimo galimybes įmonių plėtrai.

M. Draghi teigimu, Bendrija taip pat turėtų pasinaudoti savo, kaip „pasaulio lyderės švariųjų technologijų srityje“, pavyzdžiui, vėjo turbinų, statusu, kad, vykdydama politiką, kuria siekiama mažinti anglies dioksido išmetimą, pasiektų naują augimą. Vis tik, pažymima, kad jei ši politika nebus tinkamai koordinuojama, „dekarbonizacija gali trukdyti konkurencingumui ir augimui“.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kinijos emiama konkurencija yra grėsmė ES švariųjų technologijų ir automobilių pramonei, tačiau akcentuojama, kad „juodai-balti sprendimai vargu ar bus sėkmingi“ ES sprendžiant prekybos santykius su Kinija dėl švarios energijos technologijų.

M. Draghi taip pat pabrėžė, kad reikia spręsti didelių ES energijos sąnaudų problemą, ir pasisakė už energijos rinkos pertvarkymą, kad prieinamesnės atsinaujinančiosios energijos kaina nebepriklausytų nuo brangesnio iškastinio kuro, pavyzdžiui, gamtinių dujų.

M. Draghi galiausiai paragino bloką plėtoti „užsienio ekonominę politiką“, kad būtų sudaryta daugiau lengvatinių prekybos susitarimų, sukauptos strateginių žaliavų atsargos ir apsaugotos svarbiausių technologijų tiekimo grandinės.

Jis ragino vykdyti daugiau bendrų viešųjų pirkimų gynybos srityje, sušvelninti konkurencijos taisykles telekomunikacijų rinkoje, siekiant sudaryti sąlygas didesnei konsolidacijai, ir stiprinti kapitalo rinkas, siekiant skatinti investicijas.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde teigė, kad M. Draghi parengta ataskaita, kurioje raginama imtis didelių reformų ES ekonomikai skatinti, yra „griežta“, bet „teisinga“. Jos teigimu, pasiūlytos struktūrinės reformos „galėtų būti labai naudingos, kad Europa taptų stipresnė“.

Planas yra, tačiau reikiamų milijardų gali pristigti

Vis dėlto, tam, kad šis planas būtų įgyvendintas stinga lėšų. Skaičiuojama, kad ES problemas būtų galima išspręsti su maždaug 750–800 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet^[1]. Tačia 4,4–4,7 proc. visų 2023 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, 1948–1951 metais Europoje įvykdytos Maršalo plano investicijos siekė tik 1–2 proc. BVP.

Tad iš kur paimti reikiamas lėšas? Nors M. Draghi siūlo tolesnę kapitalo rinkų sąjungos plėtrą ir bendrą skolinimąsi, viskas gali būti žymiai sudėtingiau.

Kritikai teigia, kad nurodyta reikalinga suma yra beveik laužta iš piršto, menkai pagrįsta dokumentais: vienoje ataskaitos lentelėje nurodyta 450 mlrd. eurų suma, o vėliau pateikiama jau beveik dvigubai didesnė suma. Kitu atveju, yra raginama skaitmeninėms technologijoms ir inovacijoms kasmet skirti 300 mlrd. eurų, bet nėra nurodoma, kokie projektai ar programos turėtų būti finansuojami^[2].

„Goldman Sachs“ ekonomisto Filippo Taddei teigimu, nuo 2010 m. ES atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, tad ilgalaikis Europos šalių pragyvenimo lygis dabar kelia abejonių. Vis tik, jis skeptiškai vertina M. Draghi pasiūlymų įgyvendinamumą, pabrėždamas, kad finansavimas tebėra sudėtingiausias klausimas. Ekonomistas teigia, kad, jei už Europos integraciją pasisakantys parlamentarai nesulauks tvirtos paramos Vokietijoje ir Prancūzijoje, todėl mažai tikėtina, kad ES pavyks gauti reikiamų lėšų^[3].

M. Draghi ataskaitoje teigiama, kad viešosioms ir privačiosioms investicijoms trukdo ES biudžeto dydis, jo nesutelktumas ir nenoras rizikuoti.

Joje taip pat priduriama, kad 2028 m. prasidėsiančios didžiulės skolos finansuojamos „NextGenerationEU Covid-19“ ekonomikos atkūrimo programos grąžinimas reiškia, kad, nepriėmus sprendimo dėl naujų šaltinių, sumažės ES faktinė perkamoji galia^[4].

Tyrimo duomenimis, norint pasiekti gynybos, skaitmeninimo ir anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslus, bendras ES investicijų ir BVP santykis turės padidėti maždaug 5 procentiniais punktais ES BVP per metus iki lygio, kuris paskutinį kartą buvo pasiektas 1960-1970 m.