Norėdama tapti vyru, moteris pati nusipjovė sau krūtinę
18-metė paauglė, pažiūrėjusi vaizdo įrašų „YouTube“ svetainėje, bandė sau pati atlikti krūtų šalinimo operaciją. Toks jos siekis susijęs su noru virsti vyru.
Moteris jau laukė krūtų šalinimo operacijos, tačiau dėl ilgos eilės visa tai užsitęsę. Galiausiai, mergina pati nusprendė sau atlikti procedūrą ir nusipjovė sau kairiąją krūtį. Procedūrą įkvėpė skirtingi „YouTube“ vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos panašios operacijos[1].
Pašalinus krūtį, ji vis dėlto sunerimo dėl atliktos „operacijos“ ir skubiai kreipėsi į gydytoją, nes nerimavo dėl nervų pažeidimo. Tada chirurgai atliko simetrišką kairės ir dešinės pusės mastektomiją.
Įvykis fiksuotas Naujojoje Zelandijoje, o ši moteris jau buvo gydoma testosteronu ir kentėjo nuo lyties disforijos.
Savo lyties nesusivokimas siejamas su autizmu
Vyrai, norintys tapti moterimis, moterys – vyrais, tokios tendencijos dabar jau nėra naujiena. Transvestitai ne tik persirengia kita lytimi, tačiau ir siekia savo lytį pakeisti chirurginiu būdu.
Tokios operacijos kai kuriose pasaulio šalyse gali būti skiriamos diagnozavus būtent lyties disforiją: tai būsena, kai asmens socialinė lytis neatitinka biologinės lyties[2].
Remiantis naujausiu ir didžiausiu iki šiol atliktu tyrimu, žmonės, kurie nesusitapatina su savo biologine lytimi, kuri jiems buvo priskirta gimimo metu, nuo trijų iki šešių kartų dažniau serga autizmu[3].
Rezultatai gauti išanalizavus net penkias tarpusavyje nesusijusias duomenų bazes, kuriose pateikiama informacija apie autizmą, psichikos sveikatą ir lytį.
Keli tyrimai rodo, kad autistai dažniau nei neurotipiniai žmonės yra sutrikę dėl savo biologinės lyties.
Penkiuose duomenų rinkiniuose iš viso yra 641 860 žmonių, daugiausia suaugusiųjų, duomenys. 30 892 žmonės serga autizmu, o 3 777 žmonės užsimena apie lyties disforiją.
Tyrėjai taip pat nagrinėjo ryšį tarp lytinės tapatybės ir šešių psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant šizofreniją, depresiją, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD). Vis tik, daugelis šių būklių pasireiškia kartu su autizmu, todėl buvo neaišku, ar autizmo ryšys su lyties suvokimo sutrikimais yra išskirtinis tarp šių būklių.
Anksčiau, 2018 m. atlikto tyrimo duomenys parodė, kad beveik 70 proc. autizmu sergančių paauglių teigė, kad jiems reikia medicininės pagalbos, susijusios su lytimi, o 32 proc. teigia, kad dėl autizmo diagnozės buvo suabejota jų biologine lytine tapatybe.
Chirurginis biologinis lyties pakeitimas tapo populiaria mada
Biologinės lyties keitimo operacijų skaičius sparčiai auga: JAV jis išaugo nuo 4552 operacijų 2016 m. ,iki 13 011 operacijų 2019 m. Be to, tyrimo duomenimis, su lyties keitimu susijusių apsilankymų pas gydytojus skaičius išaugo nuo 13 855 2016 m. iki 38 740 2020 m[4].
Dauguma pacientų, kurie chirurgiškai pakeitė lytį, buvo 19-30 metų amžiaus, jie sudarė daugiau kaip 52 proc. visų operacijų. Krūtų procedūros buvo dvigubai dažnesnės nei lytinių organų procedūros. Lytinių organų operacijos buvo dažnesnės tarp vyresnių nei 40 m.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dalis lyties keitimo operacijų, apie 7 proc., buvo atlikta net vaikams, maždaug 12-18 metų amžiaus pacientams. Šalyse, kur tokios operacijos prieinamos, paprastai jos yra nerekomenduojamos iki pilnametystės.
Pernai JAV, Vašingtono valstijoje net buvo priimtas įstatymo projektas, kuris tam tikromis aplinkybėmis atimtų iš tėvų teisę rūpintis savo vaikų sveikatos apsauga ir medicininės priežiūros užtikrinimu, o jaunuoliams suteiktų galimybę be tėvų įsikišimo pradėti biologinės lyties keitimo medikamentų ir hormonų ar kitas lytinės transformacijos procedūras.
Europoje vis daugiau šalių priima teisės aktus, galinčius padėti atidžiau kontroliuoti tokias operacijas. Pernai Bulgarijoje Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuris uždraudė žmonėms teisiškai keisti lytį. Švedijos sveikatos priežiūros institucijos pareiškė, kad hormoninis gydymas gali būti skiriamas tik labai išskirtiniais atvejais, Suomija dar 2020 m. apribojo hormonų terapiją nepilnamečiams asmenims.
