<h2>Noras turėti valdžią savo rankose ir nustatinėti sau taisykles</h2>
<p>Valstybės institucijos nerimsta – kaip dar atrišti sau rankas, kad veiksmai neturėtų atoveiksmio. Štai buvusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė panoro turėti daugiau „svorio“ einamose tarnybinėse pareigose. LGK žinybos vadovė pasiūlė lygias galimybes ir savo darbo praktikoje – mat kiti ombundsmenai negali būti skundžiami teisme, o ji – gali. Tad, kaip tikra lygias galimybes užtikrinanti pareigūnė, ji čia regėjo neteisybę ir pareikalavo lygių galimybių sau.</p>
<p>A. Skardžiuvienės teigimu, nėra normalu, kad LGK sprendimai yra skundžiami teismui:[1]</p>
<blockquote>Lygių galimybių kontrolierės sprendimai kaip ombudsmenės sprendimai šiandien yra skundžiami teismui, ir tai nėra normalu. Aš manau, kad lygios galimybės ir lygios teisės turėtų būti taikomos visiems ombudsmenams, todėl suvienodinimas teisės aktų, kad sprendimai visų ombudsmenų teismui nebūtų skundžiami, turėtų būti.</blockquote>
<p>Tiesa, pamirštama, kad valstybinės institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai yra viešojo administravimo subjektai, kuriuos reguliuoja LR viešojo administravimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 14 punktą, viešosios paslaugos turi būti teisėtos:[2]</p>
<blockquote>Viešojo administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo teisėtumą (veikla turi būti reglamentuota teisės aktų, nustatyta tvarka įregistruota, turėti reikalingus leidimus, licencijas ir kt.).</blockquote>
<p>Taigi, akivaizdu, kad lygias galimybes turinti užtikrinti pareigūnė panoro turėti galias virš įstatymo ribų. Teisininko Ramūno Aušroto teigimu, teismas yra ta instancija, kurioje piliečiai ieško teisingumo. Kaip pavyzdį R. Aušrotas išskiria atvejį, kuomet LGK atsisako priimti piliečio skundą. Tokiu atveju žmogus ieško teisingumo – apskundžia šį sprendimą teismui, kad gautų išaiškinimą, kodėl skundas buvo atmestas ir ar tai teisinga.[3]</p>
<p>Galimybė kreiptis į teismą dėl valstybinių institucijų sprendimų padidina pasitikėjimą viešojo administravimo institucijomis. Teisininko teigimu, Lietuvoje teisėkūros galią turi tik prezidentas, Seimo nariai bei vyriausybė. A. Skardžiuvienės rekomendacija yra visiškai nelogiška ir reikalautų Konstitucijos keitimo.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad ši iniciatyva yra atidėta Seimo pavasario sesijai ir šis pasiūlymas gali būti svarstomas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/boss.jpg" alt="Boss" /></p>
<h2>Dirva ruošta tolimesniems veiksmams – Lietuvoje vis dar gajus nepotizmas</h2>
<p>Jau kovo 25 dieną buvo išrinkta naujoji LGKT kontrolierė – garsiai nuskambėjusi Birutė Sabatauskaitė. Nenuostabu, kad ši teisininkė pasižymi tik vienos pusės teisių atstovavimu ir elgiasi taip, kaip nepriklauso. Prisiminkime už lygias galimybes pasisakančios Birutės išpuolį prieš oponentus – dar praeitų metų vasarą prie JAV ambasados ši nuplėšė eitynėms oponuojančios pusės plakatą ir susikivirčijo su A. Genovaite Astrauskaite argumentuodama, kad ši yra mokytoja ir turėtų gerai apgalvoti savo veiksmus.[4]</p>
<p>Na, panašu, veiksmus turi apgalvoti tik mokytoja, bet apie lygias teises į protestus kažkuri pusė pamiršo, nebadysime pirštais, kuri. Tiesa, ar toks agresyvus elgesys valstybės tarnautojui yra priimtinas – čia jau kitas klausimas. Vis dėlto, net ir po tokių veiksmų, Sabatauskaitė buvo paskirta lygių galimybių kontroliere ir sėkmingai atstovauja savo pusės interesus. </p>
<p>Nors visuomenė ir nepritarė tokiam žingsniui, panašu, kad vadovaujamasi posakiu: „šunys loja, karavanas eina toliau“. Pasipiktinimas yra pagrįstas – lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų rūpintis visos visuomenės, o ne atskirų jos dalių lygių teisių užtikrinimu.</p>
<p>Štai, B. Sabatauskaitė yra Seimo nario, vicepirmininko Juliaus Sabatausko dukra. Kaip žinia, J. Sabatauskas į Seimą pateko iškeltas per Lietuvos socialdemokratų partiją ir 2002-2005 metais buvo Lietuvos šachmatų federacijos pirmininku.[5] Turbūt apie Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ryšį su šachmatais pasakoti nereikia.</p>
<p>Na ir buvusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė irgi, panašu, atėjo „ne basa“ – ši yra Seimo nario A. Skardžiaus marti. <img src="77_CDN_URL/images/relatives.jpg" alt="Relatives" /></p>
<h2>Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos skandalas pašalinus M. Kluonį</h2>
<p>Dar 2019 metais Lietuvoje pagarsėjo skandalas dėl lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje patarėju dirbusio M. Kluonio neteisėto pašalinimo iš pareigų, kuomet staiga šis buvo pašalintas iš einamų pareigų. Buvusiam patarėjui buvo argumentuojama, kad jo pareigos persipina su LGKT skyriaus vedėjo T. V. Raskevičiaus pareigomis.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad M. Kluonis ir T. V. Raskevičius priklausė skirtingoms politinėms partijoms, kurių vertybės akivaizdžiai „persipynė“. Mindaugas teigė, kad iš Raskevičiaus patyrė mobingą, persekiojimą ir net priekabiavimą:[6]</p>
<blockquote>Man buvo pasakyta, kad dėl to, jog išdrįsau bendrauti su žiniasklaida man tarnyboje nebebus ateities, aš privalau išeiti iš darbo be jokių sąlygų, kad mano darbo sąlygos tik blogės ir dar reketininko tonu pasiūlyta pagailėti savo sveikatos. 2019 m. birželio 17 d. pirmą valandą nakties parašiau lygių galimybių kontrolierei, kad nesutinku išeiti iš darbo. Tą pačią dieną 9 val. ryto gavau pranešimą, kad mano pareigybė per naktį panaikinta, nes nepasiteisino.</blockquote>
<p>Galiausiai M. Kluonis kreipėsi į teismą – jo atleidimas net tris kartus buvo pripažintas neteisėtu. Vyro teigimu, spaudimą patyrė ir iš pačios lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės, kuri pasiūlė pačiam savo noru pasitraukti iš einamų pareigų. Nesutikus pasitraukti iš pareigų, M. Kluoniui buvo įteiktas pranešimas, liudijantis, kad jo pareigybė yra naikinama, todėl jis yra atleidžiamas iš darbo.</p>
<p>Buvusiam LGKT patarėjui kreipiantis į Vilniaus apygardos administracijos teismą, buvo nustatyta, kad pareigybė buvo pašalinta fiktyviai, o kontrolierė pažeidusi įstatymus.[7] Tačiau LGKT taip lengvai nepasidavė – gautą sprendimą apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui, kuris taipogi pripažino, jog M. Kluonio kaltės čia nemato. Ir po šio gauto sprendimo, LGKT nenurimo – trečią kartą kreipėsi į teismą ir visus tris kartus pralaimėjo.</p>
<p>Grįžęs į darbą, Mindaugas pabrėžė, kad patyrė didelį psichologinį spaudimą, kolegos vengė sveikintis, buvo nedraugiškai nusiteikę. Pasak vyro, pati lygias teises atstovaujanti A. Skardžiuvienė buvo priėjusi ir pasakiusi, kad jis čia nedirbsiąs ir jo niekas čia nemėgsta. </p>
<p>Taigi, pabrėžiame, kad šis asmuo, atstovaujantis LGKT naudojo spaudimą prieš sau pavaldų asmenį ir ragino jį palikti savo pareigybę. Savo noru to neatlikus, netgi nesibodėjo fiktyviai ją per naktį pašalinti ir taip pažeisti Konstituciją. Tad, ar tokie asmenys gali atstovauti Lietuvos žmonėms? Klausimas – retorinis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/politics.jpg" alt="Politics" /></p>
