Didesnių problemų nėra, todėl sprendžiami per mažų kišenių keliami iššūkiai?
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pasidalino tyrimu, atskleidžiančiu, kad moterys yra diskriminuojamos dėl kelnių kišenių ir išmaniųjų telefonų dydžio. Visuomenę sudominusioje ir net prajuokinusioje ataskaitoje skelbiama, kad vidutinis kišenės gylis moterų drabužiuose yra apie 14 cm. , vyriškuose – apie 23 cm.
Atsižvelgiant į tai apskaičiuota, kad standartinių moteriškų džinsų kišenėse telpa vos 10 proc. populiariausių prekės ženklų telefonų[1].
Lygių galimybių kontrolieriai pabrėžia, kad tai yra aktuali problema, nes daiktai ir drabužiai šiandien vis dar kuriami neatsižvelgiant į biologinius moterų ir vyrų skirtumus, negalvojant apie jų patogumą ir pritaikomumą, daug daiktų kuriami pagal standartą, kuris atitinka vyriško kūno vidurkį arba yra artimesni jam.
Kontrolierių teigimu, dėl tokios situacijos daugelis moterų, kurios biologiškai turi mažesnes rankas, kojas, yra žemesnio ūgio, kitokių kūno proporcijų, negali daiktais naudotis patogiai.
Atkreiptas dėmesys net į tai, kad standartinio dydžio pianino klaviatūra yra nepatogi mažesnėms moterų plaštakoms, o dėl to jos netgi dažniau patiria traumų. Tai atitinka ir išmaniųjų telefonų ekrano dydį, nes vidutinis vyras gana patogiai gali valdyti įrenginį viena ranka, o vidutinės moters plaštaka bus tam per maža.
Interneto platybėse greitai prasidėjo diskusijos, į jas įsitraukė ir visuomenei žinomi asmenys, politikai, eiliniai Lietuvos piliečiai. Vieni juokavo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturi ką veikti, o Lietuvoje – nėra rimtesnių problemų.
Kiti vis tik piktinosi, kad tarnybai skiriamos didelės mokesčių mokėtojų lėšos, o įstaiga nesprendžia galimai rimtų socialinių diskriminacijos ir nelygybės apraiškų, tačiau užsiima tokiais beveik humoristiniais tyrimais.
Negana to, atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos savivaldoje numatyta sukurti ištisą lygių galimybių koordinatorių tinklą. Šis tinklas bus kuriamas naudojant Europos struktūrinių fondų ir be kita ko – valstybės biudžeto lėšas.
Politikai ir žymūs žmonės suskubo pašiepti diskriminacinį kišenių tyrimą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbtas pranešimas apie tyrimą, jog moterys diskriminuojamos ir dėl per mažų kišenių, ir dėl per didelių mobiliųjų telefonų, greitai sudomino lietuvius. Politikė, Seimo narė Agnė Širinskienė savo feisbuko paskyroje ironizavo, kad ši naujiena – valstybinio lygio problema.
„Valstybinio lygio problema. Ne kitaip. Kitas lygybės problemas tarnyba išsprendė“, – feisbuke rašė parlamentarė[2].
Liberalų sąjūdžio atstovas Daniel Lupshitz socialiniame tinkle taip pat išliejo pasipiktinimą.
„Šitie bepročiai rimtais veidais dar ir visuals pasidarė, kad paaiškintų, kuo skiriasi 14 ir 23 cm kišenės. Ir šitie tyrimai ir promoutinimai eina iš biudžeto. Ar man vienam šitas jų tyrimas yra briedas ar čia aš per daug jautrus pasidariau?“, – rašo politikas[3].
Visuomenininkė, signatarė ir aktorė Nijolė Oželytė tokius Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimus pavadino idiotizmu.
„Ir pabandyk šį idiotizmą pavadinti jo tikruoju vardu – būsi seksistas ir dar visoks niekalas. Geru laiku gyvenam – nemokšos ir profesoriaus nuomonės yra „vienodai vertingos“ šūdo krūva – meninis performansas, o niekdariai gauna algą už tyčiojimąsi iš sveiko proto. Idėjų badas, juodas“, – piktinasi moteris.
Skaitmeninio turinio kūrėjas Nerijus Čapas pastebi, kad tarnybos puslapis kritikos nepripažįsta ir savo puslapyje trina neigiamus komentarus.
„Šita, mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma kontoriūkštė, save vadinanti lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, leidžia sau trinti neįtikusius komentarus, o dar labiau – blokuoti prieigą! Cmon, ponai? Čia normalu? Čia kaip su tuo tolerastų posakiu – mes toleruojame visas nuomones, tačiau jūsų nuomonė privalo sutapti su mūsų nuomone!“, – rašo jis[4].
Verslininkė Evelina Kašėtienė taip pat pastebėjo, kad su diskriminacija kovojanti tarnyba laisvos nuomonės raiškos nepripažįsta.
„Šiandien po Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įrašu apie nelygias kišenes ir netoleruotinus pianinus pakomentavau, kad labai norėčiau neskirti savo mokesčių šitos kiauros kontoros išlaikymui. O ta suma galėtų būti paskirta senelių namams, onkologiniams ligoniams, globai ir t. t. Parašiau labai kultūringai ir be jokių keiksmažodžių. Žmonėms labai patiko. O jie ėmė ir ištrynė mano komentarą kaip neatitinkantį tos organizacijos kažko. Tai va tau lygios galimybės, tolerancija ir kita komjaunuoliška chuinia“, – rašo ji[5].
Tuo tarpu aktorius ir menininkas Aistis Mickevičius į šią situaciją pažvelgė su humoru.
„Klausykit, jei pabudote be nuotaikos, yra Lietuvoje tokia tarnyba, kurios veikla jums nuotaiką pakels momentaliai. Tai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Šiandien nuo ryto ten verda humoristinė diskusija apie kišenių ir pianino klaviatūros dydžius! Skaitai ir supranti, kiek darmajedų yra išlaikoma iš Valstybės biudžeto, t. y., iš mūsų pačių pinigų. Beje, įdomus faktas, kad „lygybėmis besirūpinančioje“ tarnyboje, kuriai vadovauja moteris, dirba tik du (!) vyrai, iš kurių vienas – vairuotojas. Tarnybos publikuotose nuotraukose – vien moterys ir kur ne kur Raskevičius ar dar koks grybas. Tai kur ta lygybė?“, – teigia A. Mickevičius[6].
Tarnyba ne visada užsiima butaforiniais tyrimais
Ne visada Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbai visuomenėje kelia tokį ažiotažą. Dažniausiai įstaiga koncentruojasi į diskriminacinio, seksistinio ir lyčių stereotipais besivadovaujančio turinio viešinimu. Pavyzdžiui, neseniai tarnyba nustatė, kad „Elektronikos taškas“ prekybos vietą valdanti įmonė savo prekių reklamoje žemino moteris[7].
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad minėtoje reklamoje, moters kūno dalys naudotos kaip pardavimus skatinantys objektai. Konstatuota ir tai, jog toks reklaminis sprendimas formavo moteris sudaiktinantį visuomenės požiūrį. Reklamoje iš tiesų naudoti moters krūtų ir liemenėlės, blauzdų kadrai, lentynomis lipančios apnuogintos moters kojos.
Tokių pastabų sulaukusi bendrovė, regis, įsiklausė į kritiką arba tiesiog nenorėjo nemalonaus viešumo ir problemų, todėl reklamą pašalino. Tiesa, prieš tai pabrėžė, kad tokią reklaminę kampaniją sukūrė ne patys, o jos sklaida socialiniuose tinkluose rūpinosi įmonė „Bmedia“.
Lygių galimybių kontrolės įtaka augs – už ES ir valstybės pinigus kurs visą kontrolierių tinklą
O kol diskusijos dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, jos poreikio ir atliekamo darbo tęsiasi, paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina kurti ištisą lygių galimybių koordinatorių savivaldoje tinklą. Tam bus pasitelkiami Europos struktūrinių fondų lėšos, tačiau to nepakaks, todėl teks pasinaudoti ir valstybės biudžetu[8].
Programai iškelti ir tam tikri uždaviniai. Pavyzdžiui, savivaldybėse bus siekiama didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę. Tai bus daroma užtikrinant įsidarbinimo galimybę, didesnį užimtumą.
Taip pat skelbiama, kad tokia programa bus siekiama pokyčio diskriminacijos srityje. Ypač išskiriami romai, musulmonai ir LGBTQ+ bendruomenei priklausantys asmenys.
Tačiau kyla klausimas: ar tokių programų plėtojimas jau seniai, bent iš dalies, nėra skatinamas Lietuvoje? Jei taip, kam dabar prisireikė specialių Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paslaugų ir ištiso tinklo?
Matyt kažkam to reikia, nes SADM, 2022 m. lapkritį patvirtino šios programos aprašą. Pagal tai Lygių galimybių koordinatorių modelio išbandymui yra numatyta skirti beveik vieną milijoną eurų. Už šiuos pinigus 2021–2027 m. laikotarpiu planuojama apmokyti 1823 asmenų ir parengti potencialių 170 specialistų moterų ir vyrų lygybės bei smurto artimoje aplinkoje srityse[9].
Nors šie etatai bus finansuojami iš specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, programai palaikyti bus reikalinga pusantro ir 1 461,548 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
