Vėgėlė pripažįsta problemas LVŽS frakcijoje: kalba apie politinės telkties stoką
LVŽS frakcijoje – neramumai. Štai frakcijos narys Ignas Vėgėlė viešai prabilo apie politinės telkties trūkumą ir leido suprasti, kad dabartinis darbas frakcijoje jo netenkina. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžius kalboms apie galimą jo persiorientavimą į Artūro Zuoko vadovaujamą Centro dešinės partiją, pats politikas neskuba nei patvirtinti, nei paneigti tokių scenarijų, tačiau kaip jis pats aiškiai akcentuoja, jog jo tikslas – ne partinis „perbėgimas“, o platesnis politinis projektas.
Pasak I. Vėgėlės, diskusija apie jo ateitį neturėtų būti redukuojama iki klausimo, prie kurios partijos jis galėtų prisijungti. Kaip jis pats teigia, kalba eina apie gilesnį politinės sistemos pokytį ir naujos jėgos formavimą[1].
„Aš neieškau jokios partijos, aš kalbu apie telktį ir apie naujos politinės jėgos poreikį. Tai kalbu jau dvejus–trejus metus“, – sako politikas, neatmesdamas, kad prie tokios telkties galėtų jungtis ir skirtingos politinės struktūros, jei jos matytų tam prasmę.
Tuo pat metu I. Vėgėlė vis atviriau kritikuoja situaciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, kuriai formaliai priklauso. Jo teigimu, darbas frakcijoje neatskleidžia nei realaus noro telktis, nei vidinio vieningumo, o kai kurios politinės pozicijos esą išryškėja be platesnių diskusijų. Politikas leidžia suprasti, kad būtent tokia patirtis ir verčia jį kalbėti apie alternatyvių politinių formų paiešką.
Girskienė atmetė kalbas apie frakcijos skilimą
Vis dėlto tokį vertinimą kategoriškai atmeta LVŽS frakcijos seniūnė Ligita Girskienė. Ji tikina, kad frakcijoje jokio skilimo ar konfliktų nėra, o kalbos apie problemas kyla ne iš realios situacijos, o iš paties I. Vėgėlės pasirinkimo nedalyvauti bendrame darbe.
„Mes tikrai vieningai dirbame, registruojame teisės aktus ir dabar ruošiamės įvairiais formatais: tiek valdybos, tiek frakcijos, tiek koalicinės tarybos. Tikrai nematau jokių problemų, visiškai jokių konfliktų“, – teigia frakcijos seniūnė.
Anot L. Girskienės, pats I. Vėgėlė yra retas svečias frakcijos posėdžiuose, nors kviečiamas nuolat, todėl, jos vertinimu, jam stinga pagrindo kalbėti apie vidines problemas. Ji pabrėžia, kad LVŽS jau seniai dirba mišrioje sudėtyje, kur tenka derinti skirtingus interesus, tačiau sprendimai vis tiek randami.
Kartu frakcijos vadovė kelia ir politinės atsakomybės klausimą – jei Seimo narys pasirinktų pasitraukti, rinkėjams tektų paaiškinti, kodėl mandatas, gautas su LVŽS pagalba, būtų tęsiamas kitoje politinėje kryptyje.
Be Vėgėlės LVŽS nebūtų įveikusi rinkimų kartelės?
Vidiniai ginčai ir nesutarimai LVŽS viduje pradėjo ryškėti dar 2024-ųjų pabaigoje – pasibaigus rinkimams. Vienu iš jų simbolių tapo į Seimą patekęs I. Vėgėlė, kuris viešai pareiškė, jog būtent jo ir komandos indėlis buvo lemiamas „valstiečiams“ peržengiant rinkimų barjerą[2].
Nors LVŽS sąraše jis buvo įrašytas paskutiniu, 141-uoju numeriu, rinkėjų reitingavimas situaciją apvertė aukštyn kojomis – daugiau nei 31 tūkst. pirmumo balsų Vėgėlę iškėlė į antrąją sąrašo vietą ir užtikrino mandatą parlamente. Politikas anuomet tvirtino, kad atėmus jo surinktus balsus, LVŽS nebūtų pasiekusi net minimalaus 5 proc. slenksčio.
Pasak I. Vėgėlės, jo komandos prisijungimas prie LVŽS sąrašo buvo reikšmingas ne tik formaliai, bet ir realiai paveikė rinkimų rezultatą. Jis akcentavo, kad būtent aukšti asmeniniai reitingai ir rinkėjų palaikymas „patempė“ visą sąrašą, o tai, jo teigimu, įrodo ir VRK pateikti duomenys.
