Debatų pradžiai pasirinkta simboliška data – per Lenino gimtadienį
Nacionalinis transliuotojas (LRT) jau ne pirmą kartą nustebina savo išmone. Šį kartą prieš pat jau gegužę įvyksiančius Lietuvos prezidento rinkimus, LRT suorganizavo kandidatų debatus. Matyt, ne veltui – akivaizdu, kad transliuotojas jau ne pirmą kartą akivaizdžiai palaikantis Lietuvos konservatorius, nori priversti liaudį pergalvoti (mat antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda šiuo metu turi didžiausią gyventojų palaikymą).
Dar simboliškiau, kad patys pirmieji debatai įvyks balandžio 22-ąją – per patį TSRS įkūrėjo Vladimiro Lenino gimtadienį. Nors, žinoma, nacionalinis transliuotojas, veikiausiai, ginsis ir teigs, kad tokių „anai pusei“ svarbių datų neseka, o gyvenimas Lietuvoje tęsiasi ir toliau.
Tačiau įdomiausia šių debatų dalis tame, kad juos suskubta rengti ne tada, kai dar tik norinčiųjų kandidatuoti buvo renkami elektroniniai parašai, bet praėjus net kelioms savaitėms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau paskelbė apie kol kas tik tris oficialiai registruotus kandidatus rungtis dėl Lietuvos lyderio posto. Tai – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, dabar save besimatuojantis po „laisviečių“ vėliava Dainius Žalimas.
LRT organizuoja pokalbių „turą“ beveik iki pat rinkimų
Visas pokalbių su kandidatais vajus, prasidėsiąs dar balandžio pabaigoje, kaip skelbiama Nacionalinio transliuotojo programoje, tęsis iki gegužės 8 d. 21 valandos (LR Prezidento rinkimai įvyks gegužės 12 d.).
Pradiniame etape numatomos keturios specialiosios laidos per LRT: balandžio 22 d., gegužės 2, 6 ir 8 dienomis.
Nurodoma, kad rengiant pakartotinį balsavimą, bus rengiamos dar dvi specialiosios laidos su pakartotiniame balsavime dalyvausiančiais kandidatais. Numatoma jas rengti gegužės 16-tąją ir 25 dienomis.
Oficialūs kandidatai – patriotai „iki ausų“
O štai pateikiamu oficialių kandidatų sąrašu nors imk ir mėgaukis – rinktis galima iš dabartinio prezidento, buvusio Komunistų partijos nario G. Nausėdos[1], ką tik į skandalą įsivėlęs vienalytę partnerystę palaikantis D. Žalimas, ir jei kas nepatinka, kitą valdžią raginanti išsirinkti I. Šimonytė, pandemijos metu visuomenės praminta trumpiniu „PIŠ“ (kuri, beje, 2008 m. veikdama su tuometiniu premjeru A. Kubiliumi sėkmingai įstūmė Lietuvą į ekonominę krizę). Kiti kandidatai (antradienį oficialiai registruoti VRK[2]): savarankiškai savo kandidatūras iškėlę advokatas Ignas Vėgėlė, profesorius Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas bei Darbo partijai pirmininkaujantis Andrius Mazuronis.
Taigi, trumpai apie skandalą, kurio viršūnėje puikuojasi D. Žalimas. Prisiminkime, kad šis asmuo ilgą laiką ėjo KT pirmininko pareigas. Tačiau dalyvaudamas „Delfi“ rengtoje laidoje, kaip reikiant prisikalbėjo (tik neaišku, tyčia ar ne). Kalbėdamas šioje laidoje D. Žalimas nuolat aiškino, kaip ką nors asmeniškai darydavęs, o galiausiai, vyšnia ant torto buvo štai ši citata: „Lygiai tas pats ir Konstituciniame Teisme. Be mano lyderystės daugelis sprendimų nebūtų buvę priimta“[3].
Supraskite teisingai: įtakingas teisininkas prasitarė, kad kaip eidamas KT pirmininko pareigas, jis galimai nulemdavo KT justicijos bylų baigtį. Taip, taip – išgirdote teisingai. Renkamės iš kandidatų, kurių sąraše – galimai tikrai valstybės principams „tarnavęs“ asmuo. Ir, kaipgi, be vertybių – ar kas nors gali suabejoti D. Žalimo transliuojamomis vertybėmis (ypatingai taikant į Lietuvos prezidento postą, kur vertybinis pamatas kaip niekur svarbus), kai staiga asmuo pereina iš konservatorių (rinkimuose dalyvavo būtent po TS-LKD vėliava) į liberaliąsias gretas (į prezidento rinkimus išsiuntė Laisvės partija)?
Paskutinių gyventojų apklausų duomenimis, G. Nausėda ir toliau išlaiko pirmąją vietą sąraše (kovo mėn. už jį savo balsą būtų atidavę 30,4 proc. apklaustųjų), po jo seka I. Vėgėlė bei I. Šimonytė su atitinkamu 11,9 ir 10,1 proc. palaikymu[4].
