LRT administracija nesutinka su naujos valdybos steigimu
Seime svarstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo pokyčiai įgauna konkrečią formą – parlamentinė darbo grupė pirmadienį bendru sutarimu nutarė siūlyti steigti naują LRT valdymo organą – valdybą – ir kartu didinti tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15. Šie siūlymai tapo svarbiausiu darbo grupės posėdžio rezultatu ir artimiausiu metu bus teikiami Seimui, svarstant LRT įstatymo pataisas.
Darbo grupės vadovas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad idėją steigti valdybą palaikė ne tik dalis parlamentarų, bet ir kviesti ekspertai. Jų vertinimu, valdyba galėtų tapti profesionaliu valdymo lygmeniu, padedančiu LRT administracijai, o tarybai liktų aiški priežiūros ir kontrolės funkcija[1].
Konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad valdyboje turėtų dirbti aukščiausio lygio vadovai, o Artūras Zuokas akcentavo, jog toks modelis sustiprintų tarybos nepriklausomumą, paversdamas ją savotišku išorės kontrolės organu.
LRT administracija su šiais siūlymais nesutinka ir įspėja apie galimas rizikas. Jos teigimu, Europos Komisija jau yra konstatavusi, kad dabartinių LRT veiklos priežiūros instrumentų pakanka, o Valstybės kontrolė nėra kėlusi būtinybės steigti valdybą. Administracijos rašte pažymima, kad naujas modelis gali lemti funkcijų dubliavimą, apsunkinti sprendimų priėmimą ir sukelti neaiškumų dėl atsakomybės ribų, taip pat kelti grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principui.
Valdyba būtų plečiama iki 15 narių
Kartu darbo grupė sutarė plėsti ir LRT tarybą – jos narių skaičius būtų padidintas iki 15, tačiau prezidento ir Seimo deleguojamų atstovų skaičius liktų nepakitęs. Tai reiškia, kad keturis tarybos narius ir toliau skirtų prezidentas, keturis – Seimas, po du valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų, o likusius deleguotų nevyriausybinės organizacijos.
Kol kas neapsispręsta, kurios visuomeninės struktūros galėtų deleguoti papildomus narius, tačiau tarp svarstomų variantų minimos savivaldybių, profesinių sąjungų, bendruomeninių ir neįgaliųjų organizacijos.
Visi darbo grupės pasiūlymai dar turės būti patvirtinti Seime, o platesnis kontekstas rodo, kad diskusijos dėl LRT valdymo yra itin jautrios. Darbo grupė buvo sudaryta po to, kai valdantiesiems nepavyko skubos tvarka pakeisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, o šie bandymai pernai išprovokavo masines protesto akcijas dėl galimos grėsmės žodžio laisvei.
Dalis žurnalistų ir pilietinių iniciatyvų atstovų atsisakė dalyvauti darbo grupėje, o praėjusią savaitę iš jos pasitraukė ir opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.
Aleknavičienė neatmeta LRT valdybos idėjos, sprendimą palieka Seimui
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigia matanti poreikį keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą, tačiau pabrėžia, kad sprendimų iniciatyva šiuo metu priklauso Seimui. Anot ministrės, pokyčius lemia pernai Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rezultatai, o pats procesas esą yra įprasta teisėkūros praktika[2].
Vis dėlto svarstydama galimus pokyčius LRT valdymo struktūroje ji neatmeta ir valdybos atsiradimo galimybės.
„Galvočiau, kad turbūt turėtų atsirasti valdyba. Bet tokie mano pamąstymai, labai komentuoti nenorėčiau. Mes, kaip ministerija, akcentuojamės į kitus dokumentus, mes rengiame pirkimų aprašą, atlyginimų mokėjimo tvarką, tai mes orientavomės į kitų dokumentų rengimą“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Aleknavičienė.
Ministrės teigimu, Kultūros ministerija nėra įtraukta į Seimo sudarytos darbo grupės veiklą, todėl jos vaidmuo šiame etape – laukti galutinio parlamento sprendimo ir vertinti, ar priimtos pataisos atitiks žiniasklaidos laisvės principus. V. Aleknavičienė taip pat sako tikinti, kad dėl daug aistrų keliančių LRT įstatymo pataisų pavyks rasti kompromisą dar iki Seimo pavasario sesijos pradžios, o aktyvios politinės ir pilietinės diskusijos, jos vertinimu, yra natūralus demokratinės visuomenės procesas.
Interpeliacija darbo grupę subūrusiam Olekui
Tuo tarpu Seimo opozicija, reiškianti nepasitenkinimą dėl įstatymo pataisų dėl LRT, dabar ketina surengti interpeliaciją ir darbo grupę dėl LRT – surinktas minimalus parašų skaičius leidžia pradėti nepasitikėjimo procedūrą parlamento pirmininku J. Oleku.
Iki penktadienio vidurdienio pareiškimą dėl jo atšaukimo pasirašė 29 Seimo nariai, kaip numato statutas, o iniciatoriai teigia, kad sprendimą lėmė J. Oleko vadovavimo stilius ir sprendimai, įskaitant kandidatūrų teikimą Konstituciniam Teismui, Seimo kontrolieriams bei jo vaidmenį LRT įstatymo pataisas rengusioje darbo grupėje ir dialogą su žurnalistų bendruomene.
Pats J. Olekas situaciją vertina ramiai, tvirtina esantis pasirengęs atsakyti į visus opozicijos klausimus ir pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl jo likimo lemtų slaptas balsavimas, kuriame atleidimui reikėtų daugiau nei pusės visų parlamentarų balsų.
