LRT keičia kursą? Rašo apie anksčiau buvusią „nepatogią“ tiesą

LRT pasirodė „antivakserio“ prof. R. Jankūno straipsnis apie COVID-19 pandemijos metu padarytas klaidas

Pasikeitus valdžiai Lietuvoje, kita kryptimi pradėjo pūsti ir vėjai pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse. Tą jau pastebėjo ir skaitytojai, mat staiga pro geltonų puslapių filtrą „praeina“ ir naujienos, ne tokios palankios „teisingam“ visuotinės nuomonės formavimui.

Štai nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) – išspausdino pandemijos metu įsteigto Sveikatos teisės instituto (STI) direktoriaus Rimo Jankūno pranešimą apie tai, kad gruodžio pradžioje buvo paskelbta net dvejus metus trukusio COVID-19 pandemijos tyrimo, 520 puslapių apimties ataskaita, Lietuvoje taip ir nesulaukusi deramo dėmesio^[1].

„Dokumentas atskleidė aukščiausių JAV visuomenės sveikatos pareigūnų korupciją, pandemijos valdymo klaidas, labiausiai tikėtiną viruso kilmę ir informavo apie įtakingų asmenų, tarp jų – buvusio Niujorko gubernatoriaus Andrew Cuomo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. To paties A. Cuomo, kurio įsakymu slaugos namai buvo priversti priimti COVID-19 sergančius pacientus. Tikėkimės, kad baudžiamojo persekiojimo metu paaiškės, kiek gyvybių šis įsakymas kainavo. Vėliau A. Cuomo daug kartų sąmoningai melavo apie Niujorko slaugos namų tragediją“, – straipsnyje nurodo R. Jankūnas.

Nacionalinis transliuotojas taip pat leido, kad pro jo filtrus praeitų ir sekantis R. Jankūno komentaras, kuriame profesorius akcentuoja, kad JAV paskelbtoje ataskaitoje esą galima matyti ir panašumų ir su tuo metu Lietuvoje buvusia situacija, kai jau nuėjusi Vyriausybė anuomet vadovavosi PSO rekomendacijomis, nors STI ne kartą buvo įspėjęs, kad tokios priemonės esą nėra moksliškai įrodytos ir pažeidė žmogaus teises.

Straipsnyje R. Jankūnas akcentavo, kad COVID-19 valdymo priemonės Lietuvoje ir JAV buvo klaidingos, pažeidė žmogaus teises ir sukėlė socialinių, ekonominių bei sveikatos problemų.

Skaitytojų reakciją į R. Jankūno pranešimą: kas nutiko, kad jį „praleido“ nacionalinis transliuotojas?

Tikroji diskusija tarp LRT skaitytojų užvirė būtent po šiuo R. Jankūno išspausdintu pranešimu, kur jie dalinosi savo įžvalgomis perskaičius straipsnį. Nors vienam iš komentatorių pandemijos metu viskas buvo gerai ir šias profesoriaus mintis jis palaikė „nuopezomis“, kiti svarstė, kaip LRT apskritai leido išspausdinti tokio pobūdžio pranešimą.

Visgi, anot vieno internauto, jau nebebuvo, kur dingti, kai JAV ir taip paviešinusi „nuogą tiesą“, todėl esą ir mums pats laikas kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Lakoniškai ir tiksliai. Super. Laukiam sekančio apie tikrą vakcinų sudėtį ir poveikį“, – rėžė viena skaitytoja.

Išspausdintas ekonomisto R. Lazutkos komentaras: ar tikrai Lietuvoje paaugo perkamoji galia?

Tačiau tai – ne vienintelis LRT išspausdintas pranešimas, kuris, jeigu būtų paviešintas kitose žiniasklaidos priemonėse ar tiesiog asmeniškai pas Romą Lazutką socialinėje paskyroje, kaipmat būtų nurašytas „prokremliškoms sapalionėms“.

Ekonomistas R. Lazutka jame gerokai uždavė per čiupryną dabar itin stumiamam visuomenės įtakotukui, ekonomistui Žygimantui Mauricui. O svarbiausia, LRT tą daryti leido.

R. Lazutka sukritikavo „įtakingiausio“ Lietuvos ekonomisto teiginius apie perkamosios galios išaugimą neva 26 proc. per pastaruosius penkerius metus, mat nepateikiama reali situacija, kaip yra iš tiesų. Pasak jo, nuslepiama, kad pagal vakarietiškus standartus tokio dydžio perkamoji galia esą ir toliau išlieka „apverktina“ ir yra net trečdaliu mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis^[2].

Nors ir optimistai esą tvirtina, kad tai yra pažanga, tačiau, pasak R. Lazutkos, faktai rodo, kad lietuvių algos vis dar ženkliai atsilieka nuo Vakarų, o didelė infliacija pastaraisiais metais šiek tiek pristabdė augimą. Algų skirtumai, lyginant su tokiomis šalimis kaip Nyderlandai ar JAV ir toliau išlieka dideli, ir kol kas Lietuvai prireiks daugiau laiko, kad pasiektų vakarietiškus standartus.

LRT skaitytojai, panašu, šiai nuomonei pritarė. Vieni Ž. Mauricą vadino „nuopeza“, kurį patį reiktų „pasodinti ant minimalios algos“, o kiti tvirtino, kad šis ekonomistas yra „šlykštus melagis“ ir skaitant jo postringavimus esą net sukylantis spaudimas. Vis dėlto, net ir čia vieningai sutarta, kad bendri standartai visoms ES šalims yra būtinybė.

„Delfi“ nebeslepia informacijos apie tikrąją Ukrainos dalinių būklę mūšio lauke

Savo ruožtu nacionalinio transliuotojo pavyzdžiu pasekė ir naujienų portalas „Delfi“, paskelbęs „skandalingą“ informaciją apie tai, kad mūšio lauke Ukraina patiria fiasko vien dėl į fronto linijas stojančių žmonių trūkumo^[3].

Jame portalo korespondentas gynybos temomis V. Saldžiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad „ne raketos ir naikintuvai, dronai, tankai ar pėstininkų kovos mašinos savaime laiko gynybos linijas“, o tą daryti mokantys karininkai, kurie šiuo metu esą masiškai dezertyruoja iš Ukrainos fronto linijos arba yra masiškai atleidžiami iš „pavyzdiniais laikytų dalinių“, kurie dabar tiesiog byra akyse. O tai – tikras antausis ir toliau didžiulius pagalbos karo priemonėmis srautus į Ukrainą organizuojančioms Europos valstybėms.

Toks „prokremliškas“ požiūris, panašu, tiko ir „Delfi“ skaitytojams.

„Nei vienas mąstantis ukrainietis, išskyrus banderininkus ir nacistus, kariauti už Zelenskio nacistinį režimą su Rusija nenori“, – rėžė vienas komentatorius.

Kitas tvirtino, kad toks straipsnis esą jį nustebino tuo, kad atskleidė, jog Ukrainos armija renkama ne vadovaujantis visuotinio privalomo valstybės gynimo principais, bet savanoriškumu. Ir kol valstybė žūtbūt kovoja su mūšio lauke gerokai pranašesniu priešu, Ukrainos vadovybė esą dar tik svarsto, ar įvesti privalomą karo tarnybą.

„Straipsnio autorius sako, kad to savanoriškumo kritiškai nepakanka, o video su gaudomais „savanoriais“ yra daugybė, todėl autorius stengiasi parodyti objektyvius dalykus, o ne pagražintą „tiesą“. Jeigu jau net Saldžiūnas taip rašo, tai jau tikrai yra vau ir realybė, turbūt, dar baisesnė“, – kirto kitas.

Muzika pasikeitė, kai atėjo nauji „užsakovai“?

Tokį staigų perversmą tradicinėje Lietuvos žiniasklaidoje galima vertinti ir kaip tam tikrą reakciją į pasikeitusią valdžią, kai į ją patekus „Nemuno aušrai“, frakcijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pažadėjo audituoti ir LRT, ir dar kelias ministerijas.

Staiga netikėtai po tokių politiko žingsnių pasigirsta atgarsių ir iš pačio LRT, kuris nusprendžia naikinti savo žurnalistų nuomonių skiltį, esą tam, kad būtų užtikrintas dar didesnis portalo objektyvumas. Ir dabar neva bus skelbiamos tik nešališkos, nepagražintos Lietuvos ir pasaulio naujienos.

Nejaugi tokiu būdu LRT dabar mėgina įsiteikti pagrindinėms politinėms jėgoms? O gal „vedantysis“ pasikeitė ir staiga Lietuvos žiniasklaidą pasiekė nauji vėjai?

Mat dabar tie patys naujienų kanalai atvirai juokiasi savo skaitytojams į akis, dar neseniai dabartinį savo požiūrį nurašę Rusijos agentų ar Kremliaus atstovų retorikai. Ar sulauks anksčiau šią žinią nešę bent jau atsiprašymo?

Juk dar visai neseniai ir 77.lt buvo sulaukęs „Delfi“ susidomėjimo kaip Kremliui naudingos informacijos žiniasklaidos priemonė. Tačiau, dabar, pasirodo, Kremliui galimai dirba pats „Delfi“.