LRT: 2024 m. biokuras brango dvigubai – kiek tai gali pakeisti šildymo sąskaitas?

Kaip rašo LRT, 2024 m. nuo sausio biokuro kaina padvigubėjo, todėl šilumos tiekėjai perspėjo apie didesnes šildymo sąskaitas. Tai aktualu daugelio Lietuvos miestų gyventojams, nes jų šilumos gamybai naudojamas biokuras. Tačiau konkrečių skaičiavimų, kiek ir nuo kurio mėnesio turėtų didėti atskirų miestų tarifai, nepaskelbta.

Šie duomenys apibūdina 2024 m. situaciją, o ne dabartines šilumos kainas. LRT minimų biokuro kainų augimo negalima tiesiogiai prilyginti tokiam pačiam gyventojų sąskaitų padidėjimui.

Dvigubai brangesnis kuras nereiškia dvigubos sąskaitos

Biokuras yra šilumai gaminti naudojamas kuras, pavyzdžiui, medienos skiedros. Jo pirkimo kaina ir galutinė šilumos kaina gyventojui nėra tas pats: sąskaitai svarbus ir galiojantis tarifas, ir būstui priskirtas šilumos kiekis.

LRT nurodo, kad biokuru šildoma dauguma miestų. Vis dėlto tiksli iš jo pagaminamos centralizuotai tiekiamos šilumos dalis procentais nenurodyta. Taip pat nėra palyginamųjų duomenų, leidžiančių patikimai išvardyti labiausiai nuo biokuro priklausomus miestus.

Reportaže aptariamos Kazlų Rūdos ir Alytaus šilumos įmonės, tačiau vien jų paminėjimas nereiškia, kad šie miestai nuo biokuro priklauso labiausiai. Kaip rašo LRT, Kazlų Rūdos šilumos įmonė kuro turėjo iki 2024 m. pabaigos. Kokia kaina jis buvo įsigytas ir kaip tai turėjo paveikti gyventojų tarifą, nenurodyta.

Biokuro brangimas yra signalas apie galimą spaudimą šilumos kainai, bet ne patvirtintas būsimos sąskaitos dydis. LRT aprašyme nėra nei Energetikos ministerijos, nei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) konkrečios prognozės, kiek eurais ar procentais turėtų brangti šildymas.

Siūloma dalį kuro tiekti iš valstybinių miškų

Kaip skelbia LRT, šilumos tiekėjai ir Energetikos ministerija vėl kelia garantinio biokuro tiekėjo idėją. Gyventojams svarbiausias šio siūlymo klausimas – ar jis užtikrintų stabilesnį kuro tiekimą ir mažesnes šilumos gamybos išlaidas. Tokio rezultato kol kas nepatvirtina konkretūs skaičiavimai.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška siūlo atskirus biokuro pardavimus savivaldybėms ir aktyvesnį Valstybinės miškų urėdijos dalyvavimą gaminant bei parduodant biokurą.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius LRT siūlymą apibūdino taip:

„Būtų bent kokių 20–30 procentų biokuro tiekiama iš valstybinių miškų, sąnaudų principu su protinga pelno marža ir t.t. Ir tas garantuotų ne tik patikimumą. Reikia turėti tos politinės valios eiti šiuo keliu“

Tai reikštų, kad dalies kuro kaina būtų siejama su jo paruošimo išlaidomis ir pelno marža. Tačiau tai yra asociacijos siūlymas, o ne gyventojams jau galiojanti kainų mažinimo priemonė.

LRT kalbintas biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valukynas abejojo, kad atskiro tiekėjo sukūrimas savaime sumažintų rinkos kainą. Alytaus šilumos tinklų direktorius Mindaugas Nevardauskas savo ruožtu kritikavo didelę trumpalaikių sandorių reikšmę: tokie pirkimai apsunkina kuro įsigijimo planavimą.

Papildoma mediena rinkai dar negarantuoja pigesnės šilumos

Kaip rašo LRT, Valstybinei miškų urėdijai jau pavesta rinkai pasiūlyti daugiau žaliavos. Reportaže minimi šie kiekiai ir siūlymai:

• Papildomai į rinką numatyta pateikti 125 tūkst. kietmetrių žaliavos – tai medienos tūrio matas.
• Maždaug trečdalis šio kiekio pasiūlytas pirmajam aukcionui.
• Ateityje urėdijai pavesta ieškoti galimybių tiekti beveik dvigubai daugiau medienos nei iki tol.
• Asociacijos siūloma 20–30 proc. biokuro dalis iš valstybinių miškų nėra patvirtintas tiekimo įsipareigojimas.

Šilumos tiekėjų asociacija atkreipia dėmesį, kad bendrai rinkai parduodama žaliava nebūtinai atiteks šilumos gamintojams: ją gali įsigyti daugiau sumokėję pirkėjai. Todėl papildomo kiekio poveikis gyventojų tarifams lieka neaiškus.

Aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Pieniuta LRT aiškino, kad urėdijos pardavimams mažesne nei rinkos kaina reikėtų teisinių pakeitimų. Ministerija taip pat nurodė, kad tokia urėdijos funkcija tuo metu nesvarstoma.

Kartu LRT pranešė apie Vyriausybės pavedimą institucijoms įvertinti visuomeninio biokuro tiekėjo steigimą. Kada tiksliai pavedimas priimtas ir kada turėtų būti pateiktos išvados, neįvardyta. Pavedimas įvertinti galimybę nėra sprendimas tiekėją įsteigti.

Miesto tarifą tikrinkite kas mėnesį, o sąskaitoje – ir suvartojimą

Gyventojui patikimiausias rodiklis yra jo šilumos tiekėjo konkrečiam mėnesiui paskelbta kaina, o ne vien biokuro biržos kainos pokytis. Šilumos kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, o ateinančio mėnesio tarifai paprastai paskelbiami iki einamojo mėnesio 25 dienos.

• Tiekėjo svetainėje ieškokite skilties „Šilumos kainos“ arba „Tarifai“. Pasitikrinkite mėnesį ir tai, ar nurodyta kaina yra su PVM.
• VERT svetainėje vert.lt skelbiama šilumos kainų statistika ir tiekėjų kainų palyginimai. Papildomą informaciją gali skelbti savivaldybė.
• Didesnę sąskaitą palyginkite su pernykšte: atskirai įvertinkite kainą už kilovatvalandę ir priskirtą šilumos kiekį. Vien bendra mokėtina suma neparodo, kas pasikeitė.
• Dėl neaiškių skaičiavimų kreipkitės į šilumos tiekėją, o dėl namo suvartojimo ir šildymo sistemos veikimo – į namo administratorių ar bendriją.
• Jei sumokėti sunku, savivaldybėje arba Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje pasitikrinkite teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl mokėjimo išdėstymo galimybės teiraukitės tiekėjo dar iki mokėjimo termino.

Skirtingas sąskaitas gali lemti ir pastato būklė bei šilumos poreikis – apie tai plačiau rašėme tekste apie daugiabučių šildymo išlaidų skirtumus.

Artimiausias konkretus patikrinimas gyventojui – iki mėnesio 25 dienos ieškoti tiekėjo skelbiamo kito mėnesio tarifo. Garantinio biokuro tiekėjo įsteigimo datos ir patvirtinto jo poveikio sąskaitoms LRT neįvardijo.