„Šoko per pinigines“ išvengti nepavyks? Vilniaus meras perspėja dėl brangesnio šildymo

Šildymo kainas lems ne tik kuras – daug kas priklausys ir nuo žiemos

Kiek šį šildymo sezoną teks mokėti už šilumą, kol kas tiksliai pasakyti negali nei politikai, nei energetikos ekspertai. Tačiau ženklų, kad sąskaitos gali augti, jau netrūksta – kuras brangesnis, PVM lengvatos nebėra, o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje jau yra gerokai didesnė nei prieš metus.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad didelę dalį galutinės sąskaitos lems kuro kainos ir oro sąlygos. Todėl sostinės gyventojams, anot jo, belieka tikėtis, kad žiema nebus itin šalta.

„Šildymo kainų dinamika labai priklausys nuo kuro kainų. Šiandien mes turime spalio mėnesio kainas ir esame mažiausi pagal kainą visoje Lietuvoje. O kaip ta dinamika keisis, matysime eigoje. Šiuo atveju prognozės tikrai yra sudėtingos“, – Eltai trečiadienį sakė V. Benkunskas.

Meras tikina, kad savivaldybė sieks kiek įmanoma sumažinti kainų augimo poveikį gyventojams.

„Mes stengiamės padaryti viską, kad žmonės kuo mažiau pajustų to šoko per savo pinigines šį šildymo sezoną. Reikia tikėtis, kad žiema nebus šalta“, – aiškino jis.

Kuras brango, o šildymo kainai prognozuojamas iki ketvirtadalio šuolis

Energetikos rinkoje situacija nėra palanki vartotojams. „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į tarptautines įtampas ir po šaltos bei ilgos praėjusios žiemos išsibalansavusias energijos išteklių rinkas.

„Dėl besitęsiančio Persijos įlankos konflikto ir jo sukeltos energetikos krizės įtampos energetikos nešėjų rinkoje stipriai išaugusios: dujos Europoje kainuoja 2,25 karto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Svarbų vaidmenį Lietuvos šildymo ūkyje vaidina biokuras, tačiau šiemet po šaltos ir ilgos žiemos ir ši rinka išsibalansavusi“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji sudarė 6,33 cento už kWh. Taigi per metus vidutinė šilumos kaina padidėjo 27,5 proc., o biokuro kaina vien rugpjūtį augo 5,4 proc.

Kiek visa tai galiausiai atsispindės gyventojų sąskaitose, priklausys nuo daugelio aplinkybių. Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad buvo skelbiami keli galimi kainų raidos scenarijai.

„Valstybės energetikos reguliavimo taryba skelbė galimus tris scenarijus, pagal kuriuos šildymo kaina, palyginti su pernai, galėtų pašokti nuo 13,5 iki 25 proc.“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.

Papildomą spaudimą sąskaitoms daro ir PVM. Nuo metų pradžios šildymui vietoje 9 proc. lengvatinio tarifo taikomas 21 proc. tarifas. LEA anksčiau skaičiavo, kad vien dėl šio pokyčio šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose.

V. Benkunskas teigia palaikantis 9 proc. PVM tarifo centralizuotam šildymui grąžinimą.

„Mano įsitikinimu, PVM lengvata padėtų visiems centrinio šildymo vartotojams amortizuoti kainų išaugimą, nes jis bet kokiu atveju bus, kadangi kuras yra pabrangęs, kai kuriais atvejais – net kelis kartus“, – pabrėžė Vilniaus meras.

Seimo narys Arvydas Anušauskas yra registravęs įstatymo projektą, kuriuo siūloma centralizuotam šildymui vėl taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Sąskaitą lemia ne vien šilumos kaina

Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar centralizuotai tiekiamos šilumos kaina dar neparodo, kiek konkretaus daugiabučio gyventojas galiausiai sumokės. Ne mažiau svarbu, kiek šilumos sunaudoja pats pastatas.

Pastatų priežiūros bendrovės „Mano BŪSTAS“ produkto vadovas Robertas Jasmontas atkreipia dėmesį, kad būtent namo energinis efektyvumas gali lemti didelį skirtumą tarp gyventojų gaunamų sąskaitų.

„Žmonės dažniausiai žiūri į šilumos kainą, nes ją tiesiogiai mato sąskaitoje. Tačiau yra ir kita svarbi dedamoji – kiek šilumos namas suvartoja. Jos kainos mes negalime reguliuoti, tačiau galime siekti, kad pastatas šilumos be reikalo nešvaistytų“, – teigė R. Jasmontas.

Pasak jo, modernizuoti ir tiksliai valdomi šilumos punktai leidžia vidutiniškai sutaupyti iki 15 proc. šilumos.

Kai kuriais konkrečiais atvejais fiksuotas ir gerokai didesnis suvartojimo sumažėjimas. R. Jasmonto teigimu, Naujakurių g. 84 name Kaune praėjusį šildymo sezoną šilumos suvartojimas sumažėjo 31,5 proc., o sutaupyta 5 817 eurų. Šviesos g. 6 Vilniuje suvartojimas sumažėjo 30,15 proc., o sutaupyta 1 774 eurai. Pramonės pr. 85 Kaune šilumos suvartojimas mažėjo 29,2 proc., o sutaupyta 7 666 eurai.

I. Genytė-Pikčienė taip pat išskiria termostatus, temperatūros daviklius, radiatorių reguliavimą, automatinį temperatūros mažinimą naktį ar tuomet, kai namuose nėra žmonių, bei zoninį šildymą.

„Termostatai, temperatūros davikliai, radiatorių reguliavimas, automatinis temperatūros mažinimas naktį ar nesant žmonių, zoninis šildymas leidžia palyginti greitai pasiekti apčiuopiamų greitų rezultatų“, – aiškino ekonomistė.

Vis dėlto vien išmaniųjų technologijų gali nepakakti, jeigu pats pastatas yra energiškai neefektyvus.

Renovacija gali lemti net 2,5 karto mažesnes sąskaitas

Ilguoju laikotarpiu didžiausias skirtumas išryškėja lyginant renovuotus ir senus, energiškai neefektyvius daugiabučius.

„Jei sienos kiauros, šilumos praradimai vis tiek išliks dideli ir energetikos šokų akivaizdoje namų ūkiai vis tiek pajus reikšmingus išlaidų svyravimus“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas nurodo, kad skirtumas tarp renovuotų ir senos statybos namų gali būti itin didelis.

„Kokybiškai renovuotame daugiabutyje už šildymą mokama iki 2,5 karto mažiau, palyginti su senos statybos nerenovuotu daugiabučiu“, – sakė M. Paulauskas.

Bendrovės „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius taip pat pabrėžia, kad, norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, vien sienų apšiltinimo neužtenka – svarbus viso pastato sandarumas, langai ir kiti konstrukciniai elementai.

Taigi net ir tuo atveju, jei šilumos kaina vienodai padidėtų visiems vartotojams, poveikis atskiriems namų ūkiams gali būti labai nevienodas. Renovacija, šilumos punkto modernizavimas ir kasdieniai gyventojų įpročiai gali tapti svarbiais veiksniais, lemiančiais, kiek kainų augimas bus juntamas piniginėje.

I. Genytė-Pikčienė kartu pažymi, kad Lietuvos namų ūkių finansinį atsparumą palaiko augančios pajamos ir santaupos. Vis dėlto pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms didesnės šildymo sąskaitos gali būti gerokai skausmingesnės.

Todėl šį šildymo sezoną galutinę sumą sąskaitoje lems ne vien šilumos tiekėjo nustatyta kaina. Svarbios bus kuro kainos, mokesčiai, oro temperatūra, pastato būklė ir tai, kaip efektyviai jame naudojama šiluma.