Saulė pagal Vedų sistemą yra pati svarbiausia planeta
Saulė yra dvasinio pasaulio energijų laidininkė. Spinduliuotė, kuri dabar labai aktyviai ateina iš dvasinio pasaulio per Saulės planetą veikia ir mus, nepalikdama ramybėje ir versdama tobulėti.
Ir iš tiesų, kartais, net patys to nežinodami, pradedame keistis. Mūsų gebėjimai, buvę ramybės fazėje, bunda, dėl ko daugelis žmonių jaučia, kad atsiveria intuicija. Kosmosas mus keičia ir šio proceso negalima sustabdyti.
Jau 3 metaus Saulė, kaip kosminis kūnas, labai aktyvi. Tiesa, Saulės aktyvumas vyksta ciklais, kurie vidutiniškai trunka 11 metų. Ir šiais laikotarpiais vyksta karai, žemės drebėjimai, kataklizmai, epidemijos ir pan.
Dabar beveik kiekvieną dieną Saulėje yra tam tikrų protrūkių. Tai buvo ir prieš žemės drebėjimą Turkijoje.
Bet kokiu atveju, svarbu stebėti savo fizinį ir dvasinį lygį, ir leisti procesams vykti, kiek įmanoma labiau palaikant save.
Karmos dėsnio neišvengsime
Viską apimančiam karmos dėsniui yra pavaldūs visi, ir visai nesvarbu, ar jie pripažįsta jį tikru, ar ne.
Ir iš tiesų, jūs kiekvieną savo gyvenimo akimirką skinate tą savo karminio derliaus dalį, kuri pagaliau subrendo.
Nepaisant to, kad visi esame tame pačiame fiziniame pasaulyje, mūsų individualus priežastinis polinkis sukuria kiekvienam iš mūsų visiškai unikalų, nepakartojamą individualios egzistencijos pasaulį.
Taigi, egzistencijos pasaulių skaičius yra lygus būtybių skaičiui, ir kiekviena iš jų atsiduria tose aplinkybėse – karas ar taika, skurdas ar klestėjimas, vargas ar šlovė – kurios reikalingos jo asmeninei karmai pasireikšti.
Anksčiau psichologų nereikėjo
Mama vienu pliaukštelėjimu per pakaušį išvalydavo karmą, atstatydavo aurą ir nuimdavo blogąją energiją...
Puoselėkite ramybę - tai didžiausia išmintis
Nesitapatinkite su niekuo. Nieko neieškokite. Tiesiog būkite.
Nebandykite nieko pakeisti. Jūs tapsite tuo, kuo esate, paprasčiausiai palikdami viską ramybėje. Palikdami viską ramybėje, jūs suvokiate savo dieviškumą.
Blogiausia, ką galite kada nors padaryti - tai pabandyti pakeisti blogą situaciją į gerą, nes jūs žaidžiate priežasties ir pasekmės dėsniu.
Tai reiškia, kad kartais atsidursite gerose situacijose, kartais - blogose. Jūs vėl ir vėl kartosite šį ratą.
Palikite viską ramybėje. Palikite pasaulį ramybėje.
Jūs pamatysite, kad pradėję tai daryti, jūsų taip vadinamas kūnas pasirūpins savimi, jis žinos, ką daryti, jis darys teisingus dalykus ir, beje, padarys juos tinkamu laiku.
Ir tai bus palaiminimu visiems.
Nustokite stengtis padaryti taip, kad kažkas vyktų su jums.
Nustokite save lyginti su kitais. Gyvenkite paprastą gyvenimą. Kuo paprastesnis bus jūsų gyvenimas, tuo geriau.
Žinau, kad kai kurie iš jūsų dalyvauja tokioje aktyvioje veikloje, kad manote, jog jums tai neįmanoma, mat jūs bijote, kad kažkas nutiks, jei nustosite daryti tai, ką darote.
Aš nesakau, kad jūs kažką mestumėte. Tačiau viskas prasideda jūsų prote, o ne nuo jūsų veiklos.
Darykite tai, ką darote, bet mintyse atsisakykite baimės, nusivylimo, nerimo, atsisakykite visko, kas jus motyvavo, kas skatino jus prie visų šių veiklų, kas privertė jus daryti šiuos dalykus.
Aš prašau jūsų tai atiduoti, atiduoti šią proto būseną. Tada paskui seks jūsų baimės ir jūsų fizinis gyvenimas.
Viskas pasirūpins savimi savaime.
Kai jūs tampate ramūs mintyse, tai ši proto ramybė tampa fizine ir visas jūsų pasaulis tampa ramybės pasauliu.
Laikas bėga greičiau
Afono vienuoliai naktines maldos metu pastebėjo vieną keistenybę.
Nuo seniausių laikų jie turėjo ypatingą maldos taisyklę: per tam tikrą laiką jie turėjo perskaityti tam tikrą maldų skaičių. Ir taip kiekvieną dieną, griežtai tuo pačiu laiku.
Anksčiau vienuoliai visą programą spėdavo atlikti per naktį, o prieš ankstyvą rytinę pamaldą likdavo net šiek tiek laiko poilsiui. Dabar, su tiek pat maldų, senoliams neužtenka nakties užbaigti jas.
Ne mažiau nuostabų atradimą padarė Šventojoje Žemėje tarnaujantys Jeruzalės vienuoliai. Pasirodo, jau kelerius metus prie Šventojo kapo atnašų Žibintai dega ilgiau nei ankščiau.
Anksčiau didelių atnašų žibintų alyva būdavo papildoma vienu metu, Velykų išvakarėse. Ji visiškai sudegdavo per metus. Tačiau dabar jau tūkstantinį kartą, prieš pagrindinę krikščionių šventę, dar liko daug alyvos. Pasirodo, laikas lenkia net fizikinius degimo dėsnius.
Nuo karmos apraiškų pabėgti neįmanoma
Galime išsiskirti, palikti tėvus, vyrus, žmonas ir vaikus, bet tai problemos neišsprendžia, o tik stumia atgal.
Taip, galbūt mes daugiau nesutiksime šio žmogaus šiame gyvenime, bet jei neišlaikėme pamokos, neišsprendėme kokios nors problemos, neatrišome karminio mazgo, tada situacija vėl pasireikš ir pasireikš iki pamoka bus praeita.
Atsakymo ieškokite savyje
Kažkada gyveno trys akli išminčiai, kurie stengėsi pažinti pasaulį ir tyrinėjo viską, kas pateko į jų rankas.
Į jų rankas taip pat pateko dramblys.
Pirmasis iš jų suklupo ant dramblio šono ir sušuko: "Dramblys yra kaip didžiulė siena!"; antrasis paprieštaravo: "Dramblys yra didelė gyvatė!"; tuo tarpu trečiasis apžiūrėjo uodegą ir užtikrintai pareiškė: "Ką jūs, draugai? Dramblys man labiau primena virvę."
Visgi pastarieji galiausiai priėjo vieningą išvadą, nutardami, jog tai - tik maža dalelė teisybės.
Tai supratę išminčiai "išrikiavo" savo idėjas apie dramblį, galiausiai suvokdami, kad tiesa slypi mumyse, - visų svarbiausia išmokti ją vertinti individualiu mastu.
Kitaip tariant, tai, ką mokomės jausti, tinka tik mums konkrečioje kelio pakopoje: visi einame link viršūnės - mes visi anksčiau ar vėliau ten pateksime - bet kiekvienas turi savo kelią ir greitį; kiekvienam sąmonės lygiui tinka unikalios teorijos bei ritualai, padedantys vystymuisi ir nieko daugiau.
Išminčiai sako, kad dėmesys - tai durys į šio pasaulio stebuklus
Tai reiškia, kad kai nukreipiu dėmesį į kažką savyje ar aplinkiniame pasaulyje, mano energija nukrypsta būtent ten.
Jei, pavyzdžiui, aš į kažką savyje ar aplinkiniame pasaulyje nukreipiu energiją nuspalvintą susidomėjimo, pasitikėjimo, dėkingumo, meilės, šypsenos ar džiaugsmo spalva, tada tokia energija pradeda reikštis naudingai, gydančiai ir teigiamai.
Sako, jeigu neturime problemų, tai greičiausiai jau esame mirę
Norėdami išspręsti savo problemą, pirmiausia turime sutelkti dėmesį į ją, o tada pradėti kelti sau paprastą, bet svarbų klausimą: "Kaip aš sukūriau šią savo gyvenimo problemą?"; "Kur mano kaltė?"
Žinoma, mes nenorime to sakyti sau, nes tai toli gražu ne visada akivaizdu, o kartais nutinka taip, kad kaltas kažkas kitas, bet be mūsų 1 proc. indelio neturėtume šios problemos.
Pavyzdžiui, ožka įėjo į mūsų sodą ir suvalgė visus kopūstus. Kas kaltas? Žinoma, ožka. Tačiau mūsų kaltė tame tokia, jog vartai nebuvo uždaryti.
Ožka 99 proc. kalta, bet mes 1 proc. dėl to, kad neuždarėme vartų.
Mūsų pasirinkimas gyvenime – arba toliau pykti ant ožkų, arba išmokti uždaryti vartus!
Sąžiningai žmogus dirba tik tada, kai dirba pagal savo pašaukimą, nes pirmiausia reikia būti sąžiningam prieš save patį.
Darbas turėtų būti atliekamas su noru atnešti kuo daugiau naudos kitų žmonių labui, naudojantis visais sugebėjimais, talentais bei galimybėmis.
Tai nesavanaudiškumo forma, kuri išsivysto vykdant pareigą, dirbant pagal pašaukimą, o ne siekiant pasipelnyti.