Baltarusijos karinis dalinys iš Minsko keliauja link Lietuvos pasienio
Baltarusija prie Lietuvos sienos išsiuntė keturis konvojus su karine įranga – apie tai skelbia stebėsenos grupė „Belaruski Hayun“ pažymėdama, kad keturios Baltarusijos karinės technikos kolonos iš Minsko išvyko į pasienį su Lietuva, o šias kolonas sudaro apie 74 vienetai transporto priemonių.
Baltarusijos gynybos ministerija patvirtino, kad vienas iš „mechanizuotosios formuotės dalinių persikėlė į nurodytą teritoriją“, vykdydamas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą.
Nors Baltarusijos gynybos ministerija neįvardija konkretaus karinio dalinio, „Belaruski Hayun“ teigia, kad minėtas karinis dalinys yra 120-osios brigados 358-asis atskirasis mechanizuotas batalionas.
„120-osios brigados daliniai šiąnakt judėjo ne mažiau kaip keturiomis lydimomis kolonomis, iš viso apie 74 transporto priemonėmis“, – rašoma stebėsenos grupės pranešime.
Tarp pastebėtos įrangos yra:
- 35 vienetai sovietinių pėstininkų kovos mašinų;
- 21 vienetas „Ural“ standartizuotų karinių transporto priemonių ir priekabų sistemų;
- 2-3 vienetai „UAZ“ karinių visureigių technikos;
- 8 vienetai kariniai sunkvežimių „KAMAZ“;
- 2 vienetai benzininių sunkvežimių;
- kranas ir krovininis manipuliatorius.
Stebėtojai pabrėžia, kad karinės technikos kolonos važiavo Minsko keliu iki M6 greitkelio ir juo, iki M7 greitkelio, link Lietuvos pasienio ir Ašmenos miesto kryptimi. Ašmena yra maždaug 50 km nuo Vilniaus.
120-oji brigada – viena pajėgiausių, skirta atremti Latvijos ir Lietuvos agresiją
Baltarusijos kariuomenės struktūrą išsamiai nagrinėjęs lenkų tyrėjas Konradas Muzyka yra pabrėžęs, kad būtent 120-oji Baltarusijos pajėgų brigada, bent jau teoriškai yra viena iš pajėgiausių.
Savo tyrime K. Muzyka teigė, kad Šiaurės vakarų vadavietė, kuri ir valdo 120-ąją brigadą, vadovauja daliniams, atsakingiems už gynybines ar puolamąsias operacijas prieš Lietuvą ir Latviją.
Vadavietė vadovauja tiek 19-ajai, tiek ir minėtajai 120-ajai mechanizuotosioms brigadoms, kurios dislokuotos atitinkamai Zaslonovo ir Minsko miestuose.
K. Muzykos manymu, 19-oji mechanizuotoji brigada yra stipriai sukomplektuota ir turi pakankamai įrangos, kad galėtų dislokuoti du „T-72 MBT“ ir keturis „BMP-2“ pėstininkų kovos mašinų (IFV) batalionus.
Šios brigados artilerijos komponentai taip pat apima 2S1 savaeigių haubicų ir 2S3 savaeigių patrankų skaičius. Tačiau ekspertas abejoja, ar brigados batalionai yra pilnai pasirengę veikti, jų karinės technikos būklė kelia abejonių.
Tuo tarpu 120-oji Minske įsikūrusi mechanizuotoji brigada, K. Muzykos manymu, turi pakankamai įrangos, kad galėtų dislokuoti du tankų ir tris mechanizuotuosius batalionus. Esant pilnam pajėgumui, abi brigados turėtų turėti apie 4 500 karių, tačiau taikos metu jų skaičius tikriausiai yra mažesnis.
Lietuvos kariuomenė teigia, kad pagrindo nerimauti nėra
Baltarusijos kariuomenės technikos judėjimas link Lietuvos pasienio yra nerimą keliantis signalas. Ekspertai pažymi, kad praktika, kai tikrinama dalinių kovinė parengtis, Baltarusijoje paskutiniu metu yra visiškai įprasta. Vis dėlto, dažnu scenarijumi pakeliama tik kuopa arba mažesnis batalionas.
Tačiau Lietuvos kariuomenė suskubo nuraminti išsigandusius piliečius ir pažymi, kad dabartinis Baltarusijos pajėgų aktyvumas įtakos Lietuvos saugumui neturi.
„Karinę veiklą Baltarusijoje nuolat stebime ir analizuojame. Dabartinis aktyvumas įtakos Lietuvos saugumo situacijai neturi. Lietuvos kariuomenės analitikai pastebi, kad informacija iš nepatvirtintų šaltinių ne visuomet pasitvirtina“, – pažymima Lietuvos kariuomenės komentare.
Lietuvos kariuomenė primena, kad kilus realiai grėsmei, yra pasiruošusi reaguoti nedelsiant. Kariuomenės atstovai taip pat rekomenduoja kritiškai vertinti viešoje erdvėje pasirodančią informaciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigia, kad pagrindo baimintis dėl Lietuvos saugumo šiuo metu tikrai nėra.
„Baltarusijos kariuomenė bijo įkišti nosį į Ukrainą, ką jau kalbėti apie NATO valstybę. Mūsų žvalgybos tarnybos ir Kariuomenė nuolat stebi ir analizuoja karinę veiklą Baltarusijoje. Dabartinis aktyvumas įtakos Lietuvos saugumo situacijai neturi. Esame ramūs, bet budrūs, viskas kontroliuojama“, – teigia jis.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas irgi pažymi, kad baltarusių karinės technikos kolonos Lietuvai šiuo metu grėsmės nekelia.
„Lietuvos ir kitų NATO šalių institucijos turi išsamius žvalgybos duomenis apie saugumo ir gynybos situaciją šalia rytinių NATO valstybių sienos, įskaitant ir Baltarusijoje“, – pažymi jis.
Tiesa, dar vakar aptarinėjant Lietuvos saugumo situaciją, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais Kęstutis Budrys užsiminė apie realią galimybę, kad prieš Lietuvą ar kitą Baltijos šalį gali būti rengiama agresyvi provokacija.
Vis dėlto, kalbėdamas apie tai K. Budrys galvoje turėjo „Vagner“ tipo grupuotę, dėl kurios agresijos mūsų ar kaimyninėje šalyje Rusijos valdžia neprisipažintų.
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas saugumo klausimais teigė, kad panašios grupuotės gali „testuoti Vakarų reagavimo mechanizmus“ ir suteikti „galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas“.
Piliečiams be reikalo keliama baimė
Šiuo metu realią grėsmę Lietuvai įžvelgia nebent žiniasklaida. Žurnalistas, politikos ir gynybos temų apžvalgininkas Audrius Bačiulis piktinasi, kad naujienas apie tariamą pavojų Lietuvai ir link mūsų šalies judančius Baltarusijos karinių transporto priemonių konvojus publikuojančios žiniasklaidos platformos tiesiog be reikalo kelia baimę visuomenėje.
Savo feisbuko paskyroje A. Bačiulis rašo, kad situacija su Baltarusijos pajėgomis yra tik „nereikšmingos kariškių pratybos, bet DELFI antraštėje jos virsta Baltarusijos karinio įsiveržimo į Lietuvą vaizdiniu“.
„Įdomu, DELFI kelia paniką iš durnumo, ar už rusų pinigus? Nuo nuolatinių gąsdinimų Astravo sprogimu, rusų įsiveržimu, Vagnerio samdinių išsilaipinimu, nuo tikro karo Ukrainoje, nuo pandemijos, karantino, privalomų skiepų didžiumos Lietuvos žmonių psichika tiek pakrikusi, o baimės jausmas toks visaapimantis, kad moterys jau vaikus gimdyti nustojo“, – rašo A. Bačiulis ir pabrėžia, kad šaltinis, kuriuo remiasi Delfi.lt – „Belaruskij gajun“ nėra patikimas.
Nereikalingą baimės ir nesaugumo pojūčio kūrimą žiniasklaidoje kritikuoja ir europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
„DELFI eskaluoja visokius skandalus. Toks, matyt, tikslas, kitaip neuždirbsi“, – feisbuke rašo politikė.
