Europai apsivalius, Lietuva liustraciją vis atideda
Siekiant palaikyti griežtą tvarką ir priversti žmones gyventi baimėje, buvusioje Tarybų Sąjungoje aktyviai veikė saugumas – KGB (Tarybų Sąjungos specialioji tarnyba, įkurta 1954 m. kovo 13 d. dekretu, pagal kurį perėmė atitinkamas Vidaus reikalų ministerijos tarnybas.)
Jam aktyviai talkino ar net slaptai bendradarbiais buvo dažas tuometinis „sąmoningas“ pilietis, sėkmingai skundęs ne tik bendradarbius ar kaimynus, bet ir savo artimuosius. Tarybų Sąjungai subyrėjus tiek buvusios „broliškos respublikos“, tiek kitos Rytų bloko šalys ėmėsi apsivalymo – liustracijos.
Liustrãcija (lot. lustratio), valstybės politika, siekianti riboti galimybę įsidarbinti svarbiose valstybės institucijose asmenims, įtariamiems anksčiau buvusio ir nuversto politinio režimo laikotarpiu pažeidinėjus žmogaus teises. [1]
Rytų Vokietija ir Čekija tai padarė dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Latvijoje, kuri sugebėjo išsaugoti savo KGB archyvus, 2018 m. buvo paviešintos visų saugumo agentų, nepaisant to, kokias pareigas jie dabar užima, pavardės. Apie Estijoje įvykusią liustraciją, po kurios buvo reformuotas valstybės aparatas, buvo kalbama jau 2012 metais. [2]
Ir tik Lietuvoje, kuri kartu su kitomis dvejomis Baltijos sesėmis, viena pirmųjų pradėjo džiaugtis atgauta nepriklausomybe, šis procesas įstrigo.
Trisdešimt metų buvo slepiami nuo mūsų KGB bendradarbiai. Dešimt metų jokios liustracijos nevyko. Po to juos įslaptino 15-kai metų, po to dar 75 metams, taigi slaptumas truks 100 metų. Praėjus šiam šimtmečiui, matyt, dar tūkstantmečiui įslaptins.
Jokie bandymai valstybės išdavikus, priešus ir sąmoningai, už atlyginimą kenkusius Tautai veikėjus paviešinti Seimo narių pastangomis nepavyko. [3]
Praeities šleifas – ne kliūtis į aukštas pareigas
Bene geriausias pavyzdys to, kad nei abejotina praeitis, nei dalyvavimas šiuo metu priešiška pripažintos valstybės garsinime [pati V.Čmilytė-Nielsen tai neigia], [4] neužkerta kelio į aukštas pareigas yra Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors jos tėvas Viktoras Čmilis sovietiniais laikais sutiko būti įrašytas į KGB rezervistų sąrašus, tačiau šis viešai žinomas faktas nesukliudė V.Čmilytės-Nielsen sėkmingai politinei karjerai. Politikė dirba Seime jau antrą kadenciją.
Aišku, už tėvų nuodėmes vaikai neturi atsakyti, bet minėta aplinkybė suponuoja prielaidą, kad tokių, kurių tėvai dar ne taip seniai persekiojo ar skundė kitaminčius, Seime gali būti ir daugiau. Juolab kad daug neiaškumų lieka su TS-LKD partijos patriarchu vadinamu Vytautu Landsbergiu, kurio anūkas Gabrielius šiuo metu yra ne tik URM vadovas, bet ir minėtos partijos pirmininkas.
Tai, netiesiogiai, patvirtina tas faktas, kad 2022 metų birželį seimas atmetė Algimanto Rusteikos ir kitų asmenų parengtą peticiją, kuria buvo reikalaujama išviešinti Lietuvoje dar likusius, bet sparčiai mažėjančius KGB archyvus, idant tauta žinotų, už ką balsuoja ir kas juos „atstovauja“. Už balsavo 60 Seimo narių, prieš 6, susilaikė 12. Žemiau pateikiami balsavimo rezultatai pagal partijas ir asmeninius. Tie, kurie balsavo už tolesnį KGB-istų įslaptinimą, matomi žaliai, kurie susilaikė – geltonai, kurie išsilakstė, radę tam priežasčių – pilkai.
Tai yra, žmonės, kurie savo istorijoje turi „juodų dėmių“ daro viską, kad jas, kaip galima ilgiau, išlaikytų paslaptyje. Taip pat, stebint šiandieninę Lietuvos politinę situaciją, vis garsiau kalbama apie tai, kad buvę kėgėbistai (nors, kaip juokauja patys rusai, buvusių kagėbistų nebūna) ar jų palikuonys, sąmoningai arba jausdami spaudimą iš trečiųjų šalių, daro tai, kas naudinga kaimyninei Rusijai, bet visiškai nenaudinga pačiai Lietuvai.
Įrodyti jų santykį su Maskva, kol slepiamos bylos ir pavardės, yra sudėtinga, tačiau bendra Lietuvos ekonominė-gepolitinė situacija aiškiai signalizuoja, kad sprendimų priėmėjai veikia ne valstybės labui – blogėja šalies santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, daugėja į šalį atvykstančių netikrintų užsieniečių, žlugdomos pelningiausios Lietuvos įmonės, priimami ar planuojami priimti žmonių gyvenimą dar labiau apsunkinantys įstatymai ir t.t.
Aišku, gali būti, kad visa tai – tik sutapimas, kadangi šiuo metu Lietuvą valdo ribotų gebėjimų, ne visada reikiamus mokslus baigę asmenys, kurių didžiausias prioritetas yra lovos, pavardžių keitimo ir narkotikų įteisinimo klausimai. Visgi tikslingas veikimas prieš valstybę ir jos žmones verčia galvoti, kad viskas daroma kruopščiai apgalvotai ir turint konkretų tikslą.
Kitokia Nidos Vasiliauskaitės nuomonė
O štai filosofė Nida Vasiliauskaitė į liustraciją ir aplink ją kilusį šurmulį linkusi žiūrėti filosofiškai. Jos vertinimu, „entuziazmas liustracijai atrodo naivoka viltis „pagerinti Lietuvą“, nematant, kad taip tik sukurtume daug naujų problemų ir perimtume kaip tik tas antiteisines ir amoralias nuostatas, kuriomis mus šie KGB įpėdiniai ir piktina“. [5]
Pasak vis aktyviau į politiką taikančios filosofės: „persekiojimo mechanizmas būtų lengvai atgręžtas ir prieš bet kurį iš mūsų: fiktyviai apkaltinant (TS-LKD tai daro meistriškai) arba surandant kokį tolimesnį giminaitį ar sovietinę dėmę artimesnio giminaičio biografijoje, o Lietuva maža, beveik kiekvienam žmogui būtų galima, gerai paieškojus, tokį giminaitį parinkti. Taip būtų galima nuo kaltės dėl atsidūrimo KGB sąrašuose lengvai pereiti prie kaltės buvimo partijoje ar komjaunime, o pastarajame, norom ar nenorom, buvo absoliuti dauguma“.
Visgi apibendrindama savo mintis, ji nurodo, kad dabartinė valdančioji dauguma liustracijai priešinasi ne iš baimės, nes, tikėtina, visi „netinkami“ dokumentai jau seniai tapo istorija ir būtų pasiekiame nebent nepasiekiamais tapusiuose Rusijos archyvuose, o dėl viešai ir nuolat demonstruojamo savo ciniško požiūrio į tuos, kurie politikus ir išlaiko:
„Tai kodėl konservatoriai taip liustracijai priešinasi? <…> Ar tikrai iš baimės, kad vien jos pakaktų, ir jų ilgametei valdžiai ateitų galas? Nejau žmonės, gebėję sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą, „pyrago ir botago“ principu sukurti ištisą efektyvaus šantažo ir protekcionizmo aparatą, tiesiog išgaruotų paviešinus pageltusius archyvinius įrašus?
Kas priverstų juos išgaruoti? Įsiutusi minia? Prabudusi sąžinė? O gal galios tinklas, kuriuo remdamiesi visą laiką valdė ir kurį patys į valdžią atvedė, pagal tas pačias archyvines afiliacijas?
Manyčiau, vien iš tyro noro trepsėti padispaną ant aukų kaulų, iš cinizmo. Ne iš baimės, o kad smagu ir neina susivaldyti – iš noro paerzinti ir pasityčioti, iš džiugesio signalizuoti „Taip, mes tokie, hi-hi [seniokiškas kikenimas], bet nieko jūs mums nepadarysite“. Šis jausmas tikrai yra garbiosios partijos unikali specifika, jos venomis tekantis kraujas.“
Vienybė nežydi
Apibendrinant dabartinę Lietuvos situaciją, galima teigti, kad labiausiai liustracijai trukdo vienybės tarp savo laiku nepriklausomybę iškovojusios, o vėliau ją sėkmingai atkovojusios tautos, nebuvimas. Susiskaldymas, kas to besiektų, yra viena didžiausių pastarųjų metų Lietuvos problemų. Kažkas, tikslingai veikdamas, daro viską, jog visuomenė nebe susivienytų, todėl nuolat prigalvojama arba prikuriama naujų, tiek realių, tiek menamų, priešų. Ir ši sistema, už kurios, tikėtina stovi TS-LKD, reikia pripažinti, veikia. Tad esminis klausimas, kurį dabar tikslinga užduoti – kam dirba vadinamieji konservatoriai ir jų satelitai. Tikėtina, jog KGB darbuotųjų ir skundikų sąrašų paviešinimas atsakymą į tai duotų, bet, matyt, jį žinantys to labiausia ir bijo, todėl daroma viskas, kad kėgėbistai, rezervistai ir visi kiti –istai ir toliau liktų įslaptinti… [6]
