EP rinkimų aktyvumas Lietuvoje prognozuojamas mažas, tačiau šalies vadovai jo neskatina
Ši savaitė Lietuvoje skirta Europos Parlamento (EP) rinkimų maratonui. Per tris išankstinio balsavimo dienas rinkimuose jau balsavo per 88,8 tūkst. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tai yra beveik 3,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus.
Tai nėra milžinišką rinkėjų aktyvumą galintis rodyti skaičius. Palyginimui, per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame prezidento rinkimų ture, iš viso balsavo beveik 166 tūkst. rinkėjų.
Dabartiniai skaičiai leidžia manyti, kad aktyvumas šių metų EP rinkimuose bus menkas, nors gegužės mėnesį paskelbta Eurobarometro apklausa ir parodė, jog daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų arba 68 proc. jų rengėsi balsuoti. Palyginimui, 2019 m. panašaus pobūdžio apklausa rodė, kad balsuoti EP rinkimuose rengėsi vos 36 proc. Lietuvos gyventojų.
Tačiau tikėtis, kad pagrindinę EP rinkimų balsavimo dieną sekmadienį balsuos didžioji dalis šalies piliečių – neverta. Istorija rodo, kad šie rinkimai lietuvius domina ypač menkai, o šiais metais jie dar ir vyksta atskirai nuo prezidento rinkimų, tad prie balsadėžių keliauti specialiai susiruoš tikrai ne kiekvienas.
Kita vertus, papildomą paskatą balsuoti galėtų suteikti Lietuvos vadovai. Kitų šalių prezidentai ar premjerai jau kreipėsi į savo tautas ir ragino piliečius atiduoti savo balsą EP rinkimuose, kurie yra vadinami vienais iš svarbiausių nuo pat Bendrijos egzistavimo pradžios. Tačiau Lietuvoje – tyla. Nei prezidentas, nei premjerė ar parlamento vadovė piliečių taip ir nesugebėjo paraginti atlikti šią pilietinę pareigą.
Lenkijos prezidentas kreipėsi į tautą: ragino aktyviai dalyvauti rinkimuose
O Lietuvos kaimynės Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda į savo tautą kreipėsi vakar. Jis pareiškė, kad tik didelis rinkėjų aktyvumas suteikia tvirtą mandatą veiksmingai ginti Lenkijos interesus Europos Sąjungoje (ES). Lenkai iš viso rinks net 53 EP narius ir tai didžiausias atstovavimas po Vokietijos (96), Prancūzijos (81), Italijos (76) ir Ispanijos (61).
„Būtent ateinantys metai lems, kuria kryptimi eis visa ES. Kaip lenkas, politikas ir prezidentas visada buvau, esu ir būsiu už suverenią respubliką, kuri pati sprendžia svarbiausius lenkams klausimus“, – akcentavo jis.
Prezidentas priminė, kad prieš 10 metų, prieš prasidedant jo pirmajai kadencijai prezidento poste, jis pats buvo išrinktas EP nariu.
„Iš arti pamačiau, kokie svarbūs sprendimai priimami Europos Parlamente, kiek daug gali priklausyti nuo mūsų atstovų ir kaip svarbu, kad mūsų atstovai veiksmingai ir nuosekliai gintų Lenkijos interesus“, – sakė A. Duda.
Jis taip pat paminėjo visuomenei rūpimus klausimus, tokius kaip žaliojo kurso politika, migracijos kvotų susitarimas ir kiti, leisdamas suprasti, kad artėjantys rinkimai gali nulemti ir kitų sprendimų priėmimą panašiai svarbiais klausimais.
„Europos Parlamente priimtų sprendimų pasekmės turi įtakos Lenkijai, kiekvienam iš mūsų, ir ateityje turės dar didesnę įtaką. Štai kodėl šie rinkimai tokie svarbūs, nes būtent mes, lenkai, šią dieną galime paskirti savo atstovus, kurie mūsų vardu priims svarbiausius sprendimus Lenkijai ir visai Europai. Europa išgyvena lemiamą, istorinį momentą. Būtent ateinantys metai lems, kokia kryptimi eis visa ES, ar ji bus, kaip norėjo bendrijos įkūrėjai, tėvynių Europa, gerbianti atskirų valstybių narių istoriją, kultūrą, tradicijas ir tapatybę, ar tai bus centralizuota Europos valstybė, kaip to norėtų Briuselio biurokratai, kur ES sutartis keis didieji, o Lenkijos įtaka priimant svarbiausius sprendimus bus apribota“, – sakė jis.
Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad demokratijos siekti privalu kasdien, o valstybė bus tik stipresnė ir pažangesnė, jeigu ja rūpinsis vis daugiau piliečių.
Todėl visada raginu žmones balsuoti rinkimuose ir labai džiaugiuosi dideliu rinkėjų aktyvumu. Taip buvo ir per praėjusius prezidento ir parlamento rinkimus. Eikime prie balsadėžių! Įtikinkime tai padaryti savo artimuosius, kaimynus ir draugus. Keiskime Europą savo tėvynės labui, formuokime Europą pagal savo interesus. Tegyvuoja Lenkija!“, – sakė A. Duda.
Remiantis naujausiomis apklausomis, birželio 9 d. vyksiančiuose EP rinkimuose ketina dalyvauti net 72,6 proc. lenkų. 74,38 proc. buvo aktyvumas 2023 m. parlamento rinkimuose, kurie tapo visų tipų rinkimų rekordu nuo pat politinės pertvarkos Lenkijoje pradžios.
Per paskutinius 2019 m. EP rinkimus Lenkijoje prie balsadėžių atėjo 45,68 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių Tai buvo nepalyginamai geresnis rezultatas nei ankstesniuose rinkimuos. 2014 m. balsuoti atėjo 23,83 proc., 2009 m. – 24,53 proc., o per pirmuosius EP rinkimus Lenkijoje 2004 m. – tik 20,87 proc. rinkėjų.
Ne tik A. Duda: balsuoti EP rinkimuose ragina ir kitų šalių lyderiai, net dvasininkai
Latvijos Prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pakvietė Latvijos piliečius aktyviai dalyvauti šį šeštadienį, birželio 8 d., šalyje vyksiančiuose EP rinkimuose. Tai padaryti jis pakvietė spaudos konferencijoje, po susitikimo su parlamento vadove Daiga Mierina.
Jis pabrėžė, kad pasirinkimas yra platus, pritaikytas „įvairiems skoniams ir skirtingoms pažiūroms“ ir pažymėjo, kad EP rinkimai yra svarbūs mūsų visų saugumui.
E. Rinkevičius taip pat sakė, kad devyniems Latvijos europarlamentarams svarbu kovoti už šalies interesus, įskaitant klausimus, susijusius su ES biudžetu, žemės ūkiu, saugumu, švietimu, mokslu ir parama Ukrainai.
Spaudos konferencijos pabaigoje Latvijos vadovas dar karą paragino piliečius rasti laiko balsuoti EP rinkimuose, išreiškė viltį, kad į EP bus išrinktas kuo geresnis Latvijos atstovas.
O Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas net išsiuntė laiškus visiems Vengrijos piliečiams, gyvenantiems ne tėvynėje. Juose jis atkreipia dėmesį į birželio 9 d. vyksiančius rinkimus ir paragino piliečius pasinaudoti savo teise balsuoti.
Net Italijos vyskupas Mariano Crociata, ES vyskupų konferencijos komisijos (COMECE) pirmininkas, viešai kreipėsi į tikinčiuosius ir teigė, jog „nori dar kartą paraginti visus Europos piliečius, ypač katalikus, balsuoti artėjančiuose ES rinkimuose“.
Lietuvos politiniai lyderiai – neįprastai tylūs
Tačiau Lietuvos politiniai lyderiai išskirtinio dėmesio šiems rinkimams neskiria. Prezidentas, premjerė ar parlamento vadovė – nei vienas atskirai bei oficialiai nesikreipė į tautą, nepaskatino piliečių atlikti pilietinę pareigą.
Neseniai antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda, pats balsuodamas iš anksto, tik prie balsadėžių susirinkusiems žurnalistams užsiminė, jog ragina žmones aktyviai dalyvauti EP rinkimuose ir taip „duoti atkirtį ekstremistinėms jėgoms“. Vis dėlto, atskiro jo kreipimosi į visuomenę nesulaukėme.
Premjerė Ingrida Šimonytė apie EP rinkimus viešumoje apskritai kalbėjo itin menkai, net balsavo niekam nepranešusi, taip pat iš anksto.
Seimo vadovė, liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen apie rinkimų svarbą užsiminė taip pat menkai, atiduodama balsą pati.
„Matome šiokio tokio žmonių nuovargio po ką tik praėjusių rinkimų, bet tikrai kviečiu visus dalyvauti kuo aktyviau, nes šie rinkimai yra labai svarbūs, turbūt svarbiausi per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – kalbėjo seimo pirmininkė.
Toks menkas šalies lyderių susidomėjimas rinkimais ir faktas, kad jie vyksta atskirai nuo prezidento, gali prisidėti ir prie naujo aktyvumo antirekordo. Pastarasis fiksuotas 2009-aisiais, kai kol kas vienintelį kartą Lietuvoje EP rinkimai vyko atskirai nuo kitų ir tada prie balsadėžių atėjo vos apie 21 proc. rinkėjų.
