Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Lietuvos universitetai pasirašė sutartį su CERN dėl Ateities hadronų greitintuvo projekto

Suprasti akimirksniu
Pasirašymo akimirka. Maximilien Brice / Vilniaus universiteto nuotrauka

Ženevoje Lietuvos aukštosios mokyklos pasirašė sutartį su CERN

Rugsėjo 22 d. Lietuvos aukštosios mokyklos, tarp jų ir Vilniaus universitetas (VU), su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) pasirašė memorandumą dėl Ateities žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider, FCC) projekto galimybių studijos.

Memorandumą pasirašė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis ir CERN greitintuvų ir technologijų direktorius Mike’as Lamont’as.

VU ir dar du Lietuvos universitetai prisidės prie CERN inicijuotos Ateities žiedinio greitintuvo galimybių studijos

„CERN būstinėje Ženevoje pasirašėme sutartį su Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN), kuri turėtų vesti prie visateisės Lietuvos narystės šioje didžiausioje Europos mokslo infrastruktūroje. Toks dalyvavimas atveria naujas galimybes mūsų mokslininkams ir studentams (kaip tik šią savaitę grupė jų stažuojasi CERN), taip pat verslo įmonėms. CERN veikla išeina už pagrindinės srities, dalelių fizikos, ribų ir daro didelį poveikį bendrai mokslo ir jo sklaidos raidai“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Šia galimybių studija bus siekiama išnagrinėti naujo dalelių greitintuvo mokslinių tyrimų infrastruktūros statybos galimybes CERN apylinkėse (Prancūzijoje ir Šveicarijoje). Ja taip pat ketinama įvertinti technologinius, geologinius, finansinius ir aplinkosauginius šio projekto aspektus; aptarti reikalavimus ir sąlygas, kada tokio dydžio infrastruktūra galėtų būti saugi, tvari ir efektyviai veikianti.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir CERN greitintuvų ir technologijų direktorius Mike`as Lamont. Maximilien Brice / Vilniaus universiteto nuotrauka

Apie FCC projektą

FCC projektas – ilgalaikis CERN koordinuojamas projektas, kuriame numatyti du pagrindiniai dalelių greitintuvai, veiksiantys tame pačiame maždaug 100 km ilgio požeminiame žiede. Vienas jų – elektronų ir pozitronų greitintuvas (FCC-ee), skirtas itin tiksliems Higso bozono ir kitų dalelių tyrimams. FCC-hh – daug galingesnis hadronų greitintuvas, kuris tame pačiame tunelyje būtų įrengtas vėliau.

CERN esantis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas baigs darbą ir bus sustabdytas 2041 m. Įgyvendinus FCC projektą, naujasis tunelis bus vidutiniškai 200 metrų gylyje po žeme, jame bus aštuonios antžeminės aikštelės, kuriose bus vykdomi keturi eksperimentai.

Pranešimą paskelbė Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika