Tiltas Kėdainiuose sugriuvo laukiant prezidento
Antradienio rytą, prieš pat prezidento Gitano Nausėdos vizitą, Kėdainiuose subyrėjęs ir dvi miesto dalis vieną nuo kitos atskyręs Tilto gatvėje esantis tiltas per Nevėžį, apnuogino skaudžią Lietuvos realybę – tokių nelaimių gali tik daugėti. O tai gali nutikti todėl, kad kaip ir pastebėjo prezidentas, šiemet šalyje kelių ir tiltų bus sutvarkyta net penkis kartus mažiau, nes valstybės biudžete kelių tvarkymui numatyta ta pati pinigų suma kaip ir pernai metais, bet dėl infliacijos realiai darbų bus atliekama ženkliai mažiau.
Kėdainiuose apsilankęs ir sugriuvusį tiltą apžiūrėjęs šalies vadovas aiškiai įvardijo ir kitą problemą – trūksta valdžios institucijų atsakomybės, kad būtų užkardytas kelias panašioms nelaimėms.
Bėda ne tik su tiltais. Regioniniai keliai pamažu tampa tragiškos būklės, o valdantieji į juos nekreipia dėmesio tol, kol neįvyksta nelaimės, atsiduriančios žiniasklaidos antraščių topuose. Taip antradienį nutiko ir su Kėdainių tiltu – kaip tyčia, kai šis sugriuvo, šalies vadovas G. Nausėda buvo atvykęs į Kėdainius.
Apsilankęs prie šio tilto prezidentas atkreipė dėmesį į apverktiną Lietuvos kelių būklę ir pareiškė, kad Lietuvos automobilių ir kelių direkcija nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų savivaldybės atžvilgiu ir darbai, kurie buvo numatyti tiltui renovuoti ir atstatyti, nebuvo įgyvendinti. Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kokia atsakomybės našta turėtų griūti ant pečių už kelių būklę atsakingiems asmenims, jei šis įvykis būtų pareikalavęs ir aukų[3].
Užtat dabar kėdainiečiai dėl politikų neveiksnumo atsikąs karčios duonos, mat prieš vykdami į darbus, mokymo įstaigas ar kt. ir iš jų grįždami, turės gerokai pasukti galvas, kaip sutrumpinti savo kelią. Bet čia nepadės ir galvų sukimas, mat nebelikus tilto, nebeliko ir galimybių greitai ir operatyviai pasiekti kitą miesto dalį, tad vienintelė išeitis šiuo metu – važiuoti į miestą aplinkkeliu Jonava-Kėdainiai-Šeduva. Bet per šį kelią taip pat eina tiltas per Nevėžį, o jis irgi nėra labai geros būklės – trečiadienį ties juo jau plušo kelininkai.
Valdžios institucijos dėl įvykio purtosi atsakomybės
Tuo tarpu AB Lietuvos automobilių ir kelių direkcija (LAKD) atsakomybės dėl Kėdainiuose sugriuvusio tilto neprisiėmė ir pareiškė, kad šio statinio stebėseną direkcijos specialistai vykdė nuolatos. Tiltas esą paskutinį kartą buvo apžiūrėtas praėjusią savaitę.
LAKD išplatintame komentare teigiama, kad tilto sija esą galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, kurio masė viršijo nustatytą masės ribojimą. Direkcija taip pat pranešė besikreipusi į Kėdainių rajono savivaldybę bei policiją dėl bendradarbiavimo siekiant nustatyti įvykio aplinkybes.
„Šis tiltas buvo įvertintas kaip blogos būklės ir dėl šios priežasties jau kurį laiką buvo apribota leistina masė iki 20 tonų, taip pat nukreipiamosiomis gairėmis po 1,2 metro iš abiejų pusių susiaurinta važiuojamoji dalis. Tiltą buvo ruošiamasi tvarkyti. Praėjusių metų gruodžio mėn. pasirašyta sutartis dėl projektavimo“, – teigiama LAKD komentare[2].
Kėdainių vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad Kelių direkcijai susiaurinus važiojamąją dalį ir apribojus ja krovininių automobilių eismą, buvo ne kartą vėl esą kreiptasi į Kelių direkciją, vėl dariusią ekspertizę, ar saugu naudotis šiuo tiltu, tačiau jokių išvadų ar atsakymų savivaldybei iki šiol pateikta nebuvo.
P. Aukštikalnis šioje situacijoje sakė matantis ne tik Kelių direkcijos kaltę, bet ir įžvelgiantis viso rajono atsakingų asmenų atsakomybę, kurie turėjo ne laukti ir raštus ministerijoms rašinėti, bet belstis į jų duris ir aiškinti apie problemą tol, kol atsakingos institucijos suvoktų problemos mastą ir tai, kad sprendimų nebegalima atidėlioti.
Kėdainietis parlamentaras Viktoras Fiodorovas teigė, kad sprendimai bus, bet ne dabar, mat kelių tvarkymui skiriamų lėšų tam esą nepakaks[3].
Meras apkaltino Kelių direkciją, bet nežino, kokie jos įsipareigojimai
Kėdainių meras Valentinas Tamulis įsitikinęs, kad dėl šio įvykio atsakyti turėtų Kelių direkcija, kuri esą neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų[5].
Tačiau prezidentui G. Nausėdai pastarojo pasiteiravus, kas numatyta sutartinių įsipareigojimų nevykdymo arba vėlavimo atveju, V. Tamulis tik nukreipė temą ir tarstelėjo, kad „savivaldybės prisidėjimo nėra – viskas iš Kelių direkcijos lėšų.“
„Sutartinius įsipareigojimus reikia vykdyti, todėl aš manau, kad kaip ir kiekvienoje sutartyje, nevykdant įsipareigojimų, viena iš sutarties šalių, kuri nevykdo įsipareigojimų, turėtų patirti tam tikrą žalą arba teisines pasekmes“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda[5].
Dėl prastų kelių jau piketuoja ir Vilniaus rajono gyventojai
Tačiau, kaip jau minėta, tiltai – ne vienintelė sunkiai sprendžiama Lietuvos bėda. Apverktina ir regioninių kelių būklė. Ir apverktina ji jau ne tik regionuose. Į tragišką sostinės kelių būklę praėjusią savaitę dėmesį atkreipė ir sostinės gyventojai, besiskundžiantys ne tik valdžios atstovų dalinamais pažadais, bet ir staiga perpus sumažėjusiu finansavimu keliui, jungiančiam Bukiškį ir Riešę[6].
Jau keturiolika metų besitęsianti vietos gyventojų kova dėl kelio, jungiančio Bukiškį ir Riešę, persikėlė prie Vilniaus rajono savivaldybės pastato. Akcentuojama, kad Bukiškį ir Riešę jungiančio kelio atkarpa yra vos 4 kilometrų ilgio, tačiau kelias buvo pradėtas asfaltuoti tik pernai metais ir tai vietoje žadėtų 250 metrų buvo sutvarkyta tik 66 metrų kelio atkarpa, o darbai trukę ilgiau nei du mėnesius.
Vietos gyventojai piktinasi, kad šiuo metu šią atkarpą sudaro 3,5 kilometrai žvyrkelio, kuris, kai lyja, tampa visiškai nebepravažiuojamas. Dėl šios priežasties šiuo keliu nevažiuoja ir mokykliniai autobusai, o ruože nuolat įvyksta avarijų.
Pernai metais kelio remontą pradėjusi Vilniaus rajono savivaldybė gerokai „numušė“ finansavimą, mat vietoje planuotų 400 tūkst. eurų šio ruožo tvarkymui galiausiai buvo numatyta skirti 227 tūkst. eurų.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 70-80 prastos būklės tiltų. Pernai metais esą buvo sutvarkyta maždaug 40-50 tiltų ir viadukų, o šiemet planuojama remontuoti dar 30[7].
Dėl itin prastos šalies kelių būklės triukšmą kelia ir savivaldybių asociacija
Dar praėjusią savaitę į prastėjančią valstybinių ir regioninių kelių būklę dėmesį atkreipė ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kurios prezidentas Mindaugas Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės biudžete numatytas finansavimas kelių tvarkymui – toli gražu nepakankamas.
Apleidžiamų kelių tvarkymas, pasak LSA, ateityje kainuos dar daugiau, mat kelių būklė iki to laiko tik dar labiau pablogės, o tuo tarpu rizikuojama ir šalies gyventojų saugumu.
Susisiekimo ministerijos parengtame Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) projekte numatyta, kad šiemet kelių tvarkymui bus skiriama tokia pati suma kaip ir pernai – 543,1 mln. eurų, o ateinančiais 2024 ir 2025 metais šis biudžetas ir dar labiau susitrauks, mat jame numatyta keliams skirti 521,9 mln. eurų.
