Dabar apleidus kelius savivaldybėse, vėliau jų tvarkymui gali tekti pakloti dar daugiau pinigų
Gerų kelių Lietuvoje teks laukti ilgai, mat tiek ateinančiais, tiek 2025 metais valdžia finansavimą kelių tvarkymui numatė dar menkesnį. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) neabejoja, kad dabartinė kelių būklė su laiku taps tik dar blogesnė, o tai kels grėsmę ir pačių eismo dalyvių saugumui, ir visų žmonių piniginėms, nes laiku nesprendžiant šių problemų, ateityje joms išspręsti reikės tik dar daugiau pinigų.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija yra parengusi Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) projektą, kuriame šiems metams numatyta tokia pati suma kelių būklei gerinti, kokia ji buvo ir pernai – 543,1 mln. eurų, o 2024 ir 2025 metams numatyta suma bus dar mažesnė ir sieks 521,9 mln. eurų. Iš šios sumos 2023 metams planuojama skirti 179,2 mln. eurų, 2024 ir 2025 metais numatyta po 172,2 mln. eurų[1].
LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebėjo, kad kelių tvarkymui šiemet skiriama reali pinigų suma yra dar mažesnė nei pernai, mat infliacija šalyje jau viršija 20 procentų. Todėl, pasak jo, sunku suvokti, kokia logika remiamasi, kai 2024-2025 metais nuspręsta finansavimą mažinti dar labiau, nors visuotinai sutariama, kad šalies kelių būklė tik blogėja.
Jau ir taip apleistai sričiai mažinamas finansavimas gali būti lemiamas, mat kuo ilgiau bus vykdomi tam tikri infrastruktūros projektai, tuo brangiau jie kainuos įskaitant ir ilgus metus neprižiūrimų kelių tvarkymą.
Savivaldybės taip pat esą daug vilčių dėjusios į trimečio kelių finansavimo planavimą, kai per tris metus išdėstytas lėšas galima panaudoti būtent tada, kai tai yra racionaliausia ekonomikai. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitusi, o finansavimas ir toliau yra skiriamas einamiesiems metams.
Dėl nepakankamai skiriamo finansavimo stoja stambūs projektai
Iki šių metų Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas ėjęs Remigijus Lipkevičius dar praėjusių metų pabaigoje sakė, kad dėl menko kelių finansavimo, jų būklė Lietuvoje – tragiška. Puikus darbų vilkinimo dėl finansų stokos pavyzdys – Žemaičių plento tiltas, prioritetinėje eilėje užimantis 16-ąją vietą. Jo teigimu, konkursas šiam tiltui tvarkyti buvo paskelbtas 2019 metais, tačiau iškėlus tam tikrų reikalavimų dėl pėsčiųjų infrastruktūros ir apšvietimo, šį konkursą teko nutraukti ir paskelbti naują[2].
Nauja sutartis buvo pasirašyta tik 2021-aisiais, todėl tiltas dabar esą toliau projektuojamas, o projekto pabaiga numatyta šių metų pirmą arba antrą ketvirtį.
Seimo narys Arvydas Nekrošius pastebėjo, kad keliams išties trūksta finansavimo bei vadybinio požiūrio į problemą.
Buvęs LAKD vadovas R. Lipkevičius teigė, kad palyginti su 2017 m., kai kelių remontui buvo skiriama apie 16 mln. eurų per metus, dabar kasmet šis finansavimas yra didinamas ir jau 2022 metais esą buvo skirta 80 mln. eurų.
Savivaldybės ragino nuo šių metų didinti keliams skiriamas lėšas
Reaguodami į asociacijos „Lietuvos keliai“ pateiktus duomenis, pagal kuriuos net 40 % krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenis, kad su kelių infrastruktūra susijusių investicijų poreikis iki 2030 m. siekia beveik 2 mlrd. eurų, savivaldybių bei kelininkų atstovai kreipėsi į valdančiuosius jau nuo 2023-ųjų finansavimą didinti[4].
Asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius Šarūnas Frolenko įvertino, kad vien tik valstybei priklausančių kelių einamajam remontui reikėtų skirti ne 20-50 mln. eurų, bet bent jau po 170-200 mln. eurų, kad per 7-10 metų laikotarpį prastų kelių dalis artėtų link 0 %, o ne kasmet didėtų.
Kadangi, anot LSA pirmininko M. Sinkevičiaus, vienodai prasta kelių situacija yra kone visose savivaldybėse, kai kurios pajėgesnės savivaldos imasi darbus į savo rankas ir kelius remontuoja iš savo kišenės.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba pernai metų rugsėjį patikino, kad ministerija dėl esamos kelių būklės ragins Seimą didinti asignavimus keliams[4], tačiau panašu, kad situacija į gerą nepasistūmėjo ir valdantiesiems nusispjaut, kad miestų gyventojai ir toliau laužys savo automobilius bei ilgainiui net rizikuos savo sveikata ir gyvybe.
