Reikia tyrimo? Paslauga bus prieinama vos po kelių metų
Jeigu sergame, jaučiamės blogai ar kitaip skundžiamės sveikata, suprantama, kad pasveikti ir atrasti problemą norime kuo greičiau. Dėl to, skubame kreiptis į šeimos gydytoją ar kitus specialistus, reikalaujame, kad būtų skiriami įvairūs tyrimai.
Tačiau tai, kad siuntimą tyrimams turime, tikrai nereiškia, kad šią paslaugą netrukus ir gausime. Tiksliau, šito tai nereiškia Lietuvoje, kur sveikatos apsaugos sistema, regis, visiškai pakriko.
Feisbuko platybėse neseniai buvo paplitęs vienos moters įrašas, kuriame – siuntimas tyrimui. Tačiau tyrimas numatytas tik 2027-aisiais metais. Atrodo, kad tokia praktika Lietuvoje tampa norma[1].
Itin paklausių specialistų atliekami nemokami tyrimai dabar beveik neprieinami, o tai sukelia pavojingą precedentą. Juk per kelerius metus žmogaus sveikata gali ne tik ženkliai pablogėti; tinkamai negydomas žmogus, gali net numirti.
Ar tokiu juodžiausiu scenarijumi, dėl to būtų kaltas pats pacientas, taip ir nepriėjęs eilės prie reikiamo specialisto paslaugų, medikai, o gal, atsakomybę pagaliau prisiimtų valdžia, negalinti sureguliuoti sveikatos apsaugos sektoriaus?
Ilgos eilės tapo Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos simboliu
Lietuvoje – per mažai medikų. Taip sako sveikatos apsaugos ministerija, patys gydytojai bei juos vienijančios organizacijos. Teigiama, kad visiems pacientams padėti iš karto tiesiog neužtenka rankų, todėl formuojasi ligonių eilės[2].
Tačiau nuomonės dėl problemos priežasčių vis dėlto išsiskiria. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalba apie ligoninių darbo organizavimą. Jo teigimu, eilės išnyktų, jei įstaigų vadovai ieškotų sprendimų.
„Popandeminiu periodu turime žmonių antplūdį, susidariusį kamštį. Manau, kad taikydami organizacines priemones galime pasiekti tokį rezultatą, kad tų eilių nebūtų daugiau, nei iki pandemijos“, – sako A.Dulkys.
Jis pateikė ir pavyzdį, kai Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninės“ filiale finansavimas buvo skirtas, bet per metus jis yra neišnaudojamas. Tuomet paaiškėjo, kad problema buvo ne specialistų klausimas, o tai, kad ligoninėje nebuvo tinkamai sudėlioti specialistų darbo grafikai, tad susidarė milžiniškos eilės.
A.Dulkys atkreipia dėmesį ir į tai, kaip gydymo įstaigos pateikia pacientams konsultacijų laikus. Pacientų patogumui, šalyje veikia vieninga pacientų registracijos sistema, tačiau ligoninės ir poliklinikos ja beveik nesinaudoja.
„Kai pradėjome aktyviau domėtis, paaiškėjo, kad ten atsiranda tik 10–13 proc. konsultacijų laikų. Pradėjome šitą dalyką žiūrėti ir staiga per lapkritį, gruodį, sausį kai kuriose įstaigose laikų įdėjimas išaugo gal dvigubai. Skaidrus atsivėrimas pacientui, parodymas, ką gali ta įstaiga, yra labai svarbu. Aišku, reikia pripažinti sisteminę bėdą – toje registracijos sistemoje trūksta kai kurių funkcijų, kurioms numatėme išteklius, bet jų įdiegimui reikės laiko“, – sako sveikatos apsaugos ministras.
Kaip yra iš tiesų – eilės formuojasi dėl medikų stokos, ar jų darbo neefektyvumo – vieno atsakymo nėra, tačiau piliečiai vis dažniau susiduria su kurioziškomis situacijomis, kai tyrimų tenka laukti metų metus, o atsakingų dėl to taip ir nėra.
Ligoninių vadovai kalba apie pinigų ir jėgų stygių
Tačiau dabartinėje situacijoje matome liūdną biurokratijos pavyzdį, kai atsakomybė nuo vienų pečių, yra permetama kitiems, o pacientams belieka patiems kovoti su nepakenčiama situacija ir nuolatinėmis eilėmis poliklinikose.
Jei ministerija kalba apie ligoninių neefektyvumą, tai pačios ligoninės atšauna, kad jos ir taip puikiai dirba, atsižvelgiant į medikų ir pinigų stoką.
Ne vienos ligoninės vadovai yra linkę A. Dulkio priekaištus atmesti ir teigti, kad pacientams paslaugų suteikiama tiek, kiek apmoka Valstybinė ligonių kasa (VLK). Teigiama, kad būtų daugiau pinigų, atsirastų ir papildomi gydytojų konsultacijų laikai.
Kritikuojama ir pačios ministerijos nustatyta tvarka. Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat pabrėžia, kad gyventojams ypač svarbu pasiekti savo šeimos gydytoją, o dabar 2–3 savaites laukti tenka, nors tereikia pratęsti vaistų receptą[3].
„Jei gydymas nesikeičia, receptas galėtų būti pratęstas automatiškai arba tą padaryti galėtų slaugytoja. Tada ir kitiems būtų lengviau patekti pas šeimos gydytoją“, – pastebėjo V.Augustinienė.
Pacientų atstovė nusiskundė ir dėl siuntimų sistemos, kai kaskart konsultaciją paskirti turi šeimos gydytojas.
„Manau, užtektų vieno siuntimo per metus. Pavyzdžiui, žmogus gavo siuntimą pas kardiologą sausį. Jei dėl gydymo jis nori pasikonsultuoti su kardiologu, po kelių mėnesių ar pusmečio iš jo reikalaujama naujo siuntimo“, – siūlė V.Augustinienė.
Problemas spręsti siūloma pacientus apkraunant naujais mokesčiais
Dažnai girdime, kad gydymas Lietuvoje nemokamas, tačiau iš tiesų, mokesčių mokėtojai už jį visiškai susimoka. Vis dėlto, dabar siūloma pacientus apmokestinti dar kartą.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė mano, kad eiles pas gydytojus galbūt padėtų sumažinti vizito mokestis arba sumokėjimas už praleistą vizitą, kai yra tiesiog sugaižtamas mediko laikas.
„Klausimas, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar be pateisinamos priežasties praleistą vizitą? (…) Be pateisinamos priežasties praleistų vizitų pas kiekvieną šeimos gydytoją yra gana nemažai, apie 30 proc.“, – anksčiau kalbėjo J. Sejonienė ir vylėsi, kad toks mokestis padėtų sumažinti eiles pas gydytojus.
Jei to būtų negana, J. Sejonienės teigimu, toks mokestis galėtų būti taikomas ne tik asmeniui neatvykus į konsultaciją, bet ir palyginti dažnai registruojantis pas gydytojus.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūlomas 1 euro mokestis. Tačiau to 1 euro administravimas kainuos brangiau, negu turėsime edukacinį poveikį. Valstybinė ligonių kasa (VLK) turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai iš tiesų nereikia pagalbos“, – teigė konservatorių atstovė Seime.
