<h2>Didieji prekybos tinklai ir paštas kovoja ne tik su rusų propaganda</h2>
<p>Prekybos tinklas „Maxima“ praneša, kad nuo kovo 7-osios stabdo laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ prekybą. Prekybos tinklo atstovai teigia, kad toks žingsnis žengtas atsižvelgiant į esamą situaciją[1]. Jau anksčiau analogišką sprendimą priėmė ir prekybos tinklai „Iki“ bei „Rimi“ref lt-2].</p>
<p>Į „Respubliką“ bei „Vakaro žinias“ nusitaikė ir „Lietuvos paštas“. Jis pareiškė ne tik nutraukiąs prekybą šiais laikraščiais, bet ir kartu su atsakingomis institucijomis ieškos sprendimų dėl šių laikraščių prenumeratos. </p>
<h2>Prekybos tinklus ir Lietuvos paštą imtis veiksmų paskatino neigiami komentarai</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">„Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Asta Sungailienė teigia, kad žiniasklaida yra itin galingas bei visuomenę paveikti galintis įrankis.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">„Atsižvelgdami į klientų atsiliepimus dėl netinkamo informacijos pateikimo šiuo jautriu ir sudėtingu laiku, negalime likti abejingi, todėl priėmėme sprendimą iš prekybos išimti „Respublikos“ leidinius“, – teigia ji[2].</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė taip pat teigia, kad leidiniai iš prekybos šalinami dėl visuomenės reakcijos.</span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">„Išėmėme „Respubliką“ ir „Vakaro žinias“. Priežastis – sulaukėme labai daug neigiamų reakcijų bei komentarų iš savo klientų“, – teigia „Iki“ atstovė.</span></p>
</blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">Analogišką žingsnį žengė ir „Rimi“, galiausiai – ir „Maxima“. </span><span style="font-weight: 400;">Prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ bei ,,Lietuvos paštas“, priėmę sprendimą išimti šiuos leidinius iš prekybos, nepasivargino pernelyg gilintis į situaciją. Sulaukę neigiamų komentarų bei klientų raginimų, jie vienašališkai nusprendė, jog apskritai nebepardavinės šių laikraščių.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-11-36-02-am.png" alt="" /></span></p>
<p><span style="font-weight: 400;"><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-03-01-at-11-41-22-am.png" alt="" /></span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Dėl „Respublikos“ publikacijų, pasirodžiusių prasidėjus karui Ukrainoje, aštriai pasisakė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Savo feisbuko paskyroje jis rašė: </span></p>
<blockquote>
<p><span style="font-weight: 400;">„Pažiūrėjau kelis kartus tai, ką rašė Respublikos interneto svetainė apie Rusijos agresiją ir </span><span style="font-weight: 400;">pradėtą karą Ukrainoje. Esu dirbęs tame leidinyje. Ir kažkada palikau jį būtent dėl tokios veiklos – nepadorios ir niekingos. Todėl vieša gėda šiandien yra didžiausia bausmė leidiniui, jo leidėjui ir jo žurnalistams, kurie kažkada garsėjo kova už tiesą.“</span></p>
</blockquote>
<h2>Kada gali būti ribojama žodžio laisvė?</h2>
<p><span style="font-weight: 400;">Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti susaistomas tam tikrų reikalavimų, kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises[3].</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">***</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">„Respublika“ gyvuoja dar nuo 1989-ųjų metų, „Vakaro žinios“ – nuo 1999-ųjų. Laikraščiai priklauso UAB „Respublikos leidinių grupei“.</span></p>
