<h2>Smurtas – ne tik mėlynės ir spardymai, tačiau ir perdėta kontrolė bei nuolatiniai žeminimai</h2>
<p>Viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje dažnai girdime raginimus neignoruoti smurto, prievartos ir netinkamo elgesio, o pastebėjus bet kokius nedorus veiksmus – kreiptis į atitinkamas institucijas. Vis tik, situacija tampa visiškai kitokia, kai su smurtu susiduriame asmeniškai: ne gatvėje, užpulti nepažįstamojo, tačiau savo pačių namuose, kur pavojų kelia šeimos narys, mylimasis.</p>
<p>Smurtas artimoje aplinkoje yra itin jautri, tačiau, deja, vis dar labai opi visuomenės problema. Apie tai siekiama kalbėti, diskutuoti, šviesti visuomenę pastebėti to ženklus ir skatinti netylėti. Vis tik, smurto ratas kartais tęsiasi karta iš kartos, o jį nutraukti tampa labai sunku. Nepaisant visuomenėje vyraujančių stereotipų, nuo smurto gali kentėti tiek moterys ar vaikai, tiek ir vyrai. Be to, toli gražu ne visada nesaugi namų aplinka atsispindi mėlynėmis po akimis ar sulaužytais šonkauliais.</p>
<p>Smurtas gali būti tylus ir tęstinis, galiausiai privedantis prie siaubingų fizinių, emocinių randų ar net dar baisesnių pasekmių. Specialistai agresiją yra linkę kategorizuoti į 4 grupes: fizinį, psichologinį, ekonominį bei seksualinį smurtą[1]. </p>
<p>Prie fizinio smurto priskiriamas bet koks veiksmas, darantis fizinį poveikį asmeniui, žalingai veikiantis jo sveikatą, atimantis laisvę ar sukeliantis bejėgišką būklę. Tai gali būti tiesioginiai smūgiai: kumščiavimas, spardymas, stumdymas, smaugimas. Prie fizinio smurto priskiriamas ir griebimas už plaukų, spjaudymas, neleidimas išeiti iš namų, bet koks grasinimas sužeisti[2]. </p>
<p>Psichologiniam smurtui priskiriami įvairūs galios žaidimai, siekis sumenkinti aukos pasitikėjimą savimi bei kitais, užkirsti kelią tobulėti, o vėliau, ir palikti smurtautoją. Tai gali būti pravardžiavimas, šaukimas, žeminimas, gėdinimas, atvira kritika prie pašalinių, įžeidžiantis juokai. Kai kuriais atvejais, pasitelkiamos įvairios manipuliacijos: kalbama, kad auka nieko neverta, kaltinama dėl įvairių nutikimų, kontroliuojamas elgesys, kalbos maniera, net apranga. Psichologiniai smurtautojai taikosi į kompleksus ir sukuria iliuziją, kad nekenkia, bet siekia padėti aukai.</p>
<p>Ekonominis smurtas gali apimti finansinės laisvės suvaržymą, pavyzdžiui, asmuo iš partnerio atima pinigus, korteles, turtą išvilioja apgaulės būdu. Prie šios smurto formos priskiriamas ir maisto, rūbų, vaistų ribojimas, draudimas mokytis, dirbti, tobulėti profesine prasme.</p>
<p>Seksualinis smurtas yra itin jautri tema, kuria prabilti vis dar nesiryžta daugelis. Ne visi asmenys vis dar supranta, kad pasakyti „ne" galima ir savo partneriui, ilgalaikiam sutuoktiniui, o neigiamas atsakas – gali iššaukti prievartą. Šiai smurto rūšiai priskiriamas bet kokie prievarta asmenį atlikti nesaugų, žeminantį aktą, nepageidaujamo seksualinio akto naudojimas, vertimas stebėti pornografinį turinį ar filmuotis jame.</p>
<p>Dėl tokio plataus smurto spektro, kartais net sudėtinga įvertinti dėl kokio nederamo elgesio asmuo iš tiesų kenčia. Kai kuriais atvejais, tai būna visuma veiksmų, tačiau tai situaciją tik apsunkina. Nuo psichologinio smurto kenčiantis asmuo nėra tikras ar turi pagrindo kreiptis į policiją. Todėl, su smurtautoju siekia susigyventi ir taip kenčia metus. Siekiant šviesti visuomenę ir skatinti domėtis ką daryti patekus į vieną ar kitą sudėtingų ir toksiškų santykių situaciją, lapkričio mėnesį visame pasaulyje skatinami renginiai, raginantys kalbėti, kalbėtis ir būti išgirstiems.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/salman-hossain-saif-zphc-e4qg9c-unsplash.jpg" alt="Smurtas" /></p>
<h2>„Muša, reiškia myli" arba „Pati kalta"</h2>
<p>Iš pirmo žvilgsnio lyg ir atrodo, kad smurtas visuomenėje yra visiškas tabu ir turėtų būti nekvestionuojamai smerkiamas. Vis dėlto, kalbai pasisukus apie smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, ne vienas žmogus vis dar ieško pateisinančio „bet". Nors mūsų visuomenė lyg ir ima išsivaduoti iš sovietinių gyvenimo standartų, vis dar girdime tokius pasakymus kaip „pati kalta, išprovokavo", „kodėl nepalieka, tegul skiriasi" arba kartais net neironiškai vartojamą „muša, nes myli". Dėl tokių nuomonių galima kaltinti mūsų patriarchalinę visuomenę: vyras vis tiek lieka vertinamas kaip esminė šeimos figūra, logiškas balsas, kurio elgesio kvestionuoti nereikia. Tuo tarpu moteris suvokiama kaip pernelyg emocionali būtybė, kuri savo isterijomis išūžia sutuoktiniui ar partneriui galvą taip, kad šiam tenka griebtis bet kokių priemonių.</p>
<p>O kur dar visuomet aktuali šeimos tema. Nepaisant to, kad skyrybomis baigiasi beveik pusė santuokų, šeimą, kurioje auga vaikai išardyti yra sudėtinga. Tuomet, žmogus patiriantis smurtą yra lyg ir įpareigotas gyventi su smurtautoju dėl vaikų, taip vaizduojant „tradicinę", normalią lietuvišką šeimą: kitu atveju ir vaikas bus nuskriaustas, ir visuomenė nuvertins kaip vienišą tėvą ar motiną. Taip gyveno daugybė kartų: dalis mūsų prosenelių ir senelių neišsiskyrė ne dėl didžiulės meilės, o dėl visuomenės spaudimo, būrio atžalų ir kitų buitinių dalykų.</p>
<p>Nors šiandien, regis, vis daugiau žmonių žiūri savo reikalų ir į aplinkinių daržą nesižvalgo, aptarinėti kitų gyvenimo būdą, šeimyninius santykius ir kitus gandus vis dar įprasta: susitikus su draugais ar artimaisiais tikra tradicija aptarti bendro pažįstamo skyrybas ar smurtaujantį sutuoktinį. Dėl to siekio atrodyti „normaliam" ir netapti aplinkinių apkalbų objektu daugelis smurto aukų ir pasirenka tylą: kenčia metai iš metų, nors vos prabilus, gyvenimas visiškai pasikeistų.</p>
<p>Policija kasmet fiksuoja per 55 tūkst. kreipimųsi dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Atvykę policijos pareigūnai turi fiksuoti įvykį ir surinktą medžiagą perduoti tyrėjams, o tyrėjai savo ruožtu vertina, ar yra pakankamai įrodymų ikiteisminiam tyrimui pradėti. Deja, statistika rodo, kad tolesnio nagrinėjimo tyrėjams pasirodo verta tik viena byla iš aštuonių. Daug kas priklauso ir nuo į įvykį atvykstančių policijos pareigūnų:</p>
<blockquote>
<p>„Tai policijos pareigūnai yra ne kažkokie iš kosmoso, jie yra tos pačios visuomenės dalis ir vieni yra labiau empatiški, kiti yra mažiau empatiški, vieni labiau supranta, kiti mažiau supranta, bet smurto artimojo aplinkoj įvykių nuolatinių yra ir stebėsena, ir kontrolės priemonės vykdomos, ir pareigūnai yra tiesiog mokomi ar kontroliuojami, kaip jie tas funkcijas atlieka“, – teigia policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis[3].</p>
</blockquote>
<p>Be to, problema kyla ir dėl institucijų nesuvokimo. Fiksuojami atvejai, kai konfliktinių situacijų šeimose su vaikais atvykę spręsti vaiko teisių specialistai nori „sutaikyti“ šeimą. Auka, nepajutusi paramos ir iš pareigūnų bei institucijų specialistų gali imti persvarstyti savo traumų ir išgyvenimų validumą. Tuomet, kartais ir pasirenkama susitaikyti, sugrįžti į smurtautojo glėbį ir toliau kentėti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diego-san-hrbtnumswcs-unsplash.jpg" alt="Smurtas artimoje aplinkoje" /></p>
<h2>Smurtas nėra tik asocialių šeimų problema</h2>
<p>Lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites diena. Šia proga, siekdamos atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į smurto lyties pagrindu problemą, nuo 1991 m. daugelis pasaulio valstybių įsitraukia į tarptautinę akciją „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“. Akcija trunka nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. – Tarptautinės žmogaus teisių dienos[4]. </p>
<p>Visu šiuo laikotarpiu siekiama jungtis į įvairias akcijas ir renginius, bandoma atkreipti dėmesį į sudėtingą, dalies moterų padėtį ir pakeisti stereotipinį požiūrį į moterų vietą visuomenėje. Būtent lapkričio 25 d. Lietuvos Seimo rūmai nušvis oranžine spalva. Taip parodomas Seimo prisijungimas prie Jungtinių Tautų (JT) iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ (angl. Orange the World), kuria solidarizuojamasi su kitomis institucijomis atkreipiant visuomenės dėmesį į smurto prieš moteris problemą.</p>
<p>Lietuvoje, 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys[5]. Lietuvos statistikos departamentas yra sudaręs tipinio smurtautojo profilį. 91% atveju tai yra vyrai, maždaug 30-49 metų amžiaus, vidutinio ar profesinio išsilavinimo, dažnu atveju – niekur nedirbantys ir nesimokantys. 60% atvejų smurtautojas būna apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Vis dėlto, smurtautojai geba slėptis ir vaizduoti tobulus partnerius, todėl dažnu atveju – kas vyksta šeimos namuose pašaliniai numanyti net negali. Todėl ir būtina šviesti visuomenę: kartais nerimas ar ne vietoje atsiradusi mėlynė slepia kraupias šeimos paslaptis, o tobulais laikyti santykiai yra pagrįsti jėga ir baime.</p>
