Pedagogai skundžiasi negalintys kokybiškai gyventi
Lietuvoje mokytojo profesija seniai nebėra prestižinė. Dauguma šios profesijos atstovų renkasi emigraciją ir mieliau dirba fizinį darbą fabrikuose. Tuo tarpu likusiems mūsų gerovės valstybėje dar rūpi auginti ir lavinti tautiečių vaikus. Tačiau gaunantys mažus atlyginimus pedagogai skundžiasi, kad negali kokybiškai gyventi iš gaunamų pajamų – įsigyti ir išlaikyti nuosavo automobilio, imti paskolas būstui, keliauti ir pan. Dauguma jų yra priversti dirbti ne vienoje darbovietėje, kad galėtų galą su galu sudurti.
Kaip rodo oficialūs duomenys, mokytojų atlygio vidurkis siekia 1430 Eur (į rankas), pradinio ugdymo mokytojų atlygio vidurkis – 1200 Eur., mokytojo padėjėjo 870 Eur. Tačiau šie skaičiai tėra tik vidurkiai.
„Konkretus mokytojo atlyginimas priklauso nuo jo stažo, turimo krūvio, ir nuo to, ar privačioje, ar valstybinėje mokykloje jis dirba, kokį dalyką dėsto ir pan. Skirtumus atspindi atlygio intervalai, pvz., mokytojų atlygio intervalas 750–2450 eurų į rankas, mokytojo padėjėjo – 545–1170 eurų į rankas“, – aiškino „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė[1].
Mokytojai reikalaudami geresnio atlygio brovėsi per ministerijos langus
Taigi nebepajėgdami toleruoti atsainaus valstybės vadovų požiūrio pedagogai jau 2018 metais ryžosi streikuoti. Tuomet per langus sulipę mokytojai užėmė ministeriją ir praleido įstaigoje net kelias naktis. Ministerijos apsauga reikalavo patalpas palikti, tačiau jie nepakluso. Atvirkščiai – į ministeriją per langus lipo vis daugiau mokytojų reikalaudami premjero Sauliaus Skvernelio ir ministrės Jurgitos Petrauskienės atsistatydinimo. Vyriausybės derybos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio tobulinimo tuomet įvyko[2].
„Mokytojų streikas parodė, kad valdžia negali kalbėti, jog jų sprendimams visi pritaria. Streikas atskleidė, kad konfliktuojant su valdžia taip pat galima pasiekti tam tikrų teigiamų rezultatų. Labai svarbu ir tai, kad mokytojų streikas įnešė pilietinio aktyvumo ne tik tarp pedagogų. Apie savo reikalavimus pradėjo kalbėti gydytojai, mokslininkai. Visa tai rodo, kad valstybėje stiprėja pilietinis aktyvumas. Nors šis aktyvumas kyla iš nevilties, pilietinės visuomenės prasme tai yra teigiamas reiškinys“, – interviu yra sakęs VDU profesorius Algis Krupavičius[3].
Tuomet daugiau nei mėnesį laiko užsitęsęs mokytojų streikas lėmė tai, kad pareigų neteko tuometinė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šiemet pedagogai vėl kyla į kovą
Šiemet artėjant naujų mokslo metų pradžiai pedagogai vėl kyla į kovą su gerovės valstybės valdžia.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pabrėžia, jog streikas vėl skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.
„Mes nesistengiame daryti kažkokios žalos ugdymo procesui, bet norime tiesiog perspėti Vyriausybę, o jeigu bus neatsižvelgta, tada pradėti tikrąjį streiką, kuris truktų net ir mėnesį“, – teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Panašu, kad prasidėjus mokslo metams mokyklose, kurių mokytojai streikuos, gali nevykti pamokos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia gerbiantis tokį profesinės sąjungos sprendimą.
„Demokratinėje šalyje gerbiame kiekvieną teisėtą sprendimą. Ir nors pasirinktas toks dialogo kelias, esu nusiteikęs kalbėtis bet kokiomis sąlygomis, nesikeičia ir planai kitais metais mokytojų atlyginimus didinti du kartus: nuo sausio ir nuo kitų metų rugsėjo“, – rašė G. Jakštas[4].
Ministerija tikisi, kad bus pasiektas užsibrėžtas tikslas – vidutinis mokytojų darbo užmokestis sieks 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Jeigu neaugtų vidutinis šalies darbo užmokestis, matyt, reikėtų bent jau 18 proc., bet augs ir vidutinis šalies darbo užmokestis, tai tas laiptelis, matyt, turės būti dar didesnis, bet jį skeliant į du etapus turėtų pavykti pasiekti“, – aiškino ministras.
Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ministro siūlymas dėl atlyginimų netenkina, nes jis, anot jų, nėra pakankamai aiškus, kuris galėtų būti pateiktas mokytojams[5].
Ateis metas, kai nebebus kam ugdyti vaikų
„Mes laukiame šios Vyriausybės duotų pažadų jau tris metus, nuolat jie buvo nustumiami ir tie atlyginimų kėlimai buvo tokie, kad iš tikrųjų tas santykinis darbo užmokestis mažėjo. Ministerija nori nustumti atlyginimų kėlimus net iki kitų metų rugsėjo, nepasakydama konkretaus laiko. Akivaizdu, kad jie nori kėlimą nustumti į tą laikotarpį, kai bus rinkiminis periodas ir kai derybos ar diskusijos tuo klausimu nebevyks“, – tikino A. Navickas.
Dar šių metų birželio mėnesį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ministerijai pateikė reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Taip pat mažinti mokinių skaičių klasėse.
Panašu, kad atšventusiems Mokslo ir žinių dieną pedagogams vis tik teks eiti streikuoti, nes vargu ar ministerijai pavyks įgyvendinti profesinės sąjungos keliamus reikalavimus[6].
Taigi kadaise buvusios kilnios ir prestižinės profesijos atstovai, kurie dar neprarado jėgų gyvendami savo tėvynėje kovoti su vėjo malūnais ir reikalauti pagarbos verto atlygio už sunkų darbą, galės vėl lipti per ministerijos langus ir prašyti ministerių ieškoti lėšų mokytojų atlyginimams kelti. Ministras teigė pedagogų sprendimą streikuoti gerbiąs, bet ar Lietuvoje dar kas nors gerbia mokytojo darbą?
Kaip sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, labai greitai ateis metas, kai nebebus kam ugdyti mūsų vaikų. Tai jau ne ateities, o šiandienos problema. Garsiai kalbama, kad švietimas yra prioritetas, tačiau tai parodyti darbais – keliamu atlyginimu – mūsų valstybei yra per sunku[7].
