<h2>Lietuvos kelių būklė sparčiai blogėja</h2>
<p>Lietuvos kelių būklė neatitinka saugumo reikalavimų, kelia pavojų žmonių saugumui ir gyvybei, prisideda prie aplinkos taršos ir vairuotojus verčia daugiau išleisti degalams.</p>
<p>Skirtingos pastarųjų metų Vyriausybės vis mažiau dėmesio skyrė šalies kelių būklei gerinti, o šiais metais sąstingį susisiekimo infrastruktūroje paskatino ir karas Ukrainoje bei dėl jo išaugusi infliacija.</p>
<p>Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“ nesirengia toleruoti tolesnio valdžios neveiksnumo ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę su prašymu planuojant 2023 m. valstybės biudžetą tinkamai įvertinti esamą kritinę šalies kelių būklę ir augantį finansavimo poreikį.</p>
<p>Šiuo metu numatyta, kad Susisiekimo ministerija šioje Seimo rudens sesijoje siūlys svarstyti kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą, siekiant tolimojo susisiekimo optimizavimo. Formuojant biudžetą ministerija sieks atkreipti Seimo dėmesį į pastarąjį dešimtmetį skirtą nepakankamą finansavimą šalies kelių būklei gerinti. </p>
<p>Ekspertai ir asociacijų atstovai teigia, kad pokyčių reikia nedelsiant, nes Lietuvoje pastebimas tęstinis kelių būklės prastėjimas kelia nerimą dėl piliečių bei šalies svečių saugumo ir gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egidijus-bielskis-kxeibwkk0vc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kelio danga neatitinka jokių saugumo reikalavimų</h2>
<p>Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, prasta ir toliau blogėjanti Lietuvos kelių būklė ne tik yra aiškiai konstatuojama atsakingų įstaigų ir institucijų, bet tampa akivaizdi vos išsukus iš didžiausių šalies magistralių.</p>
<blockquote>
<p>„Su šia problema susiduria daugelis šalies gyventojų, kurie kiekvieną dieną priversti keliauti pasenusiais, saugumo ir kitų reikalavimų nebeatitinkančiais keliais“, – teigia M. Sinkevičius[1].</p>
</blockquote>
<p>Šią problemą įžvelgia ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko, kuris atkreipia dėmesį į tai, kad, nesiėmus situacijos spręsti dabar, lėšų poreikis ateityje tik išaugs.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu laiku neatliekamas kelio remontas, vėliau jo nebepakanka ir tenka imtis kapitalinių remonto darbų – taip išlaidos tam pačiam kelio ruožui sutvarkyti gali išaugti kelis ar net keliolika kartų“, – sako Š. Frolenko[2].</p>
</blockquote>
<p>Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo duomenimis, šiuo metu beveik 40 proc. krašto kelių neatitinka keliamų dangos kokybės reikalavimų, o dėl to kaltas ilgalaikis per mažas finansavimas.</p>
<p>Tokiai nuomonei pritaria ir susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, kuris teigia, kad šalies kelių būklė prastėja, nes daugybę metų tam nebuvo skiriamas nei tinkamas dėmesys, nei jai palaikyti reikalingas finansavimas.</p>
<blockquote>
<p>„Matome, kad keliams skiriamas valstybės finansavimas paprasčiausiai neatitinka visuomenės lūkesčių, kokių norima kelių. Todėl tikimės, kad Seimas, formuodamas šalies biudžetą, šią ilgalaikę problemą įvertins visų valstybės prioritetų kontekste, atitinkamai valdant ir lūkesčius, ką su skiriamu finansavimu galima pasiekti“, – teigia R. Dilba.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/6320405fc5d5920220913lbal18903.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situaciją sunkina karas Ukrainoje </h2>
<p>Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento M. Sinkevičiaus teigimu, asociacijos, atkreipdamos dėmesį į opų kelių būklės klausimą, suvokia, kad dėl karo Ukrainoje ir sparčiai augančių energijos išteklių kainų, valstybė susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais ir negali suteikti skubios paramos susisiekimo infrastruktūrai gerinti.</p>
<blockquote>
<p>„Suvokdami neeilinę situaciją šalyje, siūlome sprendimus, kaip pritraukti papildomą finansavimą, ir raginame sutelkti politinę valią, kad suplanuotos reikalingos iniciatyvos neliktų tik popieriuje“, – sako asociacijos prezidentas.</p>
</blockquote>
<p>Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, drastiškai išaugusių energijos ir statybos medžiagų kainų ir infliacijos, dar ankstyvą šių metų pavasarį skelbta, kad įprasti kelio darbai vyks mažesne apimtimi.</p>
<p>Tuomet asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko sakė, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei atsisakymas importuoti vis daugiau medžiagų ir žaliavų iš priešiškų šalių sukėlė didelę įtampą Lietuvos kelių infrastruktūros statybos rinkoje.</p>
<blockquote>
<p>„Situaciją blogina ir nuožmiai brangstantys energijos ištekliai, degalai. Šiemet kelių remonto apimtį mažins ir infliacija bendrai, tad išbandymų sektoriui išties gausu“, – pavasarį kalbėjo asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas[3]. </p>
</blockquote>
<p>Jo duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiemet turėjo suremontuoti apie 200 km valstybinės reikšmės kelių, tačiau dėl anksčiau nenumatytų aplinkybių, tokie tikslai gali būti neįgyvendinti.</p>
<p>Šioje situacijoje pozityvo bandė ieškoti bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius, kuris teigė, kad dėl sumažėjusių kelių remonto darbų įprastų trukdžių keliuose sezono metu bus mažiau arba pasitaikys tik minimaliai. Vis tik, jis perspėjo ir apie tykančius pavojus.</p>
<blockquote>
<p>„Darbų sumažės, judėjimas keliuose atlaisvės ir žmonės rečiau strigs spūstyse. Tačiau neremontuojama kelio danga dėvisi, važiavimo komfortas menksta, o išmetamųjų dujų kiekis didėja. Taigi tenka pripažinti, kad susitraukęs kelių remonto biudžetas nėra geros žinios ir vairuotojams“, – pavasarį kalbėjo „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius.</p>
</blockquote>
<h2>Grėsmė vairuotojams auga, su problemomis susidurti gali ir valstybė</h2>
<p>Asociacijos „Lietuvos keliai“ iniciatyva šių metų pradžioje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad didžiausia valstybinės reikšmės šalies kelių problema – nusidėvėję, laiku neremontuoti ir neatnaujinti keliai.</p>
<p>Taip mano didžioji dalis – net 59 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. 40 proc. piliečių pastebėjo, kad didelę problemą kelia ir dažnas bei ilgas kelių remontas[4].</p>
<p>43 proc. respondentų akcentavo, kad kelių priežiūra ir remontas yra bene svarbiausias kelionių veiksnys, kurį lenkia tik saugumas keliuose.</p>
<blockquote>
<p>Pasenę, kokybės reikalavimų neatitinkantys keliai yra pavojus žmonių saugumui ir net gyvybei. Dėl prastos kelio būklės didėja avarijų ar netgi žūčių keliuose tikimybė.</p>
</blockquote>
<p>Be to, dėl prastos kelių būklės mažėja saugumas, todėl prastėja Lietuvos reputacija, galima susilaukti kritikos iš Europos Sąjungos (ES) institucijų.</p>
<p>Svarbus ir finansinis aspektas. Šiuo metu išgyvename didelį ekonominį nuosmukį ir energijos krizę, o prasta kelių būklė prisideda būtent prie didesnių energijos išteklių sąnaudų.</p>
<p>Negalima pamiršti ir aplinkosauginio veiksnio. Manoma, kad blogos būklės keliai trukdo siekti tikslų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aleksas-stan-4uiroqgnq7g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Asociacijos siekia užtikrinti didesnį finansavimą</h2>
<p>Lietuvos savivaldybių asociacija ir asociacija „Lietuvos keliai“ siekia užtikrinti papildomą finansavimą šalies kelių infrastruktūrai.</p>
<p>Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta priemonė – įsteigti infrastruktūros plėtros fondą tvariam susisiekimo infrastruktūros finansavimui užtikrinti[5].</p>
<p>Asociacijos palaiko tokį siūlymą ir mano, kad fondą sukurti yra būtina gelbėjant šalies kelių infrastruktūrą nuo tolimesnio nuosmukio.</p>
<blockquote>
<p>„Raginame Vyriausybę sukurti fondą ir jo veiklos pradžią laikyti vienu esminių prioritetų kelių sektoriuje. Prašome Susisiekimo ministeriją dėti visas pastangas, kad fondas būtų sukurtas kuo greičiau. Kreipiamės ir į Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus su prašymu užtikrinti fondo kūrimo parlamentinę kontrolę“, – teigiama Lietuvos savivaldybių asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ rašte valstybės institucijoms.</p>
</blockquote>
<p>Susisiekimo ministerija kreipsis į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydama įvertinti ilgalaikio finansavimo būtinumą šalies kelių būklei gerinti ir palaikyti. </p>
<p>Vis dėlto, fondo sukūrimas yra ilgalaikis procesas, kurio naudą realiai pajusti galima tik po kelerių metų. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š. Frolenko, keliams finansuoti vien 2023 m. valstybės biudžete reikėtų numatyti ne mažesnę nei 900 mln. eurų sumą.</p>
<p>Žvelgiant į pastarojo dešimtmečio finansavimą kelių sektoriui, pastebimas akivaizdus finansavimo sumažėjimas, kurį pagrindžia keliams skiriamo finansavimo santykis su bendru nacionaliniu biudžetu – valstybės biudžetui augant, kelių infrastruktūros finansavimas menksta, nors ši valdžia skelbia, kad situaciją bando ištaisyti.</p>
<p>2019 m. keliams buvo skirta apie 11,6 mln. eurų. 2022 m. – 72 mln. eurų. Tačiau nedidinant finansavimo, ateityje kelių atstatymui ir būklei palaikyti reikės dar daugiau lėšų.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, su kelių infrastruktūra susijusių investicijų poreikis iki 2030 m. siekia beveik 2 mlrd. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Prognozuojant nežinomus (būsimus ateityje) reiškinius ir darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis, ekspertų skaičiavimais, realus investicijų poreikis iki šio dešimtmečio pabaigos sieks apie 3 mlrd. eurų.</p>
<h2>Kelių būklė Europoje ypač skiriasi</h2>
<p>Praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, o vėliau, įstojus į ES ir prisijungus prie kitų Vakarų organizacijų, daug dėmesio buvo skirta susisiekimo infrastruktūrai ir kelių būklės gerinimui. </p>
<p>Pagal 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo „The Executive Opinion Survey“ rezultatus, Lietuva Europos mastu užima 17-ą vietą pagal kelių būklę. Pagal šį reitingą, kelių būkle lenkiame ir Latviją ar Estiją, ir tokią turtingą valstybę kaip Norvegija[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-09-14-at-12-18-00-pm.png" alt="" /></p>
<p>Europos kelių infrastruktūros kokybė labai skiriasi.</p>
<p>Geriausi keliai Europoje yra Nyderlanduose, po jų seka Šveicarija. Visame žemyne prasčiausiai vertinami Bosnijos ir Hercegovinos bei Moldovos keliai[7].</p>
<p>Pasaulyje, pirmą vietą geriausių kelių reitinge užima Singapūras.</p>
