<h2>Rūpestis emocinės sveikatos užtikrinimu vis dar yra naujiena</h2>
<p>Dabar dažnai ir garsiai kalbama apie kopimą karjeros laiptais, profesines ambicijas bei siekius. Kai kuriems tai gyvenimo tikslas, kitiems – viešai deklaruojama viltis, kad galbūt kažkada pavyks atrasti svajonių darbovietę ir joje pasiekti aukštumų. Vis tik, neretu atveju, asmenims darbas yra tiesiog vieta, kurioje uždirbami pinigai, o darbdaviams personalas – reikiamas užduotis atliekanti darbo jėga. Mutualizmu grįsti santykiai turėtų leisti naudą gauti abiem pusėms, tačiau būtinos pastangos[1].</p>
<p>Daugelis dirba daug ir sunkiai, o tai neabejotinai atsiliepia tiek fizinei sveikatai, tiek ir emocinei būsenai. Didelis darbo krūvis, stresinės situacijos, įtampa – visa tai veda prie emocinio išsekimo, kuris tikrai nepadės geriau atlikti savųjų darbo užduočių: visiškai nuvargę darbuotojai gali staiga imti ir mesti darbą. Į tai atsižvelgti turintys darbdaviai privalo rūpintis darbuotojų emocine savijauta, tačiau Lietuvoje tai dar nėra įprasta praktika.</p>
<p>„Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios duomenys atskleidė, kad vos ketvirtadalis Lietuvos žmonių jaučia darbdavių dėmesį jų emocinei sveikatai, o net 41 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad darbdavys visiškai nesirūpina jų emocine savijauta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sigmund-hstnjcvq798-unsplash-1.jpg" alt="Rūpestis emocine sveikata" /></p>
<h2>Laimingas darbuotojas – patenkintas darbdavys</h2>
<p>Pandeminiai metai neabejotinai pakeitė daugelio darboviečių kasdienybę. Darbai persikėlė į nuotolį, galbūt teko atsisveikinti su nemažu būriu kolegų ar išgyventi finansinius nuostolius. Tokius sudėtingus ir iššūkių kupinus periodus išgyventi gali padėti nuosekli darbo vietos politika. Bent jau teoriškai, organizacijoje vyraujančios vertybės turėtų leisti darbuotojams jaustis saugiai bet kokiais atvejais[2]. </p>
<p>Jei įprastai yra atsižvelgiama ne tik į fizinius darbuotojų negalavimus, tačiau ir į psichologines bėdas, tuomet net didžiausios krizės akivaizdoje darbuotojas bus linkęs pasitikėti savo darbdaviu. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, situacija daugelyje Lietuvos įmonių yra kitokia. Neužtikrindami kolektyvo emocinio komforto, darbdaviai taip tarsi sau patys šauna į koją. Juk laimingas darbuotojas reiškia tvarkingai atliktus darbus ir tinkamą darbinį progresą.</p>
<p>Psichologė Inga Būdvytytė teigia: </p>
<blockquote>
<p>„Darbe praleidžiame daugiausiai laiko, todėl kuo geriau ten jaučiamės, tuo geriau ir našiau dirbame bei jaučiamės laimingesni. Gera darbuotojų būsena darbe priklauso nuo dviejų dalykų – darbdavio požiūrio ir elgesio bei darbovietės vidinės kultūros. Nerimo ir įtampos gausiu laikotarpiu itin svarbus darbdavių geranoriškumas bei gebėjimas pasirūpinti darbuotojų emocine sveikata”[3].</p>
</blockquote>
<p>Dėmesys psichologinei būsenai bei jos gerinimas gali turėti ir didžiulį teigiamą efektą bendriems kolektyvo santykiams. Pasitikėjimas svarbus ne tik santykiuose tarp vadovo ir pavaldinio, tačiau ir tarp kolegų. Darbe praleisdami 8 valandas esame priversti palaikyti kontaktą su kolegomis. Jei minimas kontaktas yra paremtas supratimu ir pagarba, bus išvengta daugybės nemalonių situacijų, kurios tikrai nepuošia kolektyvo ar pačios darbovietės įvaizdžio.</p>
<p>Taigi, darbdavių įtaka svarbi tiek individualios emocinės būsenos, tiek viso kolektyvo nuotaikos palaikymo procesuose. „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulis teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Darbuotojai turi būti gerai informuoti, jie turi jausti ryšį su organizacija ir vieni su kitais bei turėti visas reikiamas priemones dirbti iš namų. Užtikrintai ir saugiai darbe besijaučiantys žmonės ir kuria bendrą Lietuvos emocinį žemėlapį, kuris šiuo metu nėra nudažytas vien tamsiomis spalvomis”, – pabrėžia draudimo bendrovės vadovas.</p>
</blockquote>
<p>Laimingi darbuotojai yra geri pavaldiniai, kolegos ir apskritai, laimingesni žmonės už biuro ribų. Todėl dardaviams įpareigojama kurti ne tik pozityvią, dėmesiu emocijoms grįstą vidinę kultūrą, tačiau ir bendrą Lietuvos piliečių požiūrį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christina-wocintechchat-com-ef7hn40wbaq-unsplash.jpg" alt="Daruotojų santykiai su darbdaviais" /></p>
<h2>Emocinė būklė gerėja skiriant daugiau laiko sau</h2>
<p>Vienas iš būdų skirti daugiau dėmesio emocinei būklei bei sveikatai yra laikas sau. Būtent taip mano net 56 proc. Lietuvos žmonių, kurie teigia, kad būtent pagarba darbuotojų asmeniniam laikui darbdavys išreiškia rūpestį ir suvokimą. Psichologė I. Būdvytytė pažymi, kad darbuotojai ypač palankiai žiūri į tai, jeigu darbe nepatiria spaudimo dirbti viršvalandžių ar būti pasiekiami kiaurą parą. Vis tik, vis dar yra pastebimas skirtumas tarp skirtingų demografinių grupių:</p>
<blockquote>
<p>„40 metų perkopę darbuotojai yra labiau įpratę paklusti darbdaviui, stengtis būti visada pasiekiami, dirbti po darbo valandų, ir šiuos darbdavio poreikius dažnai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tuo tarpu jaunesni, nepriklausomybės pradžios laikų sunkumų nepatyrę darbo rinkos dalyviai natūraliai mano, kad darbdavys turi gerbti jų asmeninį laiką ir tai vertina”, – aiškina psichologė.</p>
</blockquote>
<p>Apie 45 proc. tyrime apklaustų darbo rinkos dalyvių kaip vieną pagrindinių darbdavio rūpinimosi būdų įvardija galimybę lanksčiai dirbti namuose arba biure. Tai ypač aktualu dabartiniais pandeminiais laikais, kai žmogui kyla pavojus negalėti dirbti pilnu pajėgumu dėl būtinybės karantinuotis ar prižiūrėti namie esančias atžalas. Vis tik, ekspertai pastebi, kad galimybę dirbti namuose įvertinti teigiamai yra linkę aukštojo išsimokslinimo respondentai, kurie geba ar nori dirbti savarankiškai.</p>
<p>Tyrimas atskleidė, kad apie 40 proc. respondentų itin vertina darbdavio organizuojamas paskaitas ir mokymus. Ekspertai pažymi, kad žingeidus ir tobulėti linkęs darbuotojas dažnu atveju bus linkęs mokytis papildomai pats. Jeigu tokią galimybę siūlo darbdavys, tai gali išties pagerinti darbuotojų emocinę būseną ir motyvaciją dirbti. </p>
<p>Apie trečdalis apklaustųjų pažymėjo, kad emocinę savijautą gerina komandinės kolektyvo veiklos. Psichologė I. Būdvytytė teigia, kad bendros išvykos ar renginiai padeda atsipalaiduoti, užmegzti neformalius ryšius su kolegomis, stiprinti kolektyvą. </p>
<p>Vis dėlto, susidūrus su emocinėmis dilemomis įtakotomis darbo, tikėtis realios darbdavio pagalbos gali dar tik labai retas lietuvis. Apklausos duomenys rodo, kad tik apie 15 proc. lietuvių gali pasakyti, kad jų darbdavys apmoka specialistų konsultacijas.</p>
<p>Tokia praktika Lietuvoje vis dar lieka naujiena, nors galėtų parodyti kaip darbuotojas yra vertinamas ir kaip įmonė kovoja už savo kolektyvo gerbūvį. Realybėje, apie tokią praktiką mažai girdėję gali būti tiek darbdaviai, tiek ir patys darbuotojai, kurie vis dar yra linkę neeskaluoti nei vidinių, nuo komandinių sunkumų.</p>
Naujienos
Bendruomenė
