Lietuvos biudžetas kasmet vis didesnis
Lietuva šiuo metu gyvena šalies biudžeto klausimu. Biudžetas – vienas pačių svarbiausių uždavinių, mat pagal suformuotą biudžetą aišku, kurios sritys kiek pinigų gaus, na, o mokesčių mokėtojai bent teoriškai gali pažvelgti, kur gi nukeliauja jų uoliai mokėti mokesčiai.
Tiesa, įdomu tai, kad nors Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėja, visuomenė sensta, o mokančiųjų mokesčius skaičius taip pat traukiasi, šalies biudžetas iš esmės yra augantis. Per pastaruosius dvidešimt metų šalies biudžetas beveik visada, su keliomis nedidelėmis išimtimis, buvo vis didesnis, nei ankstesniais metais. O galiausiai per dvidešimt metų biudžetas padidėjo… 20 kartų.
Lietuvos Respublikos biudžetas (pajamos):
- 1994 m. 2,782 mlrd. Lt = 805,72 mln. €
- 1995 m. 3,399 mlrd. Lt = 984,41 mln. €
- 1996 m. 5,498 mlrd. Lt = 1,59 mlrd. €
- 1997 m. 6,019mlrd. Lt = 1,74 mlrd. €
- 1998 m. 6,885 mlrd. Lt = 1,99 mlrd. €
- 1999 m. 6,760 mlrd. Lt = 1,95 mlrd. €
- 2000 m. 5,846 mlrd. Lt = 1,69 mlrd. €
- 2001 m. 6,508 mlrd. Lt = 1,88 mlrd. €
- 2002 m. 8,924 mlrd. Lt = 2,58 mlrd. €
- 2003 m. 9,553 mlrd. Lt = 2,77 mlrd. €
- 2004 m. 11,925 mlrd. Lt = 3,45 mlrd.€
- 2005 m. 13,850 mlrd. Lt = 4,011 mlrd. €
- 2006 m. 17,086 mlrd. Lt = 4,94 mlrd. €
- 2007 m. 19,213 mlrd. Lt = 5,56 mlrd. €
- 2008 m. 25,571 mlrd. Lt = 7,40 mlrd. €
- 2009 m. 20,814 mlrd. Lt = 6,03 mlrd. €
- 2010 m. 21,269 mlrd. Lt = 6,16 mlrd. €
- 2011 m.23,820 mlrd. Lt = 6,89 mlrd. €
- 2012 m. 25,147 mlrd. Lt = 7,28 mlrd. €
- 2013 m. 25,696 mlrd. Lt = 7,44 mlrd. €
- 2014 m. 26,093 mlrd. Lt = 7,56 mlrd. €
- 2015 m. 7,998 mlrd. €
- 2016 m. 8,046 mlrd. €
- 2017 m. 8,487 mlrd.€
- 2018 m. 9,071 mlrd. €
- 2019 m. 10,589 mlrd. €
- 2020 m. 11,530 mlrd. €
- 2021 m. 12,437 mlrd. €
- 2022 m. 15,114 mlrd. €
- 2023 m. 15,554 mlrd. €
- 2024 m. projektas: 17,009 mlrd. €[1].
Priminsime, kad milijardas yra tūkstantis milijonų, tad kitų metų biudžeto projektas siekia 17 009 000 000 eurų, kai 1994 metais jis siekė 805 720 000 eurų.
Be abejonės, čia pateikti pliki skaičiai, neįvertinus infliacijos. Bendra infliacija, lyginant 1994 ir 2023 metus siekia daugiau, kaip 400 proc[2]. Tad galutiniame rezultate galima sakyti, kad biudžetas per dvidešimt metų padidėjo maždaug šešis kartus.
Žmonių sumažėjo, biudžetas padidėjo
Lietuvoje 1994 metais buvo 3,65 mln. gyventojų.Tuo tarpu šiemet Lietuvos gyventojų yra 2,8 mln.
Tiesa, vidutinis atlyginimas taip pat nepalyginamai keitėsi. Jei 1995 metais vidutinis darbo užmokestis siekė vos 139 eurus. Tuo tarpu 2023 metais vidutinis darbo užmokestis jau siekia 1,2 tūkst. eurų.
Sutikite – skaičiai nepalyginami. Įvertinus infliaciją, kuri per šiuos metus siekia daugiau, kaip 400 proc. galima teigti, kad dabar vidutiniškai lietuvis uždirba du kartus daugiau,nei 1995 metais. Kitaip tariant, įvertinus, kad kainos padidėjo keturis kartus, dabar lietuviai gali sau leisti du kartus daugiau, nei galėjo sau leisti 1995-aisiais.
Galima tik spėlioti, kad didesnis biudžetas lemia geresnį žmonių gyvenimą: didesnes išmokas, geresnę socialinę apsaugą,kariuomenės aprūpinimą, didesnius atlyginimus medikams, policijos pareigūnams, gaisrininkiams ir kitų tarnybų specialistams. Tačiau problema ta, kad žmonės toli gražu ne visada jaučia kažkokį pagerėjimą, o kai kuriose srityse, sako, yra dar blogiau, nei buvo.
„Pajamos nuo 2000-jų išaugo dešimteriopai.
Asmeniškai ir konkrečiai prisimenu: 2000-siais galėjau paskambinti į savo poliklinikos registratūrą rytą ir šeimos gydytojas ateidavo pas mano sukarščiavusį vaiką vakare. O pas specialistą savo poliklinikoje galėjau patekti rytoj.
Dabar šeimos gydytojas pas mano vaiką neateis niekada, o pas specialistą galiu patekti ( jei labai pasiseks) po 3 mėnesių ar 3 metų.
Klausimas paprastas: KUR DINGSTA PINIGAI?“, – diskusiją kelia visuomenininkas Algimantas Rusteika[3].
Kodėl Lietuvos biudžetas auga?
Nors skaičiai rodo biudžeto augimą, kyla svarbi problema: kodėl, nepaisant didelių lėšų, socialinės paslaugos ne tik nepagerėjo, bet ir gali būti vertinamos kaip nepatenkinamos?
Tai rodo, kad valstybė įgijo didelį finansinį potencialą, leisdama daugiau lėšų įvairioms sritims. Tačiau tai nėra visada atspindėta socialinių paslaugų kokybėje ar prieinamumo gerinime.
Galima teigti, kad problema slypi biudžeto panaudojimo efektyvume ir skirstyme. Tai reiškia, kad per pastarąjį dešimtmetį valstybinės lėšos buvo naudojamos ne visada taip, kaip turėtų, siekiant pagerinti socialinių paslaugų sritį.
Vienas iš svarbiausių elementų, įtakojančių socialinių paslaugų kokybę, yra valstybinio biudžeto valdymo efektyvumas. Nors lėšų kiekis padidėjo, galima pastebėti ir tokius dalykus, kaip piktnaudžiavimas ir neefektyvumas biudžeto planavime. Pavyzdžiui, korupcijos atvejai, neaiškūs investicijų projektai ir neveiksmingi viešųjų lėšų panaudojimo būdai yra problema, kuri veikia ne tik biudžetą, bet ir piliečius, nepasiekiančius tinkamų socialinių paslaugų.
Vienas iš būdų išspręsti šią problemą yra didinti piliečių įsitraukimą į biudžeto planavimo procesą. Piliečiai turi teisę žinoti, kaip valstybinės lėšos yra panaudojamos, ir jie gali prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso. Transparencija ir atvirumas gali sumažinti korupcijos pavojų ir užtikrinti, kad biudžetas atitiktų visuomenės poreikius.
Visų šių veiksnių kontekste galime daryti išvadą, kad biudžeto didinimas nėra automatinis sprendimas pagerinti socialinę gerovę. Būtina atidžiai stebėti, kaip valstybinės lėšos yra naudojamos, ir užtikrinti, kad jos būtų efektyviai investuojamos į socialinių paslaugų sritį. Piliečių įsitraukimas ir atvirumas yra svarbūs žingsniai siekiant pažangos šioje srityje.
Galiausiai, didinant valstybinio biudžeto dydį, reikia ne tik stebėti finansinius rodiklius, bet ir užtikrinti, kad šios lėšos pasiekia savo tikslus.
Ar litas tapo lygus eurui?
Nagrinėjant šalies biudžeto klausimą yra svarbu ir tai, kad stebimu laikotarpiu Lietuva pakeitė valiutą.
1990-aisiais metais Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę ir tuo pačiu pradėjo naują etapą savo ekonominėje istorijoje. Valiutos keitimas tapo vienu iš svarbiausių procesų, nes šalis siekė sukurti savarankišką ir stabilų pinigų sistemą. 1993 metais Lietuva įvedė savo nacionalinę valiutą – litą. Tai buvo žingsnis siekiant finansinės nepriklausomybės ir ekonominio stabilumo. Valiutos kaitos politika leido šaliai turėti didesnę kontrolę ir pritaikyti pinigų sistemą prie savo ekonominės raidos.
Litas įrodė savo patikimumą ir stabilumą per kelis dešimtmečius, kas lėmė Lietuvos prisijungimą prie Euro zonos 2015 metais. Euro įvedimas buvo dar vienas svarbus etapas valiutos keitimo procese. Tai ne tik suteikė Lietuvai galimybę dalyvauti didesnėje Europos ekonominėje erdvėje, bet ir sukuria naujus iššūkius dėl biudžeto politikos suderinimo su euro zonos reikalavimais.
Valiutos keitimas Lietuvoje turi tiesioginę įtaką valstybiniam biudžetui. Perėjimas prie euro, nors ir padeda sumažinti valiutos riziką, taip pat kelia iššūkių, susijusių su pritaikymu prie naujos valiutos politikos ir ekonominio sąlygų. Ši sąveika tarp valiutos keitimo ir biudžeto politikos yra kompleksiška, nes keičiantis valiutai reikia atsižvelgti į infliaciją, skolų valdymą ir kitus ekonominius veiksnius.
