R. Žemaitaitis mano, kad prezidentas visus aktus privalo pasirašyti ranka – jokio elektroninio parašo negali būti
Lietuvoje užsimota net prieš prezidento autoritetą – nors jo įvaizdis šalyje yra labiau simbolinis, panašu, jog norima, kad net ir tokio nebeliktų. Opozicinės Regionų frakcijos Seime narys Remigijus Žemaitaitis pastebėjo, kad šalies vadovui suteikiant galimybę svarbius dokumentus pasirašinėti elektroniniu parašu, galbūt vertėtų apsvarstyti ir galimybę suteikti jam sąlygas tiesiog dirbti iš namų – juk kam tada ta Prezidentūra apskritai. Tačiau politikas svarsto, kad tai galimai ir pačių valdančiųjų noras prezidentą susilpninti visuomenės akyse, mat tarp jų ir prezidento pastaruoju metu yra nemažai nesutarimų.
R. Žemaitaitis sunerimo, kad Lietuvoje ketinama po truputį vis menkinti prezidento figūrą ir ją prilyginti kone visiškai nereikšmingai. Parlamentaras stebėjosi, kad siekiama net tokius dalykus kaip teisės aktų pasirašymas prezidentui perkelti į elektroninę erdvę.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos šalies vadovas yra kaip simbolinė asmenybė, atliekanti dvi funkcijas: atstovauja Vadovų Tarybai ir skiria ministrus bei yra atsakingas už šalies užsienio politiką.
Jo teigimu, viena iš pagrindinių prezidento funkcijų kaip antai teisės aktų pasirašymas dalyvaujant fiziškai, tokia turėtų ir išlikti.
„Visose valstybėse, nepriklausomai nuo to, ar tai yra Lietuva, Anglija ar Prancūzija, prezidentai yra tam, kad fiziškai pasirašytų teisės aktą“, – rėžė R. Žemaitaitis.
Pasak Seimo nario, vieninteliu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atveju galėtų būti pateisinamas tokių funkcijų atlikimas nuotoliniu būdu.
Tam neabejotinai pritaria ir internautai, kurie socialiniuose tinkluose diskutuodami apie tokias naujas valdančiųjų užmačias, pasižymėjo dideliu palaikymu tradicinėms šalies vadovo funkcijoms, o jų atėmimą prilygino „valstybės naikinimui“.
Konservatoriai teigia, kad prezidentas tapo opozicijos lyderiu
Tikėtina, kad valdančiųjų noras galimai silpninti prezidento funkcijas, veikiausiai nekilo iš niekur. Apie konfliktą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros kalbėta daug seniau, mat valdantieji mano, jog šalies vadovas demonstruoja aiškų palankumą opozicijai, o kai kurie net neslepia, kad prezidentas tarsi jau tapo opozicijos vadovu[1].
Dar vasarą tokį prezidento elgesį sukritikavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulienė teigė, kad nors šalies vadovas Gitanas Nausėda prieš rinkimus kalbėjo esą būsiąs moderatoriumi, dabar jis akivaizdžiai renkasi puses.
Politikams itin neįtiko ir aiški prezidento pozicija tradicinės šeimos klausimu, kai jis išreiškė paramą „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ organizatoriams. Tąkart toks šalies vadovo elgesys buvo įvertintas itin neigiamai, mat bendravimas su „teisiamais asmenimis“ gero įvaizdžio jam nepridavė[2].
Valdantiesiems tikriausiai nepatiko, kad prezidentas pasirinko palaikyti tradicinę vyro ir moters šeimą
Valdančiųjų flangui taip pat tikriausiai labai nepatiko, kad šalies vadovas G. Nausėda pasirinko palaikyti tradicinę vyro ir moters šeimą. Pernai jam diskutuojant apie partnerystę, užkliuvo 38-ajame straipsnyje aiškinama šeimos sąvoka, pagal kurią šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tąkart prezidentas teigė nesupratęs, kokią funkciją visuomenėje turi santuoka, jei greta atsiras ir partnerystė[3].
Tačiau buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas netruko prezidentui parodyti jo „vietą“ ir pabrėžė, kad šalies vadovas nėra aukščiau už KT, kurio išaiškinime esą teigiama, kad „Konstitucija neleidžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu, ir dėl to asmenys, gyvenantys kartu, turi būti laikomi šeima“.
