<h2>Daugiau žalos nei naudos</h2>
<p>Meno kūrėjų asociacija ragina uždaryti dangų bet kokiai rusiškai kultūrai. Tai reikštų, kad Lietuvos meno gerbėjai turėtų pamiršti Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“ ar „Spragtuką", Fiodoro Dostojevskio knygą „Nusikaltimas ir bausmė" ar kitus žymių rusų ar rusiškai kūrusių asmenų darbus[1].</p>
<p>Toks siūlymas sutiktas dviprasmiškai. Jei meno asociacijos vadovas po baisumų, kuriuos pasaulis išvydo Bučoje, kalba apie kultūrines sankcijas agresorei, kiti teatro, muzikos, meno pasaulio atstovai situaciją vertina atsargiau ir primena, kad uždrausti talentingų asmenų kūrybą vien dėl to, kad jų pavardė yra rusiška, nėra tikslinga.</p>
<p>Pasigirsta kalbų ir apie tai, kad tokį atsiribojimą nuo rusiškos kultūros Kremliaus propaganda gali panaudoti savaip. Rusų kultūros atšaukimas kelia pavojų, kad visame pasaulyje bus nepelnytai palaikomas Vladimiro Putino jau naudojamas aukos naratyvas[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kazuo-ota-bbe_wmxormi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos pozicija tarptautiniu mastu gali būti nesuprasta</h2>
<p>Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis teigia, kad pasauliui pamačius vaizdus iš Bučos, svarbu veikti, todėl kultūros ir meno pasaulis privalo pritaikyti savitas sankcijas rusų kūrėjams. Tačiau, ką tai reiškia praktikoje?</p>
<p>Juk rusų kultūra Lietuvoje ir Europoje yra reikšminga pasaulinės kultūros dalis. Kalbant apie rusiškos kultūros atsisakymą galima prisiminti, jog Baltijos šalyse į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukti Kremliui ištikimi rusų estrados atlikėjai: Nikolajus Baskovas, Dima Bilanas ar Filipas Kirkorovas. Ar to negana?</p>
<p>Juk visame pasaulyje itin vertinamų ir populiarių spektaklių „Gulbių ežeras“ ar „Spragtukas" uždraudimas arba rusiškų autorių literatūros išėmimas iš švietimo programos ar bibliotekų asortimento skamba ekstremaliai.</p>
<blockquote>
<p>„Plėtoti Rusijos vienokią ar kitokią kultūrą, kaip ten benutiktų, aš manyčiau, nėra geriausias laikas, bet eiti iki to, kad uždrausti viską aklinai, uždrausti „Spragtuką“ Operos ir baleto teatre, tai čia jau yra kitas klausimas“, – teigia Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas.</p>
</blockquote>
<p>Apie rusų klasikų kūrinių ignoravimą atsargiai kalba ir VDU filosofijos docentas Viktoras Bachmetjevas.</p>
<blockquote>
<p>„Nežinau, ar Čaikovskis ir Dostojevskis čia turi ką pasakyti, aš gana skeptiškai žiūriu į bandymus boikotuoti mirusius, bet natūralu, kad peržiūrima ar pervertinama, bandoma naujai pažiūrėti į kai kuriuos rusų kultūros reiškinius“, – teigia filosofas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, kai kurie meno pasaulio atstovai tikina, kad net ir Rusijos klasikinėje kultūroje yra užkoduota agresija, nepagarba kitoms tautoms, valstybėms.</p>
<blockquote>
<p>„Net ir Puškinas sveikino susidorojimą su Lenkijos ir Lietuvos sukilėliais", – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos kultūros institucijos su Rusija jau yra nutraukusios bendradarbiavimo santykius. Su Rusijos kultūros institucijomis ir atlikėjais Operos ir baleto teatras nebendradarbiauja. Valdovų rūmai su Rusijos institucijomis taip pat paskutinį kartą bendradarbiavo 2013 metais, prieš Krymo aneksiją.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/shunya-koide-1emwndldhs0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ukraina elgiasi atsargiau</h2>
<p>Šiuo metu su rusų agresoriais kariaujančios Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Oleksandras Tkačenka teigia neketinantis boikotuoti visos Rusijos kultūros, tik vadinamąją Putino kultūrą.</p>
<blockquote>
<p>„Kalba eina apie vadinamąją Putino kultūrą – apie Putino kultūros sluoksnį, kurį jo režimas padarė ir kuris yra finansuojamas. Ta kultūra vykdo karo propagandą. Tai yra priemonė karui propaguoti. Štai, pavyzdžiui, Maskvos teatrai kabino ant savo pastatų didelę Z raidę. Tai rodo jų palaikymą ir pritarimą tam karui," – teigia ministras[3].</p>
</blockquote>
<p>O. Tkačenka atkreipia dėmesį į bendrą rusų kalbos, ne tik kultūros vartojimą Ukrainoje. Pasak ministro, ukrainiečiai neretai atsisako kalbėti rusiškai, o Rusija per kultūrą naudoja vadinamąją minkštosios kultūros jėgą.</p>
<p>Tačiau, rusiškos kultūros ar pačios kalbos atsisakymas nebūtinai yra tinkama išeitis. Dalis meno pasaulio asmenų pabrėžia, kad negalime sau leisti prarasti bendro susižavėjimo didžiaisiais žmonijos laimėjimais, nesvarbu, ar tai būtų kosmoso, muzikos, šokio, ar sporto laimėjimai.</p>
<p>Rusų kultūros ignoravimas kaip pozicijos prieš karą pareiškimas ne tik duoda peno Kremliaus propagandai: V. Putinas jau kalbėjo apie atšaukimo kultūros fenomeno pritaikymą Rusijai.</p>
<p>Pasitelkdami tariamą Vakarų rusofobiją ir ignoruodami savo pačių vykdomus nusikaltimus, Kremliaus propagandistai Rusiją piešia kaip auką, kurios net meno atstovai yra vejami iš tarptautinės arenos[4].</p>
<p>Siekį uždrausti Rusijos kultūrą skatina asmenų ir organizacijų noras imtis kažko, nebūtinai galinčio padėti. Tačiau galima abejoti, ar dar didesnis pasaulio susiskaldymas šiuo metu gali būti naudingas.</p>
