Johnson & Johnson siūlo sumokėti 9 milijardus dolerių nukentėjusiems nuo jų gaminio
Kūdikių kosmetikos gamintojas „Johnson & Johnson“ pasiūlė sumokėti beveik 9 mlrd. JAV dolerių, kad išspręstų bėdas dėl dešimtis tūkstančių ieškinių Šiaurės Amerikoje, kuriuose įmonė kaltinama, kad jos produkcija žmonėms sukėlė vėžį.
Prieš tai įmonė buvo pasiūliusi sumokėti 2 milijardus dolerių.
Bendrovei yra iškelta daugiau kaip 40 tūkst. ieškinių, kuriuose įmonės produkciją naudoję asmenys teigia, kad naudojant talko pagrindu pagamintus kūdikių miltelius žmonėms išsivystė vėžys.
Po teismus įmonė keliauja jau nuo 2021 metų. Bet jau 2020 metais ji sustabdė savo talko pagrindu pagamintos kūdikių pudros pardavimą JAV, motyvuodama „dezinformacija“, sumažinusia produkto, skirto vystyklų bėrimo prevencijai ir kitiems kosmetikos tikslams, įskaitant sausą šampūną, paklausą.
Praėjusiais metais ji paskelbė apie planus nutraukti pardavimus visame pasaulyje.
Iki šio sprendimo įmonė kūdikių pudrą pardavinėjo beveik 130 metų.
Ji ir toliau parduoda produkto versiją, kurioje yra kukurūzų krakmolo[1].
Lietuvoje galimai vėžį sukelianti pudra vis dar parduodama
Nors nuo 2021 metų JAV talko pagrindu sukurta pudra nebepardavinėjama, Lietuvoje jos vis dar galima įsigyti.
Tiesa, kaip rašo Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius, nėra aiškių medicinos tyrimų rezultatų, kurie įrodytų tiesioginį talko naudojimo ir vėžio atsiradimo ryšį.
„Tiesą sakant, vis dar nėra aiškaus supratimo, ar talko milteliai gali sukelti vėžį. Tyrimų rezultatai prieštaringi. Įtikinamų priežastinio ryšio įrodymų dar nepateikta.
Jei būtų nedviprasmiškų kancerogeniškumo įrodymų, pavojingas higienos produktas turėjo būti uždraustas. Tačiau nei viena pasaulio šalis, kurioje prekiaujama milteliais, tokių priemonių iki šiol neįvedė. Tuo pat metu „Johnson & Johnson“ paskelbė, kad 2023 m. (o JAV – 2021 m.) nutraukia savo skandalingo produkto pardavimus.
Galbūt jie nusprendė nelaukti, kol pagaliau atsiras nepaneigiami įrodymai? Kas žino…
Spręsti paliekama pačiam vartotojui. Rinkitės produktus atsakingai.
Prekyba „Johnson & Johnson“ vaikiška pudra (talku) JAV sustabdyta 2021 metais, o pas mus šio produkto savo vaikams galite įsigyti laisvai“, – rašo L. Karpavičius ir dalinasi nuotrauka iš lietuviško prekybos centro[2].
Johnson & Johnson sukūrė alternatyvą su kukurūzų miltais
Įmonė „Johnson & Johnson“ teigia, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad talkas sukelia vėžį, bet grynai dėl komercinių sumetimų jie perėjo prie kūdikių pudros, kurioje naudojami kukurūzų miltai.
„Atlikdami pasaulinio portfelio vertinimą, priėmėme komercinį sprendimą pereiti prie kūdikių miltelių, kurių sudėtyje yra kukurūzų krakmolo, portfelio“, – teigia įmonė.
Įmonė pridūrė, kad kukurūzų krakmolo pagrindu pagaminti kūdikių milteliai jau parduodami visame pasaulyje.
Tuo pat metu „Johnson & Johnson“ pakartojo savo poziciją, kad jos kūdikių pudrą naudoti saugu: „Mūsų pozicija dėl kosmetinio talko saugumo nesikeičia.
„Mes tvirtai stovime už dešimtmečius trukusios nepriklausomos mokslinės analizės, kurią atliko medicinos ekspertai visame pasaulyje, patvirtinantys, kad talko pagrindu pagaminti Johnson’s kūdikių milteliai yra saugūs, juose nėra asbesto ir jie nesukelia vėžio“, – sakoma pranešime[3].
Įmonė žinojo, kad kūdikių pudroje yra asbesto?
Tuo tarpu „Reuters“ tyrimų biuras skelbia, kad įmonė „Johnson & Johnson“ jau seniai žinojo, kad kartu su kūdikių pudra naudojamu talku į produktą patenka ir asbesto. Pastarasis įkvėpus yra ypač kenksmingas ir gali sukelti plaučių ar kitokius vėžius.
Pirmieji „Reuters“ aptikti asbestu užteršto talko paminėjimai yra iš 1957 ir 1958 m. konsultacinės laboratorijos ataskaitų. Jie apibūdina „Johnson & Johnson“ Italijos tiekėjo talko teršalus kaip pluoštinį ir „smailų“ arba adatinį tremolitą. Tai vienas iš šešių mineralų, kurie natūraliu pluoštiniu pavidalu priskiriami asbestui.
Įvairiais laikotarpiais nuo tada iki 2000-ųjų pradžios „Johnson & Johnson“, išorinių laboratorijų ir „Johnson & Johnson“ tiekėjo mokslininkų ataskaitose buvo gauta panašių išvadų.
Ataskaitose talko ir gatavų miltelių gaminiuose esantys teršalai nurodomi kaip asbestas arba apibūdinami terminais, paprastai vartojamais asbestui, pvz., „pluošto formos“ ir „strypeliai“.
1976 m., kai JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) svėrė asbesto kiekį kosmetikos talko gaminiuose, o įmonė „Johnson & Johnson“ patikino reguliuotoją, kad asbesto nebuvo „aptikta jokiame talko pavyzdyje“, pagamintame nuo 1972 m. gruodžio mėn. iki 1973 m. spalio mėn. Bet nepasakė agentūrai, kad mažiausiai trijuose bandymuose, atliktuose trijose skirtingose laboratorijose 1972–1975 m., talke buvo rasta asbesto – vienu atveju toks kiekis buvo „gana didelis“.
Daugumoje vidinių „Johnson & Johnson“ asbesto bandymų ataskaitų, kurias peržiūrėjo „Reuters“, asbesto nerasta. Tačiau nors „Johnson & Johnson“ testavimo metodai laikui bėgant tobulėjo, jie visada turėjo apribojimų, leidžiančių nepastebėti teršalų pėdsakų – ir išbandoma tik nedidelė įmonės talko dalis.
Teisme „Johnson & Johnson“ teisininkai prisiekusiesiems sakė, kad įmonės įrašai, rodantys, kad jos talke buvo aptikta asbesto, kalbėjo apie pramoniniam naudojimui skirtą talką. „Johnson & Johnson“ taip pat tvirtino, kad kai kurių bandymų metu buvo užfiksuotas „foninis“ asbestas – pasiklydę pluoštai, kurie galėjo užteršti mėginius po to, kai pateko į malūną ar laboratoriją iš transporto priemonės sankabos arba ištrupėjusios izoliacijos[4].
