Areštinės – ne guminės, kada nori nepateksi
Kai kuriose Lietuvos areštinėse susidarė kuriozinė situacija – arešto bausme nubausti įstatymų pažeidėjai, norėdami atlikti teismo paskirtą arešto bausmę, turi laukti eilėje. Ir kur kas ilgesnėje nei į kokią sanatoriją. Anot pareigūnų, tokia neeilinė situacija – Covid 19 pandemijos rezultatas.
Į areštinę lyg atostogų į populiarų viešbutį, kada nori nepateksi – vietą reikia rezervuoti iš anksto, tik vaizdo pro grotas nepasirinksi. Tokia kuriozinė situacija susidarė Lietuvos pataisos įstaigose, kur nuteistieji atlieka trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes[ref-1].
„Ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pataisos įstaigoms buvo nurodyta nepriimti į laisvės atėmimo vietų įstaigas naujų arešto bausme nuteistų asmenų, o nuteistųjų, kuriems paskirtas areštas ir kurie savarankiškai atvyko į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės arba iš anksto susisiekė su administracija dėl bausmės atlikimo, bausmės atlikimą atidėti 3 mėnesiams“, – apie eilių susidarymo priežastį kalbėjo Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas Ruslanas Kulijevas[ref-2].
Į areštinę atlikti bausmės – tik pagal suderintą grafiką
Be to, įstaigos ne guminės – Kaune areštantams yra vos 70 vietų. O uždarius Lukiškių kalėjimą, jau ir visi Vilniaus krašto nusikaltėliai, gavę parų, keliauja į Kauną. Tad pareigūnai nuteistiesiems išties siunčia laiškus ir derina bausmės atlikimo grafikus[ref-1].
Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė taip pat pabrėžia, jog eilės įkalinimo įstaigose susidarė, nes areštinėse trūksta vietų.
„Yra ribotas skaičius įstaigų, kuriose galima atlikti arešto bausmę. Lietuvoje yra keturios tokios įstaigos – Alytaus pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, kur kalinamos moterys, ir Kauno bei Šaulių tardymo izoliatoriai. Jose iš viso yra 230 vietų. Areštantų srautai ne visada vienodai pasiskirsto. Gali susidaryti daugiau areštantų negu yra vietų arba mažiau. Vadinasi, laisvesniu metu jos gali priimti tuos, kurie negali būti priimti atvykimo metu arba teismo paskirtu metu, iškart po teismo“, – sakė I. Frolova-Milašienė.
Tuo metu Panevėžio pataisos namuose situacija – priešinga.
„Pas mus, kaip žinot, yra moterų įkalinimo įstaiga. Problemos dėl vietų skaičiaus, kad mes nepriimtume jų – tikrai nėra“, – sako Panevėžio pataisos namų vyresnioji patarėja Loreta Skrickienė[ref-3].
Nuteistieji džiaugiasi, nes grafikai sudaromi atsižvelgiant į jų pageidavimus
Vadinamieji grafikai, kada kam atlikti skirtą bausmę, anot R. Kulijevo, sudaromi atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus.
„Jei asmuo atsiunčia pranešimą, kad per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo neatvyks į pataisos įstaigą, arba atsiunčia prašymą dėl svarbių priežasčių nustatyti vėlesnę arešto bausmės atlikimo datą, prašymai individualiai nagrinėjami ir tuomet nustatomos bausmės atlikimo datos. Pagal šias datas ir sudaromas minimas grafikas. Jis sudaromas atsižvelgiant į nuteistųjų kaitą (vieni paleidžiami, kiti priimami ir pan.)“, – apie perpildytų areštinių problemos sprendimo būdą pasakojo pašnekovas[ref-2].
Įkalinimo įstaigų atstovai sako, jog nuteistųjų eilės sumažės – tereikia toliau aktyviai kartu su jais derinti bausmių atlikimo tvarkaraščius. Be to, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas Remigijus Aniulis pastebi, jog nuteistieji tokia tvarka džiaugiasi[ref-3].
Lino vardu prisistatantis nutiestasis pasakoja, kad bausmei atlikti pasirinko sau patogiausią laiką. Jam pasisekė – laukti neteko.
„Aš norėjau šį mėnesį atvykt ir šį mėnesį atvykau, ilgo laukimo nebuvo. Kaip pasakojo žmonės, kad labai ilgai reikia laukt ir 3 mėnesius, ir pusę metų, ne ne ne. Aš prašiau šį mėnesį atlikti bausmę ir išeiti per žmonos gimtadienį – pavyko“, – kalba nuteistasis Linas[ref-1].
Ne visi atlikti bausmę atvyksta geranoriškai
Tačiau, pasak R. Kulijevo, tik nedidelė dalis nuteistųjų per jiems skirtą laiką patys geranoriškai atvyksta atlikti bausmės.
„Labai mažas skaičius nuteistųjų atvyksta atlikti bausmės per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Net ir sutarę konkrečią bausmės atlikimo datą, ne visada nuteistieji savarankiškai atvyksta į pataisos įstaigą atlikti bausmės, – sakė pareigūnas. – Per 2022 metus Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo gauta apie 1 300 teismų sprendimų ir apytiksliai dėl 1 000 nuteistųjų buvo kreipiamasi į policiją dėl jų paieškos, nes nuteistieji savarankiškai neatvyko į pataisos įstaigas atlikti bausmės, t. y. nevykdė, jau minėtos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 str. jiems nustatytos pareigos – „ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės“.
Pasidomėjus, kas laukia tų, kurie vis tik laiku nepasirodo atlikti jiems teismo paskirtos arešto bausmės, R. Kulijevas paaiškino: „Jeigu nuteistasis neatvyksta atlikti arešto bausmės, teismo dokumentai persiunčiami į policijos įstaigą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, dėl asmens sulaikymo arba paieškos paskelbimo. Jokios kitos drausminės, administracinės ar baudžiamosios priemonės nuteistajam už savarankišką neprisistatymą atlikti arešto bausmę, netaikomos“[ref-2].
Panaši praktika taikoma ir užsienyje
Į Kauno tardymo izoliatorių dabar eilė nusidriekusi maždaug mėnesiui į priekį. Bausmę čia atlikti laukia apie 40 nuteistųjų. Tiesa, jei koks be eilės atvažiuoja pareigūnai stengiasi atgal namo jau jo nesiųsti. Suranda laisvą gultą.
Kalėjimų departamento duomenimis, sudėtingiausia situacija Kaune ir Šiauliuose.
„Šitos įstaigos atlieka daug funkcijų, čia ir laisvės atėmimo bausmę atlieka, laikomi ir suimtieji, ir arešto bausmė, ir visi laikomi kamerose, kurių reikia ir kitų kategorijų asmenims“, – teigia Kalėjimų departamento specialistė Vaida Mikalkevičiūtė-Matuzienė[ref-1].
Jei dabar daugelis pagalvojo, kad tokios „nesąmonės“ vykta tik Lietuvoje, tai R. Kulijevas atkreipė dėmesį, kad Lietuva – ne vienintelė šalis, kur nuteistieji savo atpildo valandos turi laukti eilėse: „Skandinavijos valstybėse neretai teismo nuteisti asmenys patekti į įkalinimo įstaigas gali pagal paskiriamą grafiką.
Pažymėtina, kad Lietuvoje dėl bausmės atlikimo datos nustatymo dažniausiai į pataisos įstaigą kreipiasi nuteistieji, kurie yra dirbantys, socialūs ir nusikalstamų veikų vykdymas nėra sisteminė jų gyvenimo būdo pasekmė.
Galimybė suderinti bausmės atlikimo datą padeda nuteistajam susiplanuoti savo darbus, atostogas, asmeninio gyvenimo aplinkybes ir padidina tikimybę, kad dėl trumpalaikio bausmės atlikimo asmuo nepraras darbo, pasirūpins šeimos išlaikymo klausimais, sutvarkys kitus svarbius reikalus“[ref-2].
Be to, kaip pastebėjo V. Mikalkevičiūtė-Matuzienė, nors tokie susitarimai atrodo keistokai, specialistai sako stebėtis tuo nereikėtų, mat arešto bausmę gauna ne žiaurūs nusikaltėliai.
Šiemet Lietuvoje teismai arešto bausmę – nuo 30 iki 90 parų skyrė 1 300 nuteistųjų, o vietų 4 pataisos įstaigose – Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir Panevėžyje yra apie 240. Didžiausia problema vyrams, moterims pataisos namuose Panevėžyje vietų visada yra[ref-1].
