<h2>Lietuvoje – gimstamumo „duobė“</h2>
<p>Nauja mada ar pasirinkimas atsisakyti susilaukti vaikų, senėjančią Europą, o tuo pačiu ir Lietuvą neabejotinai stumia į prarają. Manoma, kad jau artimiausiais dešimtmečiais gali nebelikti tų, kurie išlaikys pensininkus. Politikai ir ekspertai dėl to linkę kaltinti su feminizmu susijusius judėjimus, kurie visame pasaulyje įtvirtino nuostatą moterims: „mano gimda – mano pasirinkimas“. Esą moterys vis dažniau nusprendžia savo gyvenimus paskirti ne vaikų gimdymui ir auginimui, bet karjerai ir savirealizacijai. Juk dar palyginus neseniai tam galimybes turėjo tik vyrai. O štai dabar pasaulio užkariautojų etiketėmis pasidabinusios dailiosios lyties atstovės žengia taip, lyg „jūra joms būtų iki kelių, o dangus lig debesų“. Tačiau gal dėl prastėjančių demografinių rodiklių kaltinti derėtų ne feministes, bet nestabilią ekonominę ir socialinę padėtį? Valdžios nesugebėjimą skatinti gimstamumo ir sudaryti šeimoms normalių vaikų auginimo sąlygų? </p>
<p>Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų vyresnioji mokslo darbuotoja prof. dr. Aušra Maslausakaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva susiduria su tikra gimstamumo krize. Anot jos, lyginant 2021 su 2019 m., suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo 17 proc., o lyginant su 2020 m. – 9 proc. punktais[3].</p>
<blockquote>
<p>Profesorės teigimu, 2021 m. padėtis primena 2000-ųjų pradžią, kai Lietuva išgyveno istoriškai dar nebūtą gimstamumo „duobę“, o šio periodo pasekmės dar seka iki šiolei – mažėja mokinių, potencialių ir esamų studentų skaičius, būtinybė pritaikyti švietimo infrastruktūrą ir pan.</p>
</blockquote>
<p>O štai metų pradžioje gimstamumo rezultatus Lietuvoje analizavusi demografė prof. Vlada Stankūnienė teigė, kad nors gimstamumas Lietuvoje ir mažėja, tačiau gera žinia yra ta, kad gimdyti nusprendusios moterys vidutiniškai susilaukia panašiai tiek pat vaikų kaip ir ankstesnėse kartose – maždaug po du[2].</p>
<p>Visgi, blogesnė žinia yra ta, kad plečiasi moterų grupė, apskritai atsisakančių kada nors gimdyti. Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nestumas-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas lėmė tokį rezultatą?</h2>
<p>Taigi, kas lėmė tokį vaikų gimstamumo mažėjimą, kai COVID-19 pandemijos metu buvo tikėtasi kūdikių bumo? A. Maslauskaitė pateikia įdomų paaiškinimą, kuris susideda iš kelių komponentų.</p>
<p>Visų pirma, anot jos, lietuviai palaiko konservatyvumą ir vaikus dažniausiai planuoja tik po santuokos. Ne santuokoje gimstančių vaikų kiekis Lietuvoje sudaro maždaug 25 proc.</p>
<blockquote>
<p>Tokie duomenys rodo, kad santuoka Lietuvoje yra pagrindinė prielaida vaikams.</p>
</blockquote>
<p>Kūdikių bumą pandemijos metu, tikėtina, atitolino ir buvę suvaržymai, kurie poras paskatino santuoką atidėti vėlesniam laikui. Ir, kaip aiškina profesorė, čia įsisukta į užburtą ratą: nėra santuokos – nėra ir vaikų. O tam talkina ir menkstantis būsto įperkamumas jauname amžiuje. A. Maslauskaitės tikinimu, jei santuoka yra vaikų susilaukimo prielaida, tai būstas yra santuokos prielaida[3].</p>
<p>Dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo dalis porų apskritai nusprendė atidėti vaikų susilaukimą geresniems laikams. Atliktas reprezentatyvus 30–34 m. gyventojų tyrimas parodė, kad vaikų klausimą į ateitį nukėlė net ketvirtadalis jaunų žmonių.</p>
<h2>Niūrios pasaulio prognozės</h2>
<p>Įdomu ir tai, kad kol viena pusė teigia, kad pasaulyje žmonių yra gerokai per daug, išsivysčiusios Vakarų šalys stveriasi už galvų svarstydamos, ar dabartinė karta dar turės, kas ją išlaikys senatvėje. Įdomiomis įžvalgomis šiuo klausimu pasidalino teisininkas Ramūnas Aušrotas, pastebėjęs, kad nederėtų apsigauti skambiomis antraštėmis apie žmonių skaičiaus augimą pasaulyje, mat tą lemia ne didesnis gimstamumas, bet ilgėjanti gyvenimo trukmė.</p>
<blockquote>
<p>„2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje siekė 72,8 metų, t. y. nuo 1990 m. pailgėjo beveik 9 metais. Prognozuojama, kad dėl tolesnio mirtingumo mažėjimo 2050 m. vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje sieks apie 77,2 metų. Ji, išliekant aukštam gimstamumo lygiui, ir lems didėjantį gyventojų skaičių. Kai gimstamumas pradės mažėti (vakaruose tai jau faktas), pradės mažėti ir metinis augimo tempas. Tada ir įvyks demografinis kolapsas“, – prognozavo R. Aušrotas.</p>
</blockquote>
<p>Nors žmonių mažėjimo kreivė staigiai nekris, o pokyčiai truks dešimtmečius, pasak jo, pasiekus piką, kreivė eksponentiškai pradės judėti žemyn. O mažėjant gimstamumui, mažės ir mergaičių, kurios susilauktų vaikų, skaičius, o jei dar šios turės mažiau vaikų nei jų tėvai, kritimas bus akivaizdus.</p>
<p>2021 m. vidutinis pasaulio gyventojų gimstamumas siekė 2,3 gimdymus vienai moteriai per visą gyvenimą, nors 1950 m. vienai moteriai tekdavo po 5 vaikus. O štai jau 2050 m. prognozuojama, kad šis skaičius dar nukris iki 2,1 gimdymų vienai moteriai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/usrotas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skyles kamšo žmonėmis iš trečiųjų šalių</h2>
<p>Žmonių trūkumo Vakaruose skylių kamšymą darbuotojais iš trečiųjų šalių R. Aušrotas vertina pražūtingai. Paak jo, tai tėra trumpalaikė politika, nežvelgianti į ateitį. Prie tokios Vakarų politikos jungiasi ir Lietuva, kurioje jau nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kuriomis siekiama supaprastinti migracijos taisykles ir sudaryti sąlygas paprasčiau gauti Mėlynąją kortelę[4]. Taip įgyvendinama nauja ES direktyva.</p>
<p>Tačiau net Popiežius Pranciškus įžvelgia grėsmę laiku nesiėmus priemonių šeimos politikai pažaboti – žmonija paprasčiausiai nebeturės ateities. </p>
<blockquote>
<p>„Kad ateitis būtų gera, turime rūpintis šeimomis, o ypač jaunomis, kurias kamuoja rūpesčiai, galintys paralyžiuoti jų gyvenimo planus“, – dar praėjusiais metais vykusiame susitikime užsiminė Popiežius[6].</p>
</blockquote>
<p>Ir tai liečia ne tik Italiją, bet ir kitas Vakarų šalis. Remiantis praėjusiais metais paskelbtais Eurostato duomenimis, Italijoje kasmet fiksuojamas -2,1 proc. gyventojų prieaugis, o tai yra mažiausias rodiklis Vakarų Europoje. Nors Italijos gimstamumo rodiklis ir buvo geresnis nei Maltos ir Ispanijos, tačiau šių dviejų valstybių gyventojų skaičiaus augimo tempai buvo didesni dėl migracijos[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zmones-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skurdi socialinė sistema lemia gimstamumo sumažėjimą</h2>
<p>R. Aušrotas taip pat pastebėjo, kad tiek liberalkatalikai, tiek politikai dabar palaiko individualistinę kultūrą sudarydami ir tokias socialines sąlygas, kad prieš susilaukiant vaikų, jaunos poros dar gerai apsvarstytų šį žingsnį. Gana skurdi socialinė sistema Lietuvoje, o ypatingai pabrėžiant skurdžias vaiko priežiūros atostogų išmokas yra pagrindinis veiksnys, kodėl noras susilaukti vaikų vis atidėliojamas.</p>
<p>Teisininkas atkreipia dėmesį, kad kovo 29 d. Seime buvo pateiktos Darbo kodekso pataisos, kuriomis oficialiai siekiama įgyvendinti ES Direktyvą 2010/18/ES, kuria šalims reikia garantuoti, jog į vaiko priežiūrą bus įtraukiami ir tėčiai. Todėl ši direktyva numato, kad tėvams (vyrams) yra privaloma išeiti dviejų neperleidžiamų mėnesių vaiko priežiūros atostogų, tačiau kiekvienai valstybei buvo palikta vietos nuspręsti kaip šis reikalavimas bus įdiegtas[7].</p>
<blockquote>
<p>O štai Lietuva pasirinko ne prie esamos vaiko priežiūros sistemos pridėti du apmokamus mėnesius tėvams, bet performatuoti visą išmokų sistemą.</p>
</blockquote>
<p>Ir, žinoma, daug kas teigs, kad Lietuvos socialine sistema, ypač vaiko priežiūros, skųstis tikrai negalima, mat ji yra viena geriausių Europoje, tačiau negalima neigti ir to, kad itin menkos išmokos vaiko priežiūros atostogų metu tampa rimta paskata vaikų planavimą atidėti kuo vėlesniam laikui – na, kai bus daugiau lėšų… O ką bekalbėti ir apie vienišas motinas, kurioms išgyventi kartu su vaiku iš dar mažesnių pajamų tampa tikras iššūkis.</p>
<h2>Gimstamumo mažėjimas apsaugos pasaulį?</h2>
<p>Liepos 11-ąją Jungtinėms Tautoms (JT) paskelbus Pasaulio gyventojų perspektyvų ataskaitą, kurioje dalinamasi prognozėmis, kad pasaulyje bus dar 2,5 mln. žmonių, o 2080-aisiais gyventojų skaičius pasieks aukščiausią tašką – 10,4 mlrd., įžvalgomis pasidalino ir asmenys, dirbantys su pasaulinio lygio gimstamumo reguliavimo projektais[10].</p>
<p>Ar tikrai nenoras turėti vaikų yra blogas sprendimas? Štai Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės labdaros organizacijos „Population Matters“ direktorius Robinas Maynardas laikosi pozicijos, kad mažesnis gyventojų skaičiaus augimas reiškia geresnį gyvenimą ir didesnes pasirinkimo galimybes.</p>
<p>Nigerijos gyventojų sąmoningumo didinimo iniciatyvos vykdomoji direktorė Chidera Benoit pritarė, kad reikia tvarkytis su eksponentišku gyventojų skaičiaus augimu, kuris Nigerijoje, prognozuojama, kad per šį šimtmetį padidės daugiau nei dvigubai ir pasieks 374 mln. 250-aisiais ir jau 2100 m. padidės iki 545 mln. Pasak jos, jau 2050 m. pagal žmonių skaičių Nigerija aplenks JAV ir taps trečia pagal dydį pasaulio valstybe[10].</p>
<blockquote>
<p>„Ateityje prognozuojant demografinius rodiklius gali tapti neįmanoma atsižvelgti į vandens trūkumą, artėjančių problemų realybę ir tokių kaip COVID-19 pandemijų poveikį. Žvelgiame į ateitį, kurioje susidursime su vandens trūkumu, klimato kaita ir net galimais migracijos modelių pokyčiais“, – teigė Azijos saugaus aborto partnerystės koordinatorė dr. Suchitra Dalvie[10].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, panašu, kad kalbant apie gimstamumo mažinimą omeny turimos trečiosios pasaulio šalys, kuriose demografinė situacija menkiau kontroliuojama dėl išsilavinimo, žinių apie kontracepcijos priemones stokos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaikai-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>„Childfree“ judėjimas vis labiau gviešiasi į visuomenę</h2>
<p>Kaip ir feminizmas, taip ir „Childfree“ (liet. gyvenimas be vaikų) judėjimas sulaukia vis daugiau populiarumo tarp jaunų žmonių. Tokį kelią nusprendžia pasirinkti ne tik moterys, bet ir vyrai. Internete net plinta tokių moterų įrašai, kas jas paragino priimti tokį sprendimą. Dažniausias argumentas – laisvė ir laikas sau, galimybės tobulėti ir užsidirbti keliems metams neiškrentant iš darbo rinkos.</p>
<p>Vienos, laimingos, stiprios, drąsios, dažnai keliaujančios po pasaulį ir pasiekusios karjeros aukštumų – taip save apibūdina dažna moteris, pasirinkusi negimdyti. Tačiau kas slypi po šia uždanga paminti savo žmogiškąją prigimtį ir atimti iš savęs galimybę padovanoti pasauliui palikuonis?</p>
<p>Dyanna Volek teigia niekada nesvajojusi tapti motina, o tokį sprendimą priėmusi dar būdama visai maža mergaite. Pati Dyanna svarsto, kad toks vaikų nenoras galėjo kilti iš regėto pavyzdžio, kai jos mama paaukojo savo svajonę tapti skrydžių palydove ir turėjo dirbti net per tris darbus, kad galėtų viena užauginti du vaikus[11].</p>
<p>Kitos moterys kaip pagrindinę priežastį nesusilaukti vaikų įvardija nenorą prisiimti tokios milžiniškos atsakomybės už kito asmens gyvenimą, kitos jaučia palaikymo stoką ar galų gale mėgaujasi tokiu gyvenimu, koks jis yra be vaikų. Visgi, kaip pačios teigia, toks sprendimas vis dar sulaukia kreivų žvilgsnių ir visuomenės smerkimo.</p>
