Būstas Lietuvoje įperkamas sunkiau nei Vakarų Europoje
Remiantis Eurostato duomenimis, būsto kainų augimas Lietuvoje praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES).
Trečiąjį ketvirtį būsto kainos augo 2,4 proc., o liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 m., būstas Lietuvoje pabrango net 8,7 proc.
Labiau jis brango tik Bulgarijoje – 9,2 proc., Lenkijoje – 9,3 proc. ir Kroatijoje – 10,7 proc.Latvijoje per metus nekilnojamasis turtas (NT) pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 proc.
Visoje ES būsto kainos per metus vidutiniškai smuko 1,1 proc. Kita vertus, visoje euro zonoje būsto kainos per keletą metų augo apie 16 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis siekia 17 proc. Tiesa, problema tapo tai, kad Lietuvoje šis rodiklis kone dvigubas ir siekia net 33 proc.
Daugiausia pabrango naujos statybos NT (4,3 proc.) Butai daugiabučiuose namuose pabrango 5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 2,9 proc.
Ankstesnės statybos NT kainos ūgtelėjo 1,2 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 1,6 proc., o vienbučiai ir dvibučiai namai atpigo 0,1 proc.
Lietuvoje laikantis itin didelėms NT kainoms, būsto prieinamumas tampa tikru iššūkiu. Ekonomistai stebi šią situaciją ir teigia, kad būsto įperkamumo indeksas Lietuvoje toliau blogėja ir yra bene prasčiausias per dešimtmetį, nukritęs į maždaug 2010 m. lygį[1].
Vilniuje pernai gruodį indeksas siekė 86 punkto. Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 14 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. metrų būstą. Vilniečiai dabar gali įsigyti vidutiniškai 47 kv. metrų ploto būstą – 19 kv. metrų mažiau nei prieš metus.
Pagal būsto įperkamumą Lietuvoje yra prasčiausia situacija Baltijos šalyse. Kodėl situacija tokia bloga? Ekspertai teigia, kad pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys indeksą ir bendrą NT situaciją yra didelis kainų šuolis ir išaugusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos, be to, per pandemiją išaugęs didesnio būsto poreikis.
Būsto kainų indekso palyginimas rodo nemalonią tiesą
Tikrąją situaciją atspindi būsto kainų indeksas, kuris rodo būsto kainų rodiklius. Jie apskaičiuojami pagal suderintą metodą ir vieną apibrėžimų rinkinį. Galiausiai, šie duomenys pateikiami kaip bendras indekso skaičius ir padeda suvokti tikrąją situaciją NT rinkoje.
ES būsto kainų indeksas grindžiamas dar 2016 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/792 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų ir būsto kainų indekso. Taip pat, 2020 m. Komisijos sukurtu reglamentu (ES) Nr. 2020/1148.
O atidžiau pažvelgus į šio indekso archyvus, akivaizdesni tampa ir būsto kainų indekso pokyčiai Lietuvoje.
Pavyzdžiui, jei prieš dešimtmetį, 2014 m. pradžioje, šis indeksas siekė 3,9, po metų,2015 m., jis jau buvo 4,5[2].
2016 m. indeksas siekė 3,4. 2017 m. jis siekė 10,2, o 2018 m. 7,8. Panašus jis buvo ir 2019 m., kai siekė 7,9. Vis tik, didžiausi pokyčiai prasidėjo būtent pandemijos metu ir galime matyti, kad tęsiasi iki šiol.
2020 m. indeksas siekė 6,2, o jau 2021 m. 12,0. Savo ruožtu 2022 m. indeksas buvo 19,1, o 2023 m. pradžioje jis pasiekė 13,1 lygį.
NT sandorių kiekis rinkoje pernai mažėjo, o kainos augo
Kita vertus, aukštos NT kainos nereiškia, kad žmonės nuosavu būstu nesidomi. Iš tiesų, namai ir butai vis dar perkami gana sparčiai.
Kita vertus, Registrų centras skelbia, kad 2023 m. bendras NT sandorių skaičius rinkoje reikšmingai sumažėjo.
Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad praėjusiais metais NT rinkos tendencijos pasikeitė.
„Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius nukrito į daugiau kaip 5 metus nematytas žemumas, tačiau kainos išlaikė augimo tendencijas“, – pastebi P. Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, 2023 m. visoje Lietuvoje įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai buvo įregistruota 130,3 tūkst. NT objektų pardavimų.
Pernai visoje šalyje įregistruota 30,4 tūkst. butų pardavimų – 11,7 proc. mažiau nei ankstesniais metus, kai buvo įregistruota 34,4 tūkst. butų pardavimų.
Vilniuje 2023 metais įregistruota beveik 10,6 tūkst. butų pardavimų, arba 8,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais, Kaune – beveik 4,3 tūkst. (8,6 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,7 tūkst. (7 proc. mažiau).
Praėjusiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 10,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,6 proc. mažiau nei 2022 metais, kai buvo įregistruota 13,3 tūkst. namų pardavimų.
Šiemet galima tikėtis būsto įperkamumo augimo
Kaip teigia NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovė Dalia Andrulionienė, 2023 m. NT rinkoje dėl itin prasto būsto įperkamumo ir didelių palūkanų išliko ramūs, tačiau antroje 2024 m. pusėje galima tikėtis būsto palūkanų mažėjimo, o tai iš esmės gali pakeisti situaciją.
Jos teigimu, bent jau Vilniaus gyventojų perkamąją galią ir būsto įperkamumą pagerinti turėtų ir prognozuojamas atlyginimų augimas.
„Tad kitų metų antroje pusėje galime sulaukti išaugusios naujų butų paklausos“, – sako „Omberg group“ vadovė.
Vis dėlto, NT ekspertė pažymi, kad būsto kainos vėl galimai kils, jei dėl išaugusios paklausos ir pastaraisiais metais pristabdytų statybų būsto imtų trūkti.
Pasak D. Andrulionienės, išlaikyti kainų stabilumą pavyktų tik užtikrinant pakankamą būsto pasiūlą: juk dėl pandemijos ir karo metu išaugusių kaštų bei kritusios paklausos nemažai projektų ar jų etapų statybos buvo pristabdytos ar net atidėtos.
