Lietuvoje – nauji įstatymai, kirsiantys per piliečių kišenę
Ketvirtadienį Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą ir pritarė vandentvarkos sektoriaus pertvarką numatančiam Aplinkos ministerijos parengtam teisės aktų paketui.
Bus keičiamos europinės Geriamojo vandens direktyvos nuostatos, tobulinama įmonių veiklos kainodara, licencijavimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reglamentuojamas garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.
Įgyvendinus vandentvarkos sektoriaus pertvarkų teisės aktus, numatoma, jog vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teiks tik efektyviai veikiančios įmonės. Viliamasi, kad dėl to esą pagerės paslaugų kokybė ir prieinamumas visoje Lietuvoje, be to, sumažės aplinkos tarša.
Tačiau eiliniams Lietuvos gyventojams tokie struktūriniai pokyčiai gali kainuoti brangiai. Paaiškėjo, kad Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50–60 ct už kubą.
O kainų kilimas nėra pats baisiausias scenarijus. Jau dabar dalis strateginę reikšmę turinčių vandentvarkos įmonių susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis.
Dėl negalėjimo padengti elektros sąskaitų, kai kurių Lietuvos rajonų vandentvarkos įmonėms grasinama atjungti elektros energiją. Tai reikštų, kad nustotų veikti nuotekų įrenginiai, į butus nebūtų tiekiamas vanduo.
Atsižvelgiant į Seimo pritartą vandentvarkos sektoriaus pertvarką, sunkumai niekur nedings. Priešingai: dalis parlamentarų spekuliuoja, kad tiekėjai dar labiau didins vandens kainas, o tiekėjui tapus nemokiu – vartotojai liks be garantuoto vandens tiekimo.
Vandens kainos bus perskaičiuojamos dažniau
Seimas priėmė naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuris, pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, svarbus tuo, jog įtvirtina galimybę kainas perskaičiuoti dažniau nei kartą metuose – energijos kainoms pakilus 30 proc. vandentiekio įmonės galės kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl kainų keitimo[1].
Dabar geriamojo vandens kainos peržiūrimos kartą per metus, o elektros ir dujų du – sausį ir liepą. Naujuoju įstatymu įmonėms bus sudaromos galimybės investuoti į projektus, atnaujinti techniką ir valymo įrenginius, kad vartotojams būtų galima užtikrinti kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Tai ypač aktualu šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai daugelis vandentiekio įmonių, pakilus energijos kaštams, nebeturi kaip išmokėti algų darbuotojams, yra stumiamos į bankrotą. Kai kurios įmonės jau pasiėmė paskolas tam, kad padengtų einamąsias išlaidas, o vandens tiekimas – yra svarbi funkcija kiekvienam žmogui.
Būtent atsižvelgiant į tai, Seimas pritarė vandentvarkos sektoriaus pertvarką numatančiam Aplinkos ministerijos parengtam teisės aktų paketui, kuris vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas nurodys teikti tik efektyviai veikiančioms įmonėms.
Pokyčių iniciatoriai teigia, kad tiek Geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimai skatins savanorišką regioninių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių plėtrą, tokios įmonės veiks efektyviau, nes mažės jų veiklos sąnaudos, o kartu paslaugų savikaina ir galutinės kainos vartotojui skirtumai.
„Priimti įstatymų pakeitimai išgydo sistemines rizikas, sutvarko kainodarą ir leidžia teritorijose, kuriose įrengtos centralizuotos sistemos, 98 proc. gyventojų aprūpinti vandeniu, o 95 proc. – nuotekų tvarkymo paslaugomis. Pakeitimai aptarti su Lietuvos savivaldybių asociacija, su vandens tiekėjų asociacijomis – regionų ir didžiųjų miestų. Čia ne stambinimo projektas, o regioninių įmonių sustiprinimo projektas“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas[2].
Tačiau, ne visi parlamentarai situaciją vertina taip optimistiškai. Konservatorius Edmundas Pupinis baiminasi, kad garantiniai tiekėjai gali pabranginti geriamąjį vandenį ir akcentuoja, kad neaiškumų kelia situacija, kai garantinis tiekėjas tampa nemokiu. Kitas konservatorius Jurgis Razma taip pat pasigedo aiškumo, ką daryti, jeigu, kurio nors nedidelio regiono centrinė įmonė eina į dugną:
„Dabar įstatyme nėra jokių mechanizmų, ką daryti“[3].
Vis dėlto, kolegų seimūnų argumentai išgirsti nebuvo.
Už Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą balsavo 92, prieš buvo 4, susilaikė 13 Seimo narių.
Gyventojai už vandenį mokės daugiau
Smarkiai pabrangus elektros energijai, vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga, o įmonės jau kurį laiką Seimo narių aktyviai prašė pagalbos, teigdamos, kad pagalbos nesulaukus, gyventojai gali likti be vandens. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius teigė, kad situacija yra kritinė.
„Tikimės, kad Seimo nariai atsisuks veidu į problemas, esančias mūsų sektoriuje, priims šias naujas pataisas ir mes galėsime kreiptis į VERT atstovus dėl energetikos kainų šuolio, kurie vėliau nustatytų naujas kainas, o mes išvengsime nemokumo. Dabar situacija yra tikrai bloga“, – kalbėjo LVTA prezidentas.
LVTA prezidentas B. Miežutavičius tvirtino, kad praktiškai visos vandens tiekimo įmonės palaiko Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, išskyrus Utenos vandenis.
Vandens tiekėjų, susiduriančių su finansiniais sunkumais, yra ne vienas, o dalis elektros tiekėjų netgi perspėjo „Kaišiadorių vandenų“, „Rokiškio vandenų“ atstovus apie elektros nutraukimą, jeigu už suteiktą paslaugą nebus sumokėta nurodytu laiku.
Grėsmė didžiulė, mat išjungus elektrą nustotų veikti nuotekų įrenginiai, centralizuotai vanduo nebūtų tiekiams į butus.
Visų šių galimų sankcijų priežastis – lėšų stygius sumokėti už elektrą. Trečdalis vandentvarkos įmonių sąnaudų sudaro energetiniai resursai. Tai tampa nepakeliama našta. Pačios įmonės negali peržiūrėti įkainių, nes tai riboja iki šiol galiojanti tvarka įkainius keisti tik kartą per metus. Tai buvo numatyta senajame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme[4].
Pavyzdžiui, „Kaišiadorių vandenys“ prašė elektros tiekėją atidėti kiek daugiau nei 165 tūkst. eurų skolą už liepą ir rugpjūtį, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Elektros tiekimą bendrovei buvo numatyta nutraukti iš karto po Vėlinių. Pagalbos ranką ištiesė Kaišiadorių rajono savivaldybė, nusprendusi garantuoti už bendrovės paskolą, imamą apyvartinėms lėšoms. Artimiausiu metu su banku pasirašius paskolos sutartį, skola bus padengta taip laikinai sureguliuojant situaciją iki kito įspėjimo.
Tuo tarpu galimų skolų mastą rodo „Varėnos vandenų“ veiklos rodikliai. Šių metų sausį dzūkai už elektrą mokėjo 12,5 tūkst. eurų, o už rugpjūtį – 88,1 tūkst. eurų. Bendrovės mėnesio pajamos siekia 103 tūkst. eurų. Liepą buvo paimta paskola 200 tūkst. eurų ir planuota už elektrą susimokėti iki Naujųjų metų, bet pakaks tik 3 mėnesiams – iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau šiuo atveju viena problema sprendžiama kitos kaina. Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas sako, kad vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50-60 centų už kubą.
„Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,5–2,4 euro didesnes sąskaitas už vandenį, – pranešime sakė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas. – Vis tik šis kainų kilimas būtų gerokai mažesnis ir nesiektų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos ir šiuo metu leidžiamos 4 proc. nuo bendrų šeimos pajamų ribos.”[5]
M. Švaikauskas sako, kad elektra sudaro apie 10–20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų, o išlaidos elektrai šiemet išaugo 3-5 kartus.
„Tai itin neigiamai veikia įmonių pinigų srautus bei finansinius rezultatus“, – sakė M. Švaikauskas.
Pasak jo, trys didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės, kurios patiekia daugiau nei pusę Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens, per 2022 metus patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolių.
