EP rinkimams pasibaigus – ryškėja klaidingos prognozės
Sekmadienį pasibaigė Europos Parlamento (EP) rinkimai. Praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio paaiškėjo, kurių partijų arba politinių judėjimų atstovai bus deleguoti Lietuvą atstovauti Briuselyje.
Kaip paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiuose EP rinkimuose pergalę iškovojo konservatoriai. Suskaičiavus balsus visose iš 1895 apylinkių, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus.
Tai reiškia, kad darbą Briuselyje tęs konservatoriai Andrius Kubilius bei Rasa Juknevičienė, prie jų prisidės ir dabartinis seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Ši partija iškovojo 2 mandatus, sulaukė 17,64 proc. rinkėjų balsų. Jiems turėtų atstovauti partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tretieji šiuose EP rinkimuose yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą. EP dirbs seimo narys Aurelijus Veryga.
Netikėtai vietą EP iškovojo ir Laisvės partija, surinkusi 7,93 proc. balsų. Partijai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc., EP toliau dirbs partijos lyderis Waldemaras Tomaszevskis.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. rinkėjų balsų, o tai reiškia, kad į EP keliaus ir buvęs seimo narys Petras Gražulis. Savo ruožtu Liberalų sąjūdis surinko 5,30 proc., EP darbą toliau tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Likusios rinkimuose dalyvavusios partijos neperžengė reikiamos 5 proc. kartelės ir mandatų EP neiškovojo, tačiau siurprizų šiuose rinkimuose ir taip netrūko. Tiek Lietuvoje atliktos apklausos bei sudarinėjami reitingai, tiek ir užsienio ekspertų įžvalgos partijoms bei konkretiems kandidatams žadėjo vienokią rinkimų baigtį, kuri taip ir neišsipildė. Reitingai bei ekspertai klaidingai nuspėjo tiek rinkimų laimėtojus, tiek ir kitų į EP patekusių partijų bei politikų pasiekimus.
Klaidingi spėjimai: apklausos rodė, kad EP rinkimuose triumfuos LSDP
Balandžio 17-25 dienomis atliktos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai buvo pasirengę palaikyti socialdemokratus. Šią partiją balandį rėmė 14 proc. respondentų, o mėnesiu anksčiau tokių buvo 14,3 proc[1].
Ši apklausa taip pat rodė, kad antruoju pasirinkimu daugumai piliečių yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Juos palaikė 10,6 proc. apklausos dalyvių, o kovą palaikymas siekė 9,3 proc.
Trečioje vietoje buvo Liberalų sąjūdis, kuriam palaikymą išsakė 6,8 proc. gyventojų, o kovą tokių buvo 6,5 proc.
Ketvirtoje vietoje buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią balandį palaikė 6,6 proc. rinkėjų, o kovą – 7,7 proc.
Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ palaikė 5,8 proc. rinkėjų, kovą šis palaikymas sekė 5,3 proc. Laisvės partiją balandį palaikė 3,5 proc., o kovo mėnesį – 5 proc. rinkėjų. Darbo partiją palaikė 2,2 proc. ir 2,5 proc. atitinkamai.
O jau gegužės mėnesį paskelbtos apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai taip pat dažniausiai nurodė, jog rinktųsi LSDP. Taip teigė 15,9 proc. apklaustų gyventojų[2].
Antroje vietoje vėl liko TS-LKD. Partijai balsą atiduoti tuomet ketino 8,4 proc. apklaustųjų. Už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ sąrašą balsuoti ketino 7,8 proc., o už LVŽS – 6,8 proc. apklaustųjų. Liberalų sąjūdį tada rinkosi 3,9 proc. apklaustų gyventojų, o Laisvės partiją – 2,4 proc. gyventojų.
Įtakingasis leidinys „Politico“ taip pat pateikė savo prognozes. Vienas įtakingiausių Europos leidinių prognozavo, kad iš Lietuvos partijų keliamų kandidatų, daugiausiai mandatų EP turėtų iškovoti LSDP nariai – politinės jėgos lyderė, europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, jos kolega Juozas Olekas bei Seimo narė Orinta Leiputė.
Remiantis „Politico“ prognoze, po du mandatus turėjo laimėti Liberalų sąjūdis, TS-LKD, LVŽS. Esą liberalus EP atstovautų partijos frakcijos seime seniūnas E. Gentvilas ir europarlamentaras P. Auštrevičius. Darbą europarlamente turėtų tęsti ir A. Kubilius bei R. Juknevičienė. Buvo prognozuota, jog prie „valstiečio“ Bronio Ropės Briuselyje turėtų prisijungti seimo narys A. Veryga.
„Politico“ taip pat spėjo, jog po vieną mandatą turėtų laimėti ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos regionų partija – manyta, kad juos EP atstovautų dabartinis eurokomisaras V. Sinkevičius ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
Dalis partijų ir jų atstovai buvo nuvertinti, kiti – ženkliai pervertinti
Pasibaigus EP rinkimams jau galima pastebėti, ekspertų bei nuomonės apklausų klaidas. Bene akivaizdžiausia jų – prognozė, jog EP rinkimuose triumfuos LSDP, nors iš tiesų juos laimėjo šiuo metu valdžioje esantys ir itin neigiamai vertinami konservatoriai.
Nors viešojoje erdvėje socialdemokratai kalba apie gerą pasirodymą rinkimuose, toks didelis partijos populiarumas ir itin prastas konkurentų konservatorių vertinimas LSDP galėjo atnešti ir žymiai daugiau rinkėjų balsų.
Tačiau ne tik konservatoriai pasirodė geriau nei manyta. Skirtingos apklausos bei ekspertai rimtai nevertino buvusio seimo nario P. Gražulio šansų EP rinkimuose, tačiau šis politikas vis dėlto vyksta į Briuselį, jo vedamas tautininkų centristų sąrašas sulaukė net 5,35 proc. rinkėjų balsų.
Dabar jau galima teigti, kad toks P. Gražulio nuvertinimas buvo nepelnytas. Po apkaltos iš seimo išmestas politikas, sulaukęs teisminio tyrimo dėl Šventojo Rašto citavimo, vykdė aktyvią ir pastebimą rinkiminę kampaniją: bendravo su rinkėjais, kreipėsi į juos socialiniuose tinkluose, buvo matomas dėl įvairių savo pasisakymų tokiomis temomis kaip kritika valdantiesiems bei kova už tradicines šeimos vertybes.
Galima pastebėti, kad geriau nei prognozuota pasirodė ir parlamentaro Mindaugo Puidoko vedama Taikos koalicija. Nors į EP patekti nepavyko, sąrašas surinko 3,44 proc. rinkėjų balsų. Kadangi tai yra nauja politinė sąjunga – toks palaikymas gali būti ženklas, kad šios politinės jėgos analizuojamos temos bei klausimai yra aktualūs daliai visuomenės.
Pastebėti galima ir gana sėkmingą LLRA-KŠS pasirodymą. Partija surinko 5,67 proc[3]. piliečių balsų, gavo vieną mandatą ir išsaugo savo atstovavimą EP, nors ekspertai iki rinkimų nebuvo užtikrinti, ar partija toliau išsaugos savo atstovą Briuselyje. Vis dėlto, užimama pozicija, akivaizdžiai remianti tradicines vertybes, pasirodė naudinga ir atnešė pakankamą piliečių palaikymą.
Taip pasakyti negalima apie Darbo partiją, kuri pasirodė itin prastai ir surinko vos 1,63 proc. balsų. Tai trečias nuo galo prasčiausias partijų pasirodymas. Tačiau iki rinkimų dalis ekspertų buvo linkę teigti, kad partija gali iškovoti bent vieną mandatą arba bent jau demonstruoti žymiai geresnį rezultatą. O prastą rezultatą parodė ir liberalai, kurie nors ir išsaugojo vieną mandatą, tačiau surinko vos 5,30 proc. balsų, o tai yra mažiausiai iš visų į EP patekusių partijų.
O geresnį rezultatą nei manyta parodė Laisvės partija. Mažoji valdančiosios koalicijos partnerė prieš rinkimus buvo vertinama itin neigiamai, kalbėta, kad partijai negavus bent vieno mandato, ant plauko tiesiog pakibs jos visas egzistavimas. Vis dėlto, partija kritikus tarsi užtildė: surinko 7,93 proc. balsų, gavo vieną mandatą ir pademonstravo geresnį rezultatą nei LLRA-KŠS arba Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
