„Bolt“ lietuviškai ir angliškai nekalbančius vairuotojus priskyrė kategorijai
Pavežėjimo įmonė „Bolt“, kurioje dirba itin daug užsieniečių, ėmėsi pokyčių – lietuviškai ir angliškai nekalbančius paslaugas teikiančius jų darbuotojus priskyrė kategorijai „basic“ – kas reikštų „paprastas, elementarus“. Kitaip tariant, tokioje kategorijoje kainos mažesnės, bet ir paslaugų kokybė, tikėtina, atitiks minimalius standartus. O vieno iš jų, kurį šiaip jau garantuoja šalies Konstitucija, galite nei nesitikėti – pavyzdžiui, vairuotojas su jumis gali nesusikalbėti jokia jums žinoma kalba.
Po to, kai Lietuvą užplūdo ukrainiečiai, dalis jų ėmė darbuotis pavėžėjais ar kurjeriais. Darbas, sakykime, ne toks jau sudėtingas, jei moki naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Tačiau vis dėlto navigacija išgelbėti gali ne visada, o ką daryti, jei keleivis nekalba rusiškai, ukrainietiškai ar dar kokia kita kalba?
Pastaruoju metu buvo girdėti itin daug skundų dėl to, kad vairuotojai su keleiviais nesusikalba nei lietuviškai, nei angliškai, o situacija per pastaruosius metus nei kiek nepagerėjo.
„Labai daug žmonių pradeda vengti užsieniečių vairuotojų. Tarkim, jei vaikas negalės pasakyti, kur sustoti, negalės pasakyti, kur veža vairuotojas ir panašiai. <…> Girdėjau iš vieno keleivio, kai užsienietis vairuotojas turėjo važiuoti į Šeškinę nuo Moksleivių rūmų (Sostinės vaikų ir jaunimo centro – aut. past.), pražiopsojo posūkį prie „pedagoginio“ žiedo ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve Seimo link. Jūs įsivaizduokit, ką tėvai turi manyti, kai programėlėje rodo, kad vaikas važiuoja į kitą pusę. Ir vaikas net negali pasakyti: dėde, reikia apsisukti ir važiuoti į kitą pusę“, – LRT pasako vairuotoju dirbantis Saulius[1].
Rusakalbių priskyrimas kategorijai pakvipo diskriminacija
Tuo tarpu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įmonės bandyme pagerinti paslaugų kokybę klientams įžvelgė diskriminaciją. Nors pats „Bolt“ vadovas Andrius Pacevičius sako, kad kategorijos suskirstytos ne pagal vairuotojų kalbos galimybes, bet pagal automobilio kokybę.
Tiesa, gyventojai, pasirodo, mieliau jau sutinka mokėti daugiau, negu keliauti su lietuviškai ar angliškai nekalbančiu vairuotoju.
O diskriminacijos ieškantys lygių galimybių kontrolieriai gavo atkirtį – Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas sako, kad kas daugiau, jei ne diskriminacija, buvo anksčiau, kai keleiviai buvo priversti važiuoti su vairuotoju, su kuriuo negali susikalbėti?
„Anksčiau keleivis, net ir norėdamas susikalbėti su vairuotoju valstybine kalba, kuri įtvirtinta ir Konstitucijoje, kartais negalėdavo to padaryti“, – sako jis.
Politikai savo ruožtu kol kas nemato nieko blogo tokioje sistemoje, be to, rudenį ketina griežtinti pavežėjų darbo reikalavimus[2].
VLKK vadovas pratrūko sarkazmu – Lietuvos vaikai kontrolieriams nerūpėjo
Į tokį sujudimą netruko sureaguoti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrius Valotka. Kalbininkas, kuris jau anksčiau kėlė klausimą dėl ukrainiečių lietuvių kalbos mokymosi, buvo stipriai sukritikuotas valdančiųjų klikos kaip nejautrus ir persekiojantis nuo karo bėgančius žmones.
Tačiau A. Valotka spaudimui nepasidavė ir dabar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rūpestį sarkastiškai nušvietė visuomenei.
„Ak, ašaros man jau akis traukia!
Lygių galimybių kontrolierių nesudomino Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos piliečių kalbinės teisės, kai paslaugų sferoje neįmanoma susikalbėti valstybine kalba. Juk tai tik lietuviai!
Lygių galimybių kontrolierių nedomino Lietuvos vaikai, negalintys susikalbėti su barzdotu dėde, sėdinčiu už vairo. Juk tai tik Lietuvos vaikai!
Bet dabar lygių galimybių kontrolieriai ūmai susijaudino dėl užsieniečių, nenorinčių nors kelių žodžių išdaužti kalba tos šalies ir tautos, kuri juos priima“, – savo socialiniame tinkle rašo jis ir priduria, kad jo vadovaujama įstaiga ir „Bolt“ turėjo ne vieną nuomonių susikirtimą, tačiau dabar VLKK palaiko pavežėjų kompaniją.
„Žinoma, toji iniciatyva kol kas kompromisinė, suprask, jei nenori mokytis lietuvių kalbos, tai pralemenk nors angliškai. Bet jau pats judesys – teisinga linkme, nes skatina tobulėti ir suvokti, kad paslauga klientui – ne vien barankos sukiojimas.
O Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai palengvinsiu darbą, pateikdamas nuorodą į Konstitucinio teismo išaiškinimą: „asmens tautybė negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės lietuvių kalbos statuso, kadangi taip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ir pareigūnams principas“, – priminė A. Valotka[3].
Ukrainiečiams buvo leista dirbti ir ten, kur lietuvių kalba privaloma
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija anksčiau siūlė karo pabėgėliams iš Ukrainos po truputį imti taikyti vienodas sąlygas, kaip ir kitiems Lietuvoje dirbantiems asmenims. Nuo 2024 metų Inspekcija norėjo tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias. Būtent po šio siūlymo inspekcija ir jos vadovas buvo apkaltinti karo pabėgėlių persekiojimu.
Vis dėlto VLKK akcentavo, kad karo pabėgėliams iš ukrainos Lietuvoje buvo taikoma nemažai nuolaidų ir skiriama sočiai paramos. Siekta, kad jie netaptų tik išmokų ir išmaldų prašytojais, tad ir įsidarbinimo sąlygos jiems buvo gerokai palengvintos.
Nepaisant to, kad yra tam tikros darbo vietos, dažniausiai žmonių aptarnavimo srityje, turinčios reikalavimą mokėti lietuvių kalbą, ukrainiečiams šis reikalavimas negaliojo.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija pernai metais buvo išplatinusi pranešimą, kuriame pranešė, kad valstybinės kalbos mokėjimo nuostatų Ukrainos karo pabėgėliams netaikys.
Tai reiškia, kad šios šalies gyventojai be ribojimų galės dirbti ten, kur būtina mokėti lietuvių kalbą. Sprendimas paliekamas darbdavių nuožiūrai, ypač srityse, kuriose šis mokėjimas susijęs su žmonių sveikata ir saugumu.
Valstybinės kalbos mokėjimo tvarka galioja, bet Kalbos inspekcija atsižvelgs į ypatingą padėtį ir priimdama sprendimus vadovausis solidarumo ir protingumo principais.
Inspekcija tikisi, kad į darbą priimti ukrainiečiai stengsis kuo greičiau integruotis Lietuvoje kultūriniu ir kalbiniu aspektu, o darbdaviai tai skatins ir palaikys visais įmanomais būdais[4].