Vilkikų vairuotojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl sukūrė startuolį, kuris leis nuomotis ir vilkikus, ir vairuotojus
Vilkikų vairuotojų trūkumas nebevaldomai auga. Skelbiama, kad Europoje jau trūksta beveik pusės milijono vairuotojų, o mūsų šalyje skaičiai jau perkopė 30-ies tūkstančių ribą. Visa tai lemia 3 esminės priežastys: išaugusi transporto paklausa, profesinės grupės senėjimas ir nepatrauklios darbo sąlygos.
Vidutinis vilkiko vairuotojų amžius šiuo metu yra 47 metai, o iš jaunimo iki 30-ies šią profesiją renkasi tik 7 procentai. Šiuolaikinės kartos nebenori ilgų reisų, atitrūkimo nuo savo artimųjų ir nakvojimo pakelėje[3].
Kol vilkikų vairuotojai įvairiausiais būdais yra viliojami užimti laisvas darbo vietas, lietuviai rado išeitį, kaip spręsti šią problemą. Mūsų tautiečiai MB „Europe Whales“ ilgai dirbo prie logistikos projekto – interaktyviojo Europos žemėlapio su krovinių gabenimo maršrutais, kuriame yra numatytos vairuotojų apsikeitimo aikštelės.
„Mūsų komanda sukūrė interaktyvią vilkikų vairuotojų apsikeitimo platformą. Šioje platformoje sužymėta apie 50 vilkikų vairuotojų apsikeitimo aikštelių, išsidėsčiusių visoje Europoje. Aikšteles skiria maždaug 200–300 km atstumas. Ką tai reiškia? Tą, kad vilkiko vairuotojas, savo darbą pradėjęs Kaune, gali nuvažiuoti iki Varšuvoje esančios apsikeitimo aikštelės, ten persėsti į kitą vilkiką ir grįžti atgal į Kauną. Tad vairuotojas po darbo dienos galės grįžti nakvoti į namus, nesijaus pervargęs ir jam neteks gyventi vilkike“, – apie tai, kaip gali pasikeisti vairuotojų darbo sąlygos, kalbėjo vienas iš startuolio įkūrėjų Andrius Stanislovaitis.
Pasiteisusi praktika: dvigubai greitesnis krovinių pristatymas ir didesnis pervežamų krovinių kiekis tuo pačiu vilkiku
Lietuvių sukurtas logistikos startuolis orientuotas tiek į vairuotojų darbo sąlygų gerinimą, tiek į efektyvesnį vilkikų judėjimą, kas itin svarbu vilkikų savininkams. Pasak A. Stanislovaičio, interaktyvios vilkikų vairuotojų apsikeitimo platformos nauda abiem pusėms neabejotina.
„Naudojantis vilkikų vairuotojų apsikeitimo platforma yra užtikrinamas nuolatinis vilkiko judėjimas, o tai reiškia, kad vilkikas per parą važiuos ne 8–9 valandas, o beveik 20 valandų. Kokie to privalumai? Dvigubai greitesnis krovinių pristatymas ir didesnis pervežamų krovinių kiekis tuo pačiu vilkiku“, – sako A. Stanislovaitis[2].
Anksčiau vežėjų įmonėse buvo įprasta turėti kuo daugiau savo vilkikų, taip pat ir savo vairuotojų. Laikui bėgant tapo akivaizdu, kad daug labiau apsimoka nuomotis vilkikus ir tai jau gan dažnai praktikuojama. Lygiai tas pats gali būti ir su vairuotojais. Toks darbo pobūdis leidžia įmonėms samdyti vairuotoją tada, kada joms to reikia. O vairuotojams atsiveria galimybės neįsipareigoti vienam vežėjui, patiems rinktis norimus maršrutus ir darbo laiką.
O tai reiškia, kad toks darbas gali būti tiek pagrindinis, tiek papildomas vairuotojui patogiu laiku. Ši platforma ir toks darbo pobūdis leidžia itin lanksčiai planuotis savo darbą ir gaunamą užmokestį. Svarbiausia – turėti vilkiko vairavimo teises. Bet net jei asmuo jų ir neturi, „Europe Whales“ siūlo visas galimybes ir priemones teisėms išsilaikyti[3].
Kreipėsi į prezidentą su prašymu padėti spręsti vežėjų trūkumo problemą
Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai lapkričio viduryje kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami inicijuoti kvotų panaikinimą, kurios skirtos trūkstamų profesijų darbuotojams ne iš Europos Sąjungos (ES) įdarbinti Lietuvoje.
Besikreipiantys į šalies vadovą pabrėžia, kad panaikinus kvotų sistemą, kuri Lietuvoje taikoma nuo 2020 metų ir kurios nėra daugumoje kitų ES šalių, pavyktų bent iš dalies amortizuoti vis didėjančius transporto verslo nuostolius, mažinančius ir valstybės biudžeto surinkimą. Beveik 700 šalies transporto ir logistikos įmonių atstovaujančios asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, kvotų limitai ir profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumas tampa vis didesniu akmeniu po kaklu verslui. Vis daugiau įmonių baiminasi, kad kitų metų jau nebesulauks, o daugelis mažųjų ir smulkiųjų veiklas buvo priversti stabdyti.
Pasak jo, į Prezidentą G. Nausėdą nuspręsta kreiptis nepavykus rasti bendros kalbos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri neįvertinusi verslo argumentų, nusprendė neskirti šiais metais papildomai kvotų ir paliko verslą nežinioje su augančiais nuostoliais, didėjančiu bankrotų skaičiumi.
SADM pasiūlė dėl transporto verslui aktualių klausimų tartis su profesinėmis sąjungomis, nors akivaizdu, kad sprendimus dėl eilę mėnesių keliamų klausimų transporto verslui priima ne profesinės sąjungos, tačiau SADM vadovybė.
Asociacijos „Linava“ viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, būtent trūkstamos kvotos yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies vežėjų veiklas nusprendžia arba tęsti kaimyninėje Lenkijoje, taip pat Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, arba steigti ten dukterines įmones. Tad sprendžiant problemas viskas daugiau nei aišku – arba kvotų turi būti skiriama pakankamai, arba jos iš vis turėtų neegzistuoti[4].
