Lietuviai pradėjo masiškai pardavinėti turtą: tūkstančiai naujų skelbimų vien per mėnesį

Nekilnojamojo turto skelbimai Lietuvoje išaugo kelis kartus

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje galima stebėti akivaizdžius pokyčius. Naujų skelbimų kiekis, lyginant su prieš porą mėnesių pasirodžiusiais pasiūlymais, yra išaugęs beveik tris kartus. Lietuviai pradėjo daug aktyviau stengtis parduoti viską, ką turi – ne tik butus, bet ir sodybas, namus bei žemės sklypus.

Užsukus į puikiai žinomą nekilnojamojo turto portalą „Aruodas.lt“, galima pastebėti, kad šį mėnesį atsirado net daugiau nei 4 100 skelbimų, kuriuose norima parduoti butą Lietuvoje. Prieš du mėnesius tokių skelbimų tebuvo tik šiek tiek daugiau nei 1 600. Tad vos per vieną mėnesį skelbimų padaugėjo beveik tris kartus.

Per vieną mėnesį tame pačiame portale buvo patalpinti daugiau nei 3 100 skelbimų, kuriuose bandoma parduoti namus. Jei lyginsime su prieš du mėnesius paviešintų skelbimų kiekiu, vos per mėnesį tokių skelbimų išaugo daugiau nei dvigubai. Prieš du mėnesius portale tebuvo tik 1 370 parduodamų namų skelbimų.

Panaši, nors ne tokia drastiška padėtis matoma ir su parduodamų sklypų skelbimais. Per šį mėnesį atsirado daugiau nei 2 170 sklypų pasiūlymai visoje Lietuvoje. Jei lyginsime su dviejų mėnesių laikotarpiu, prieš tai parduodamų sklypų skelbimų tebuvo kiek daugiau nei 1 100. Tad vos per vieną mėnesį jų atsirado beveik dvigubai daugiau.

Matant tokius didelius pokyčius, kyla esminis klausimas: kas paskatino taip greitai išaugusį norą parduoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje? Nors kiekvienu atveju priežastys gali skirtis, tačiau ekspertų įsitikinimu, egzistuoja keli esminiai faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką pardavimų svyravimams.

NT kainos vis dar laikosi rekordinėse aukštumose, bet parduoti darosi sunku

Didžiulį norą būtent dabar parduoti sukauptą nekilnojamąjį turtą būtų galima paaiškinti patraukliai išaugusia verte. Šiuo metu prieš ~4-5 metus pirktas butas gali būti parduodamas kone dvigubai brangiau nei jo pirkimo kaina. Tą tvirtino ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas, kuris pabrėžė, kad būsto vertė Lietuvoje yra išaugusi kur kas labiau nei kitose Baltijos šalyse^[1]:

„Lietuvoje (nekilnojamojo turto – ELTA) nominalios kainos yra išskridusios į kosmosą. Labai džiaugiasi turbūt tie, kurie nusipirko būstą 2020 metais, nes jo vertė kone 50 procentų yra išaugusi nuo to laiko ir net, palyginti su pajamų augimu, su nuomos kainų augimu arba su bendru infliacijos augimu, kuris Baltijos šalyse buvo labai didžiulis, Lietuvoje vis tiek būsto kainos yra paaugusios labiau.“

Tačiau nepaisant patrauklios galimybės uždirbti nemenką pelną, įvykdytų sandorių kiekis jau nebeatrodo taip gerai, kaip anksčiau. Panašu, kad įsivyrauja stagnacija ir vis mažiau žmonių ryžtasi įsigyti nekilnojamąjį turtą dabartinėmis kainomis ir atsižvelgdami į nepalankai kylančias būsto paskolų palūkanų normas. Kaip teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, NT rinkos ekspertė dr. Viktorija Cohen, dabar būstą nusprendžia įsigyti tik tie, kuriems jo iš tikrųjų reikia^[2]:

„Tam tikra dalis žmonių, kurie perka su mintimi vėliau parduoti, išnyko, nes atsiperkamumas daug mažesnis, negu buvo anksčiau. Taigi rinkoje šiuo metu liko tiktai tie, kuriems tikrai reikia būsto.“

Tiesa, mokslininkė pabrėžė, jog dėl sumažėjusių sandorių kaltos ne tik palūkanų normos. Nors jas galima laikyti viena pagrindinių priežasčių, nes seniau paskolą galėję gauti asmenys dabar nebegali sau to leisti, tačiau svarbūs ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, kuris riboja pradinį grynųjų pinigų įnašą perkant NT. Be to, būsto kainoms vis dar esant aukštumose, žmonių atlyginimai neaugo taip greitai, kaip NT vertė.

Apie tai, kad didėjant pardavėjų kiekiui tuo pačiu smarkiai traukiasi pirkėjų skaičiai rodo ir Lietuvos nekilnojamojo turto sandorių rinkos statistika. Šie metai prasidėjo išties vangiai. Kaip atskleidžia Registrų centro statistika, bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias lyginant net kelis pastaruosius metus. O jei žvelgtume į atskiras NT objektų kategorijas – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – naujų NT sandorių rodikliai buvo dar mažesni nei per koronaviruso pandemijos pirmuosius mėnesius.

Per sausį Lietuvoje įregistruota 1,8 tūkst. butų pardavimų, o tai yra net 12,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausio mėnesį ir 30,2 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį^[3]. Šių metų pirmąjį mėnesį užfiksuotas parduotų butų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per daugiau kaip 8,5 metų. Paskutinį kartą mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (1,5 tūkst.) buvo užfiksuotas tik 2015 metų gegužę.

Taigi, veikiausiai palaipsniui nekilnojamojo turto burbulas ims bliūkšti. O dabartinė skelbimų gausa rodo, kad tą jaučia ir nekilnojamojo turto savininkai, kurie nori suspėti parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.

Viena iš galimų turto pardavimo priežasčių – karo baimė

Deja, dėl augančio noro parduoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikėtų kaltinti ne tik rekordiškai aukštas kainas ir vis vangiau įvykstančius sandorius. Nors apie karą buvo kalbama jau ne vienerius metus, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, mintys apie galimus neramumus Lietuvoje tik dar labiau išbujojo.

O kaip galėtų būti kitaip, kai kone kasdien visos televizijos ir populiariausi žinių portalai primena apie Ukrainos padėtį ir sėja mintį, kad po jos seks Lietuvos eilė. Prie to prisideda ir kai kurie Lietuvos politikai, o ypač – mūsų užsienio reikalams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis, su savo nuolatiniais pareiškimais apie vis blogėjančią padėtį ir netrukus Lietuvą pulsiančią Rusiją.

Nors NT rinkos ekspertė dr. V. Cohen mano, kad karo pojūtis jau yra aprimęs:

„Aš nežinau, kaip geopolitinė situacija galėtų susiklostyti ateityje, bet iš tikrųjų, turėdama omenyje tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, norėčiau tikėti, kad tai neateis iki mūsų. Kita vertus, manau, kad dauguma žmonių karui prasidėjus jautė nerimą ir pirkimai buvo sulėtėję. Dabar atsirado pojūtis, kad gal karas nesieskaluos, o gyventi norisi šiandien.“

Tačiau galima suabejoti ar lietuviai išties jaučiasi mažiau sunerimę dėl savo ateities. Kol Lietuvoje pastebimas vis gausesnis naujų NT skelbimų kiekis ir vis rečiau įvykdomi realūs pardavimai, kitose šalyse galima stebėti pagyvėjimą. Savo nekilnojamąjį turtą gimtinėje išparduodantys lietuviai dažnu atveju nebesidairo patrauklių naujo būsto variantų Lietuvoje. Vietoj to jie aktyviai perka būstus užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, lietuviai pateko į daugiausiai būstų Ispanijoje perkančių užsieniečių lentelę. Tai vargu ar gali stebinti, kai Ispanija vilioja patraukliomis NT kainomis ir ramiai atrodančia ateitimi.