Karo bijantys lietuviai masiškai bėga į Ispaniją: pirkimai patrigubėjo

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai stagnuojant, ispanai džiaugiasi pardavimais

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais matytus skaičius, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.^[1]

Per sausį visoje šalyje įregistruota 1,8 tūkst. butų pardavimų –12,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausio mėnesį ir 30,2 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Šių metų sausį fiksuotas parduotų butų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per daugiau kaip 8,5 metų – mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (1,5 tūkst.) buvo 2015 metų gegužę. O Lietuviai savo turtą parduoti tikrai nori, tai rodo naujų skelbimų nekilnojamo turto portaluose.

Tikėtina, tai lėmė ne tik Ukrainoje vykstantis karas, bet ir nuolatiniai garsiausio Lietuvos anūko, kuriam kažkodėl buvo patikėta vadovauti šalies užsienio politikai, Landsbergių Gabrieliaus pareiškimai, kad padėtis vis blogėja ir netrukus Rusija puls Lietuvą.^[2]

Tai patvirtina ir Valensijos notarų kolegijos statistika, kurioje fiksuotas pirkėjų iš Rytų skaičiaus augimas. 2023 metais iš viso namus provincijoje įsigijo iki 31 690 užsienio piliečių , kas yra 47,4 proc. daugiau negu 2022 metais ir tai yra naujas absoliutus rekordas.

Augimas buvo bendras. Prie jo nemažai prisidėjo 59 proc. išaugę vokiečių pirkimai (2703 būstai) ar 5,3 proc. daugiau NT objektų nusipirkę olandai, tačiau ženkliai augo ir Rytų Europos gyventojų investicijos.

„Nestabilumas paskatino pirkėjų atvykimą iš viso šio regiono, o mes vis dar turime daug laisvų būstų, todėl vyksta daug sandorių, kas reiškia, kad jei nori turimą NT parduoti greičiau, turi tam daugiau galimybių“, – pažymėjo notarų kolegijos vicedekanas Delfinas Martinesas (Delfín Martínez) iš Alikantės.^[3]

Dešimt Rytų Europos šalių piliečių iš viso sudarė iki 6213 sandorių daugiau, kas yra dvigubai daugiau nei 2021 m. ir 2019 m., prieš prasidedant pandemijai. Tokiu būdu rytų europiečiai Alikantės nekilnojamojo turto sektoriuje užėmė 20 proc. visos tarptautinės rinkos – tokio skaičiaus iki tol nėra buvę.

Lietuviai tarp daugiausiai būstų Ispanijoje perkančių užsieniečių

Lėtai besikeičianti ekonominė situacija, kai daugelyje šalių vis dar aukšta infliacija ir didelės palūkanų normos, daro įtaką ir pirkėjų pasiskirstymui pagal tautybes.

Didžiosios Britanijos gyventojai praėjusiais metais ir toliau buvo pagrindiniai būsto pirkėjai Ispanijoje, su beveik 2000 sandorių nuo balandžio iki birželio mėn., tačiau jų lyginamasis svoris pirmą kartą sumažėjo nuo 9 proc. iki 8,8 proc.

Istoriškai Didžiosios Britanijos piliečiai buvo dažniausiai būstus perkantys užsieniečiai, tačiau nuo 2020 m. pabaigos, kai po pandemijos vėl suaktyvėjo gyvenamųjų namų rinka jų lyginamasis svoris vos viršijo 10 proc. keturis ketvirčius iš paskutinių 10 ketvirčių.

Tačiau, nepaisant to, kad santykinis britų svoris sumažėjo, būstų pardavimai užsieniečiams ne tik nesumažėjo, bet ir ėmė augti. Be britų (8,80 proc.), didžiausią svorį per antrąjį 2023 metų ketvirtį turėjo vokiečiai (7,25 proc.), prancūzai (6,56 proc.), marokiečiai (5,37 proc.), italai (5,22 proc.), rumunai (5,15 proc.), belgai (5,09 proc. ) ir olandai (4,61 proc.).

Pagal įsigytų būstų skaičių tautybės pasiskirstė taip: britai (1 966 vnt.), vokiečiai (1 619), prancūzai (1 465), marokiečiai (1 200), italai (1 166), rumunai (1 151), belgai (1 138) ir olandai (1 030).

Nors likusios tautybės antrąjį praėjusių metų ketvirtį Ispanijoje įsigijo mažiau nei 1000 namų, jų svoris, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išaugo ir sąraše atsirado lenkai (3,92 proc.), rusai (3,43 proc.), kinai (3,09 proc.). , švedai (2,94 proc.), ukrainiečiai (2,72 proc.), airiai (1,66 proc.). Į daugiausiai būstų perkančių užsieniečių lentelę pateko ir lietuviai (1,08 proc.). Tai ypač didelis skaičius, turint omenyje, kad esame šalis, kuri vos matosi žemėlapyje.

Rezultatų išskaidymas pagal tautybę leidžia stebėti, kaip tie, kurie dažniausiai pirmauja, prarado santykinį svorį procentais. Šis faktas reiškia platesnį tautybių pasiskirstymą perkant ir parduodant būstą, laipsniškai artėjant lyginamiesiems svoriams tradiciškai pirmose pozicijose esančių tautybių atžvilgiu, tvirtina registratoriai.^[4]

Nepaisant karų ir netekčių, ukrainiečiai aktyviai perka būstus

Viena iš labiausiai operacijų skaičių padidinusių tautybių buvo ukrainiečiai. 2021 m. jie Alikantėje įsigijo 376 būstus, o 2022 m. šis skaičius šoktelėjo beveik trigubai – iki 1 036. Visgi kalbant apie Rytų Europos gyventojus, ukrainiečius aplenkė lenkai, įsigiję regione 2217 būstų ir pakilę bendrame užsieniečių registre į penktą vietą. Lenkai tapo gausiausiais užsienio pirkėjais Benidorme ir antraisiais – Torrevieja arba Santa Pola.

Rumunai regione įsigijo dvigubai daugiau būstų - 818, o lietuvių pirkimai išaugo trigubai – nuo180 iki 557 sandorių. Latviai nusipirko 130 namų Kosta Blankoje; estai - 110; baltarusiai – 94, slovakai – 86, pirkėjai iš Moldovos užsiregistravo net 52 sandorius.

„Lygiai taip pat stebina tai, kad, nepaisant ES nustatytų pinigų pervedimo iš šios šalies bankų apribojimų ir taikomų griežtesnių kontrolės priemonių, išaugo ir Rusijos piliečių pirkimai. Jiems tai buvo sudėtingiau, bet jie ieškojo būdo, kaip tai padaryti“, – pripažįsta D.Martínesas, kuris primena, kad šie apribojimai neturi įtakos pinigams, kuriuos Rusijos piliečiai jau laikė ES bankuose.

Notarų duomenimis, rusai pernai provincijoje įsigijo 1113 nekilnojamojo turto objektų ar 28,9 proc. daugiau negu metais anksčiau.

Ispanų nekilnojamojo turto rinkoje – rekordai po rekordų

Ispanų registratoriaus duomenimis, 2023 m. antrąjį ketvirtį būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 5,6 proc. O 2022-ieji buvo rekordiniai – fiksuotas nuo NT bumo nematytas sandorių skaičius. Vėlesni duomenys, nepaisant mažėjimo, ir toliau išliko puikūs, todėl ispanai 2023 m. prognozavo užbaigti su daugiau negu pusė milijono operacijų.

Įdomu tai, kad ispanų NT rinkoje pastaruosius porą metų labai aktyviai reiškiasi užsieniečiai. Vien 2023 metų antrąjį ketvirtį užsienio pirkėjai sudarė 14,94 proc. visų sandorių arba daugiau nei 22 700 pardavimų. Tai buvo antras pagal sandorių skaičių ketvirtis nuo pat 2013 m., nusileidęs tik 2022 m. trečiajam ketvirčiui, kai užsieniečių sandoriai bendrame sandorių skaičiuje siekė 15,92 proc.

Nuo pirmojo 2022 m. ketvirčio namų pardavimas užsieniečiams viršijo 20 000 operacijų, o tai didžiausias skaičius per visą sandorių registravimo istoriją.

„Būsto paklausa Ispanijoje tarp užsieniečių, kaip ir pastarųjų metų rezultatai, leido NT rinkai išlikti stipriai“, – pabrėžiama Nekilnojamojo turto registro statistikos ataskaitoje.

Užsieniečiai apsigyvena Viduržemio jūroje ir salose

Kalbant apie tai, kur užsienio piliečiai perka namus, labiausiai pageidaujami yra Viduržemio jūros regiono provincijos ir abu salynai. Alikantėje užsieniečiams tenka keturios iš 10 operacijų (44,67 proc.), Tenerifės Santa Kruze (38,01 proc.), Malagoje ( 32,02 proc.), Balearų salose (30,38 proc.), kur jiems tenka trys iš 10 sandorių.

Žironoje (29,20 proc.), Mursijoje (23,56 proc.), Las Palme (23,45 proc.) ir Almerijoje (20,01 proc.) jie viršija 20 proc. visų operacijų. Jie ir toliau viršija šalies vidurkį – Taragone (15,79 proc.), Castelóne (14,89 proc.), Valensijoje (14,72 proc.) ir Barselonoje (12,65 proc.).