Gyventojai pirmiausia mažina nebūtinas išlaidas
Mažiau spontaniškų pirkinių, retesnės pramogos ir atidžiau skaičiuojamos kasdienės išlaidos – taip nemaža dalis Lietuvos gyventojų bando susigrąžinti didesnę savo finansų kontrolę. Tokie sprendimai leidžia gana greitai sumažinti kasdienes išlaidas ir geriau valdyti biudžetą, tačiau tyrimas rodo, kad vien taupymas nebūtinai suteikia stipriausią finansinio saugumo jausmą.
Geriau savo finansinę padėtį vertina tie žmonės, kurie ne tik riboja vartojimą, bet ir ieško papildomų pajamų, investuoja ar kitais būdais aktyviai stiprina savo finansinį atsparumą[1].
„Kai dėl pinigų neramu, pirmiausia karpome tai, ką galime kontroliuoti – spontanišką pirkinį, vakarienę mieste ar laisvalaikio išlaidas. Tačiau naujai sudarytas gyvenimo nuspėjamumo rodiklis atskleidė paradoksą: didesnį finansinio užtikrintumo jausmą turi ne susiveržti diržą linkę gyventojai, o tie, kurie aktyviau ieško papildomų galimybių stiprinti savo finansus“, − sako A. Kazlauskienė.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotos apklausos duomenimis, per pastaruosius metus 38 proc. šalies gyventojų atsisakė dalies impulsyvių pirkinių, 37 proc. daugiau dėmesio skyrė santaupoms, o 31 proc. sumažino išlaidas laisvalaikiui. Dar 26 proc. respondentų peržiūrėjo ir apkarpė kitas savo išlaidas.
Daugiau užtikrintumo suteikia aktyvūs sprendimai
Vis dėlto vien išlaidų mažinimas nebūtinai reiškia didesnį pasitikėjimą savo finansine ateitimi. Spontaniškus pirkinius ar laisvalaikio išlaidas riboję žmonės finansų nuspėjamumą vertino maždaug 59 balais iš 100.
Tuo metu papildomų pajamų šaltinių radusių gyventojų rodiklis siekė 69 balus. Aukštesniu finansinio saugumo vertinimu išsiskyrė ir investuojantys žmonės – jų rodiklis siekė 68 balus. Savanoriškomis draudimo apsaugomis besinaudojančių gyventojų vertinimas sudarė 66 balus.
Šie duomenys rodo, kad didesnį užtikrintumą žmonės linkę sieti ne tik su mažesnėmis išlaidomis, bet ir su galimybe kurti papildomą finansinį rezervą ar didinti savo pajamas.
Kodėl išlaidų karpymas tampa pirmu pasirinkimu
„Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė aiškina, kad finansinio neapibrėžtumo metu žmonės dažniausiai pradeda nuo sprendimų, kurių poveikį gali pajusti iš karto. Atsisakyti nebūtino pirkinio ar sumažinti pramogų išlaidas paprasčiau nei pradėti investuoti ar ieškoti papildomo uždarbio.
„Atsisakyti pirkinio yra paprasčiau nei pradėti investuoti ar ieškoti papildomų pajamų, nes pastarieji veiksmai reikalauja daugiau pastangų, laiko ir tolerancijos potencialiai rizikai. Tačiau išlaidų ribojimas dažniausiai padeda suvaldyti tik dabartinę situaciją, o ne išplėsti žmogaus galimybes ateityje“, − sako A. Kazlauskienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad prasčiausiai savo finansinės padėties nuspėjamumą vertina tie žmonės, kurie per metus nesiėmė jokių priemonių savo finansiniam saugumui sustiprinti.
„Per pastaruosius metus 11 proc. šalies gyventojų nesiėmė nė vieno veiksmo savo finansiniam užtikrintumui didinti, ir būtent ši grupė savo finansinės situacijos nuspėjamumą vertina prasčiausiai. Vis dėlto tokio neveiksnumo nereikėtų skubėti laikyti abejingumu ar neatsakingumu. Dažnu atveju žmonėms gali tiesiog stigti žinių, aiškaus plano ar tikėjimo, kad nedideli sprendimai iš tiesų gali sustiprinti jų finansinę padėtį ateityje“, – sako ekspertė.
Finansinį atsparumą galima stiprinti ir mažais žingsniais
Ekspertės teigimu, didesniam finansiniam atsparumui nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi sprendimai. Pradėti galima nuo savo mėnesio biudžeto peržiūros, reguliaraus net ir nedidelio rezervo kaupimo, turimų finansinių apsaugų įvertinimo ar papildomų pajamų galimybių paieškos.
Svarbu ne tik mažinti išlaidas, bet ir suprasti, kokią finansinę „pagalvę“ žmogus turi netikėtiems atvejams bei kiek ilgai galėtų išsilaikyti sumažėjus pajamoms. Net ir nedideli, bet nuoseklūs sprendimai ilgainiui gali suteikti daugiau aiškumo ir kontrolės.
Bendras tyrime apskaičiuotas gyvenimo nuspėjamumo rodiklis Lietuvoje siekė 54 balus iš 100. Jis sudarytas remiantis 1001 respondento atsakymais apie finansų, sveikatos, kasdienybės, karjeros ir sociopolitinės aplinkos nuspėjamumą artimiausiais 12 mėnesių.
