Pasaulis susitelkė padėti Ukrainai
Naujausiais pasaulinio dosnumo indekso (angl. „World Giving Index“) duomenimis, lietuvių dosnumo rodikliai stipriai paaugo ir pagal šiemet pristatytą reitingą, yra aukščiausi nuo pat indekso sudarymo pradžios.
Net 37 proc. lietuvių pernai įsitraukė į labdaringas veiklas, o tarp 119 tyrime dalyvavusių valstybių Lietuva užėmė 83 vietą.
Lyginant su ankstesnių 5 metų duomenimis, Lietuvos rodikliai pagerėjo 21 proc., o tai – vienas iš dešimties didžiausių šuolių naujausiame reitinge. Tiesa, Nors Lietuvos pozicija reitinge stipriai pakilo, mes vis dar atsiliekame nuo Lenkijos (16 vieta), Estijos (64 vieta).
2021 m. reitingai atspindi tik praėjusių metų realybę, tad galime numanyti, kad ateinančių metų dosnumo reitingas bus kitoks. Juk nuo šių metų vasario, daugelis pasaulio valstybių susitelkė ir Ukrainai paaukojo milijardus lėšų.
Minėtos pagalbos iš tiesų reikia ypač daug. Tam, kad Ukraina išgyventų, Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais reikia milijardų, ir tai, tik siekiant išvengti visiško šalies ekonomikos žlugimo.
Globalus dosnumo žemėlapis stipriai pakito
Pasaulinis dosnumo indeksas jau daugiau nei dešimtmetį sudaromas kasmet, atlikus reprezentatyvią apklausą, kurios metu respondentų klausiama, ar per pastarąjį mėnesį jie:
- aukojo labdarai pinigais;
- savanoriavo organizacijoje;
- padėjo nepažįstamajam[1].
Tyrimas atkleidė, kad 2021-aisiais 27 proc. lietuvių skyrė finansinę paramą, 19 proc. – savanoriavo ir net 64 proc. padėjo nepažįstamajam. Lyginant su ankstesnių 5 metų duomenimis, Lietuvos rodikliai pagerėjo 21 proc., o tai – vienas iš dešimties didžiausių šuolių naujausiame reitinge.
Nors Lietuvos pozicija reitinge stipriai pakilo, mes vis dar atsiliekame nuo Lenkijos (16 vieta), Estijos (64 vieta), Ukrainos (10), aplenkdami kaimyninę Latviją, kuri, rodikliams dar labiau kritus, užėmė tik 111 vietą.
Aukok.lt portalo vadovė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė teigia, kad vis ryškiau formuojasi lietuvių aukojimo kultūra:
„Anksčiau kalbėdavome apie lietuvių didžiulį susitelkimą krizių akivaizdoje, tačiau dabar matome, kad apskritai išmokome ir įpratome aukoti. Pernai net ir skubios pagalbos poreikiui nuslūgus, įvairiems socialiniams projektams Aukok.lt portale paaukota daugiau nei pusė milijono eurų. Šiemet paskelbti pasaulinio dosnumo indekso duomenys džiugina, bet labai nekantriai laukiu kitų metų tyrimo, kuris, tikiu, užfiksuos rekordinį dosnumą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse.“
Šiemet tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse rekordiškai aktyviai aukojama ir savanoriaujama tiekiant pagalbą Ukrainai, o tai neabejotinai turės įtakos kitų metų dosnumo indeksui.
Tuo tarpu praėjusiais metais, daugiau žmonių nei bet kada anksčiau (62 proc.) nurodė, kad padėjo nepažįstamam žmogui, ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 2009 m. Tikėtina, kad šią didėjimo tendenciją lėmė pandemijos sukeltas poreikis ir vėliau atsiradęs bendruomeniškumo ir solidarumo jausmas[2].
Nepaisant pasaulinės pandemijos ir ekonominių sunkumų, su kuriais susidūrė daugelis bendruomenių visame pasaulyje, žmonės ir toliau aukojo pinigus labdarai. Dideles pajamas gaunančiose ekonomikose aukojimo rodiklis padidėjo 10 proc. Indonezija penktus metus pirmauja Pasauliniame dosnumo indekse, surinkusi 68 proc. balų.
Toliau rikiuojasi Kenija, kurios indekso rodiklis yra 61 proc., o 2020 m. jis buvo 58 %. 2020 m. nukritusi į 19 vietą, 2021 m. JAV pakilo į 3 vietą. Dabar jos indekso rodiklis siekia 59 %, t. y. padidėjo 16 procentinių punktų, ir tai yra aukščiausias šalies rodiklis nuo 2016 m. Jungtinės Amerikos Valstijos yra vienintelė šalis, patekusi į pirmąjį dešimtuką pagal visus tris aukojimo aspektus.
Australija ir Naujoji Zelandija taip pat pateko į 2021 m. dosnumo indekso šalių penketuką.
Į dosniausių pasaulio šalių dešimtuką pateko dvi naujos šalys: Zambija ir Ukraina. Įdomu, kad Ukraina yra vienintelė Europos šalis, užimanti vietą pirmajame dešimtuke: ji pakilo iš 20-osios vietos 2020 m. į 10-ąją vietą 2021 m.
Ukrainos dosnumo rodiklio padidėjimą pagal visus tris atskirus rodiklius iš dalies gali lemti šalies socialinis ir ekonominis augimas ir kultūriniai pokyčiai, kurie vyko prieš karą. Manoma, kad kitų metų rodikliai dosnumą matuos būtent pagal paramą tai pačiai Ukrainai.
Ukrainai reikia milijardinės paramos
Karui Ukrainoje tęsiantis, finansinės paramos mastai Ukrainai auga, tačiau jų nepakanka.
Kaip teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomasis direktorius, Ukrainai reikia maždaug 3–4 mlrd. dolerių mėnesinės pagalbos, kad valstybė nesugriūtų[3].
TVF vykdomoji direktorė Kristalina Georgijeva per metinį TVF ir Pasaulio banko susitikimą Vašingtone pabrėžė, kad didžioji dalis pinigų būtų skirta Ukrainos socialinėms paslaugoms, infrastruktūrai ir energijos išlaidoms palaikyti.
K. Georgieva taip pat akcentavo, kad preliminariais TVF skaičiavimais, ši suma galėtų padėti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybei išvengti visiško žlugimo. O V. Zelenskis ir pats kreipėsi į susitikimo dalyvius, ragindamas skirti papildomus 55 mlrd. dolerių šalies 2023 m. biudžeto deficitui padengti.
„Jūs visi matote, kad Ukraina yra pakankamai stipri, kad atsilaikytų šiame kare. Tačiau turime ir toliau nuosekliai remti šalį ir plėtoti esamas pagalbos linijas. Kiekvienas konkretus žingsnis padedant Ukrainai yra realus Rusijos agresijos mažinimas. Turime intensyviau bendradarbiauti siekdami pagalbos atstatyti tai, kas buvo sugriauta, ir užtikrinti mūsų valstybės finansinį stabilumą“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Iki šiol Pasaulio bankas ir TVF Ukrainai jau suteikė apie 35 mlrd. dolerių finansavimą. Dar didesnių resursų prireiks ir pačios Ukrainos atstatymui.
Rugsėjo mėnesį paskelbtame bendrame vertinime Ukrainos vyriausybė, Europos Komisija ir Pasaulio bankas, bendradarbiaudami su partneriais, apskaičiavo, kad dabartinės Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos siekia 349 mlrd. Dolerių[4].
Ukrainai skirtos jau milžiniškos lėšos
Nors Ukrainos vadovybė periodiškai prašo daugiau pagalbos, daugiau karinės technikos ir daugiau finansų, padedančių kovoti su agresoriumi, tiek JAV, tiek ir Europos valstybės jau yra dosniai parėmusios šią šalį.
Nuo karo pradžios iki šių metų spalio 3 d., Vidurio ir Rytų Europos Ukrainai yra skyrusios didžiausią savo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Latvija skyrė 0,92 proc. dvišalės pagalbos BVP, po jos seka Estija – 0,85 proc., Lenkija – 0,49 proc., Lietuva – 0, 43 proc., Norvegija – 0,38 proc[5].
Be to, ketvirtadienį Lietuva paskelbė, kad mūsų šalis skirs papildomus 5 milijonus eurų į Pasaulio banko (PB) naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą, kuris skirtas šalies atstatymo darbams artimiausiu laikotarpiu[6].
Absoliučia verte, didžiausius dvišalės pagalbos įsipareigojimus Ukrainai prisiėmė Jungtinės Valstijos – daugiau kaip 52,3 mlrd. Eurų. 2022 m. spalio 3 d. Europos Sąjungos (ES) institucijos, tokios kaip Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba, suteikė finansinę pagalbą, kuri viršijo 16,2 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė (JK) buvo trečias pagal dydį dvišalės pagalbos šaltinis.
Prie paramos Ukrainai netiesiogiai prisideda ir F. Merkuris
Ukrainą sunkiu laikotarpiu remia ne tik didžiosios valstybės ar šalys-kaimynės. Prie pagalbos prisideda ir individualūs asmenys, privatūs verslai, fondai, net aukcionai.
Štai, neseniai paskelbta, kad „Sotheby’s“ Londono aukcionas, kuris lapkričio 5 d. rengiasi parduoti garsiosios grupės „Queen“ lyderiui F. Merkuriui priklausiusį automobilį, gautas lėšas skirts „Superhumans Centre“ įsteigtai labdaros organizacijai, kuri lėšas skirs Ukrainai[7].
1974 m. „Rolls-Royce Silver Shadow“, kadaise priklausęs „Queen“ lyderiui F. Merkuriui, jau kitą mėnesį bus parduodamas labdaros aukcione. Automobilį 1979 m. įsigijo F. Merkurio kompanija „Goose Productions“.
„Sotheby’s“ atstovai teigia, kad automobilis ilgą laiką buvo laikomas saugykloje, todėl prieš naudojant jį reikėtų atlikti mechaninę apžiūrą.
Visas už parduotą „Silver Shadow“ gautas lėšas RM „Sotheby’s“ Londono aukcione lapkričio 5 d. ketinama parduoti labdaros organizacijai „Superhumans Centre“, įsteigtai padėti teikti pagalbą Ukrainai.
