Šalyje miršta trigubai daugiau žmonių nei gimsta
Lietuvoje ir toliau fiksuojamas rekordiškai mažas gimstamumas ir itin didelis mirštamumas – kai kurie duomenys net prastesni nei prieš dešimtmetį. Gyventojos nusprendžia daug vėliau susilaukti atžalų – šiuo metu vidutinis pirmojo vaiko besilaukiančios moters amžius siekia 28,2 metus.
Oficialiosios statistikos portalo (OSP) duomenimis, lietuviams ir toliau kyla didžiulė grėsmė išnykti kaip tautai, mat ir toliau sistemingai fiksuojamas kone perpus mažesnis gimstamumas nei mirštamumas.
2023 metų duomenimis, Lietuvoje gimė 10 126 kūdikiai (palyginimui, net 2019 m. jų gimė 24 973), kai tuo tarpu mirė 37 005 gyventojai (2019 m. mirė 38 281). Tai rodo, kad nepaisant stipriai pažengusios medicinos, Lietuva ir toliau „sėkmingai“ laidoja savo gyventojus.
Kaip dažniausios gyventojų mirties priežastys 2022-aisiais buvo įvardintos kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys bei virškinimo sistemos ligos[1].
Taigi, šiuo metu Lietuva apie prieaugį gali tik pasvajoti – 2023-aisiais mirė trigubai daugiau gyventojų nei jų gimė (- 26 879 gyventojai). Tokiais tempais, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 2023 m. gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, šalis išnyktų per maždaug 106 metus. Taigi, jei situacija nepasitaisys, jau 2130-aisiais iš Lietuvos teliks plyni laukai migrantams iš trečiųjų šalių ir kariniams poligonams.
Negailestingi Lietuvai ir kiti skaičiai – atlikus 236 pasaulio šalių ir teritorijų analizę buvo nustatyta, kuriose pasaulio teritorijose sparčiausiai mažėja žmonių kiekis. Valstybės rikiuojasi štai tokia eilės tvarka[2]:
- Kuko salos
- Amerikos Samoa
- Sen Pjeras ir Mikelonas
- Puerto Rikas
- Latvija
- Lietuva
- Lenkija
- Rumunija
- Estija
- Mikronezija
Gimdyti moterys ryžtasi vis vėlesniame amžiuje
Prie tendencingai mažėjančio gimstamumo neabejotinai prisideda ir planų gimdyti nukėlimas vėlesniam laikui – remiantis statistika, Lietuvoje susilaukti pirmagimio vidutiniškai ryžtamasi sulaukus 28,2 metų (2022 m. duomenimis). Vidutinis gimdančių moterų amžius siekia 30,2 metus[3].
Palyginimui: 2013 m. vidutinis pirmagimį gimdančių moterų amžius siekė 26,8 metus, o vidutinis gimdančių moterų amžius – 29,2 metus.
2022 metais didžiausias kūdikių gimstamumo rodiklis buvo fiksuotas Vilniaus (9,3), Kauno (8,3) bei Klaipėdos (8,1) apskrityse. Mažiausias – Utenos apskrityje (5,4).
Prie vėlesnio gimdyvių amžiaus neabejotinai prisideda ekonominis nesaugumas, noras užsitikrinti karjeros ir socialinio gyvenimo pamatus, augantis moterų ir vyrų lygiateisiškumas profesinėse srityse.
Nepaisant to, kad pastaruosius kelis šimtmečius Žemėje buvo pastebimas nuolatinis žmonių skaičiaus augimas, dar 2023 m. paskelbtuose mokslininkų atlikto tyrimo rezultatuose teigiama, kad iki šio šimtmečio pabaigos gali įvykti populiacijos korekcija, kai išliks tik turtingiausios ir atspariausios visuomenės[4].
Neturėti vaikų ir rūpesčių – šiuolaikinės mados klyksmas
Ne paslaptis, kad kai atsiveria visi keliai į platųjį pasaulį, o galimybę pamatyti tolimiausius Žemės kampelius turi kone visi, šeimos kūrimo klausimai dažnai nustumiami į antrą planą.
Tokių pasaulio pažinimo galimybių, kokias turi dabartinė karta, neturėjo ankstesniosios. O dabar štai ir madinga rūpintis pirmiausiai savimi, o tik tada kitais.
Iš to gimė ir įvairiausi vis daugiau pasekėjų sulaukiantys judėjimai už gyvenimą be vaikų (ang. „childfree“), kai poros mieliau kartu augina šunį ar katę, bet nesiryžta didesnėms atsakomybėms.
Prie viso to neabejotinai prisideda ir mažėjantis porų vaisingumas – nevaisingumas paliečia vieną iš 6 ar 7 porų – tiek laukiančiųjų pirmosios atžalos, tiek negalinčių susilaukti antrojo ar trečiojo[5].
Pasak medicinos centrų „Northway“ akušerės-ginekologės, nevaisingumo gydymo specialistės Rasos Dargienės, šiomis dienomis Europoje 1 iš 20 naujagimių yra gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu.
Šeimų su mažais vaikais skurdas tik gilėja
Ne paslaptis ir tai, kad vis daugiau šeimų, kuriose auginami mažamečiai, akis į akį susiduria su skurdu. Pernai metais daugiau nei 77 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų gyveno absoliučiame skurde[6], kas reiškia, kad dviem suaugusiems ir dviem vaikams per mėnesį tenka 743 eurai pajamų.
Didžiausia rizika skursti, visgi, tenka vienišiems tėvams, kuriems šiuo metu valstybė neteikia adekvačių lengvatų, jei šių pajamos dar patenka į „padorių“ rėmus. Nepalanki nepilnų šeimų atžvilgiu ir visa Vaiko priežiūros atostogų (VPA) „įtraukioji“ sistema, o prie gimstamumo neprisideda ir valstybinių darželių stygius.
Štai ir situacija, kada moterys nusprendžia, jog turėti vaikų – per didelė prabanga, o visuomenė toliau sparčiais tempais sensta.
2019 metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai šokiruoja – demografinėms problemoms ir toliau gilėjant, pirmausime Europoje pagal sparčiausią senėjimo tempą[7].
