Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje sieks apie 30,2 mlrd. eurų
Panašu, jog smarkiai įsiskolinusi Lietuva ir toliau nestabdys skolos augimo. Tam, kad būtų užlopytos biudžeto skylės ir pakaktų lėšų numatytiems asignavimams, Vyriausybė planuoja skolintis dar net 6,6 mlrd. eurų[1]. Apie 4 mlrd. eurų planuojama skolintis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas, o apie 1,9 mlrd. eurų turėtų būti pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius. Be to, apie 0,6 mlrd. eurų Vyriausybė skolinsis iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Sąjungos (ES) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Didžiulės sumos bus gautos tokiais pačiais būdais kaip ir seniau. Planuojama, jog šiais metais investuotojams ir vėl bus siūloma vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Kad būtų valdomi valstybės biudžeto srautai, gali tekti skolintis išleidžiant iždo vekselius. Tiesa, praeitais metais pavyko sukaupti šiokį tokį likutį, kuris siekia apie 1 mlrd. eurų bei laukia 0,03 mlrd. eurų Lietuvos įstaigoms ir įmonės perskolintų lėšų, todėl 2023 metų biudžeto išlaidos bus finansuojamos ir iš šių pinigų.
Manoma, jog šių metų finansavimo poreikis sieks apie 7,2 mlrd. eurų. Kaip ir galima tikėtis nuolat gyvenant „į skolą“, labiausiai lėšos bus reikalingos tam, jog būtų finansuotas valstybės biudžeto deficitas. Planuojama, jog šiais metais deficito finansavimui bus skirta apie 2,7 mlrd. eurų, o dar apie 0,4 mlrd. eurų nutekės ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui.
Pagal tai, kaip buvo įvertinti įsipareigojimai grąžinti skolas bei kiti rizikos veiksniai, buvo prieita prie išvados, kad šiais metais Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 4,8 mlrd. eurų. Verta paminėti, jog šiais metais numatytas 6,6 mlrd. eurų įsiskolinimas prisidės prie ir taip didelės Lietuvos skolos. Manoma, kad metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarys apie 30,2 mlrd. eurų arba 43 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
Tiesa, Lietuva anaiptol nėra vienintelė šalis, kuri nuolat skolinasi lėšas. Iš esmės kone visas pasaulis gyvena „į skolą“. Lietuvos įsiskolinimai yra panašūs į Latvijos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Latvijos skola sudarė 44,8 procento bendrojo vidaus produkto, o Lietuvos – 44,3 procento. Nepalyginamai geriau sekėsi Estijai, kurios skola sudarė vos 18,1 procento bendrojo vidaus produkto. Estija buvo mažiausiai besiskolinanti Europos valstybė, o daugiausiai skolinosi Graikija, kurios skola sudarė net 193 bendrojo vidaus produkto[2].
Teigiama, kad 2023 m. valstybės biudžete daug lėšų bus skiriama didinti pajamoms ir švelninti energijos kainų augimo poveikiui
Visgi, nepaisant to, jog Lietuva pagal skolinimosi mastą nėra pirmūnė, kyla klausimų, ar tikrai nebuvo įmanoma išvengti nors dalies įsiskolinimų. Tam verta panagrinėti numatytus asignavimus.
2023 metų valstybės biudžetas buvo patvirtintas dar praėjusių metų lapkričio mėnesio antroje pusėje, t. y. maždaug mėnesiu anksčiau nei įprastai. Jame didžiausio dėmesio sulaukė saugumas, augančios energijos kainos ir žmonių pajamų didinimas. Už tokio biudžeto priėmimą balsavo 73 Seimo nariai, 43 buvo prieš, o susilaikė 6 parlamentarai.
Dabartinė situacija Lietuvoje yra itin sunki dėl vis augančių tiek energijos, tiek ir apskritai pragyvenimui reikalingų išlaidų. Todėl biudžete numatyta, jog žmonių pajamų didinimui bus skiriama beveik 1,6 mlrd. eurų. Šių lėšų reikia, nes minimali mėnesinė alga (MMA) kyla 15 procentų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didinamas 15,7 proc. Taip mažiausias pajamas gaunantys asmenys turėtų gauti 83,55 eurų didesnes pajamas nei praėjusiais metais. Be to, šiek tiek kils ir mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis. Pareiginės algos bazinis dydis kils 5 eurais, tad numatyta, jog algų didinimui prireiks 363 mln. eurų.
Buvo numatyta, jog didės ir socialinės išmokos bei pensijos. Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus paskirstytos tam, jog būtų išmokėta parama neįgaliesiems, išmokos vaikams, socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, šalpos pensijos, slaugos išlaidos ir priežiūros išlaidos kompensacijos. Tam, kad būtų sėkmingai padidintos pensijos, numatyta skirti 619 mln. eurų.
Žinoma, daug pinigų prireiks vien tam, kad būtų nors kažkiek sušvelnintas energijos kainų augimo poveikis. Žmonėms ir verslui buvo skirta beveik 1,85 mlrd. eurų, iš kurių elektros ir dujų kainos augimo dalies kompensavimui numatyta 714 mln. eurų, o Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai numatyta beveik 56 mln. eurų.
Ir vėl daug valstybės lėšų atiteks karinio saugumo didinimui
Visgi, nors paminėti sprendimai yra reikalingi, stebint vis augančias kainas ir vis sunkiau besiverčiančius Lietuvos gyventojus, kai kurie kiti 2023 metų biudžeto punktai neatrodo taip gerai.
Nepaisant to, jog kiekvieną kartą išgirdę apie saugumui skiriamas lėšas didelė dalis žmonių į tai reaguoja neigiamai ir pradeda kritikuoti Vyriausybę, jog geriau stipriau rūpintųsi žmonių gerove, šių metų biudžete nacionaliniams gynybos pajėgumams numatyta skirti per 304 mln. eurų.
Beje, verta pastebėti, jog ši suma nėra galutinė, mat buvo numatyta, jog atsiradus poreikiui gauti papildomų lėšų karinės infrastruktūros projektams, kuriais norima užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, valstybės vardu be jokio vargo bus galima pasiskolinti dar iki 3 proc. BVP. Tokią idėją pasiūlė pats Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, o kiti politikai su mielu noru įtraukė šį punktą, leidžiantį dar labiau klimpti į skolas, vien dėl NATO klausimų. Taip pat rašoma, jog[3]:
„Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 80,5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7 mln. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai. Be to, parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bus skiriama per 11 mln. eurų, poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės – dar 36 mln. eurų. Priėmimo metu Seimas Lietuvos šaulių sąjungai dėl pertvarkos įgyvendinimo ir papildomų funkcijų numatymo nusprendė papildomai skirti 3,6 mln. eurų, taip iš viso jai numatant 10,9 mln. eurų finansavimą.“
Socialinei apsaugai teks atriekti 9,1 mlrd. eurų, antroje vietoje – sveikatos apsauga, trečioje – švietimas
Žinoma, lyginant su kitomis sritimis, krašto apsaugos finansavimas nėra pats didžiausias. Daugiausiai išlaidų numatyta socialinei apsaugai – daugiau nei 9,1 mlrd. eurų.
Antroje vietoje liko sveikatos apsauga, kuriai numatyta 3,377 mlrd. eurų. O trečioje vietoje atsidūrė švietimas, su 3,301 mlrd. eurų.
Toliau numatytos išlaidos pasiskirstė taip: viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 856 mln. eurų, poilsio, kultūros ir religijos sritims – 739 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – 430 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 463 mln. eurų. Be to, bendrosioms valstybės paslaugoms numatyta 2,202 mlrd. eurų. Tad net jeigu krašto apsaugai būtų skiriama mažesnė biudžeto dalis, tai menkai tepakeistų faktą, jog Lietuva nepajėgi išsilaikyti be papildomo skolinimosi.
