Lietuva ruošiasi scenarijui, kurio niekas nenori
Lietuvoje vis rimčiau ruošiamasi situacijai, kai vien karinio atgrasymo gali nepakakti. Valstybės institucijos turi parengtus planus skirtingiems saugumo scenarijams – nuo didesnių incidentų oro erdvėje iki būtinybės organizuotai evakuoti dalį gyventojų. Tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius pabrėžia, kad pasirengimas evakuacijai nereiškia ketinimo pasitraukti iš šalies ar atsisakyti jos gynybos.
Interviu BBC laidai „Newsnight“ Lietuvos ministras pirmininkas kalbėjo apie nuolatinį nesaugumo jausmą, kurį lemia geografinė šalies padėtis ir įvykiai regione. Lietuva ribojasi ne tik su Baltarusija, glaudžiai bendradarbiaujančia su Maskva, bet ir su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Pastaraisiais metais saugumo klausimas Lietuvoje tapo dar aktualesnis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, incidentų pasienyje ir į šalies oro erdvę patenkančių dronų bei kitų objektų.
„Mes susiduriame su konkrečiomis grėsmėmis. Ne kiekvieną dieną, tačiau mes jas patiriame ir tai mums yra tikra realybė“, – BBC teigė M. Sinkevičius.
Pasak premjero, valdžios institucijos analizuoja ne vieną galimą krizės eigą. Dalis tokių planų visuomenei sąmoningai nėra detaliai atskleidžiami. Tarp svarstomų priemonių – ir organizuotas žmonių išgabenimas iš didesnių miestų, jeigu situacija to pareikalautų.
Ypač daug dėmesio būtų skiriama vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems gyventojams, kuriems savarankiškai pasitraukti iš pavojingos teritorijos būtų sunkiau. Vienas svarbiausių tikslų – išvengti chaotiško gyventojų judėjimo, milžiniškų transporto spūsčių ir situacijos, kai evakuacija pati taptų papildomu pavojumi.
Tačiau Sinkevičius aiškiai atskyrė civilinės saugos planus nuo valstybės pasirengimo gintis.
„Mes kovosime. Mes įsitrauksime“, – apie galimą Lietuvos užpuolimą sakė premjeras.
Dronai ir incidentai oro erdvėje didina įtampą
Papildomą nerimą kelia vis dažniau regione fiksuojami incidentai oro erdvėje. Lietuvos institucijoms tenka reaguoti į dronus, meteorologinius ar į juos panašius balionus bei kitus objektus, kurių kilmė ne visuomet iš karto nustatoma.
Vienas iš incidentų paveikė ir Vilniaus oro uosto veiklą – dėl iš Baltarusijos krypties atkeliavusių į balionus panašių objektų buvo sutrikdyti skrydžiai. Lietuvos oro uostų operatorius tai įvardijo kaip hibridinės atakos požymių turėjusį incidentą.
Vis dėlto pareigūnai pabrėžė, kad ne visais atvejais iš karto galima tiksliai nustatyti, kas pateko į šalies oro erdvę ir kas už tai atsakingas. Kai kurių dronų kilmė taip pat lieka nepatvirtinta.
Tokie atvejai nėra vien Lietuvos problema. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios dronų patekimo į NATO valstybių oro erdvę atvejų Europoje padaugėjo. Į panašius incidentus teko reaguoti ir kitoms Baltijos šalims.
Dalis nuklydusių ukrainiečių dronų, Ukrainos teigimu, gali pakeisti kursą dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių. Tokios technologijos gali trukdyti navigacijos sistemoms ir pakeisti bepiločių orlaivių skrydžio trajektoriją.
Lietuvos padėtį daro jautresnę ir tai, kad šalis yra rytiniame NATO flange. Nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos – vos kelios dešimtys kilometrų, o vakarinėje šalies pusėje yra Rusijos Kaliningrado sritis.
Dėl šios priežasties, pasak premjero, Lietuvos požiūris į gynybą natūraliai skiriasi nuo valstybių, kurios yra gerokai toliau nuo Rusijos ar Baltarusijos. Jis BBC taip pat kalbėjo apie būtinybę Vakarų valstybėms keisti požiūrį į pasirengimą gynybai, kartu pripažindamas, kad Lietuva yra gerokai arčiau potencialios grėsmės.
Lietuvoje auga ir NATO pajėgų kiekis
Didėjant saugumo įtampai Baltijos regione, stiprinamas ir NATO karinis buvimas Lietuvoje.
Vienas svarbiausių pokyčių – Vokietijos sprendimas Lietuvoje nuolat dislokuoti kovinę brigadą. Planuojama, kad ją sudarys apie 5 tūkst. karių ir civilių darbuotojų, o didžioji dalis pajėgų bus įsikūrusi Rūdninkuose.
Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Rūdninkai yra netoli Suvalkų koridoriaus – strategiškai itin svarbios teritorijos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ji sausuma jungia Baltijos valstybes su kitomis NATO šalimis, o iš abiejų pusių yra Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritis.
Vokietijos brigada turėtų būti visiškai pasirengusi veikti iki 2027 metų. Tuo pat metu Lietuvoje jau dislokuota tūkstančiai kitų NATO valstybių karių.
Aljansas taip pat nuolat vykdo Baltijos šalių oro policijos misiją, o padidėjus grėsmei naikintuvai gali būti keliami reaguoti į galimus oro erdvės pažeidimus.
Lietuva, Latvija ir Estija NATO narėmis tapo 2004 metais. Visoms trims valstybėms galioja Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį ginkluotas vienos NATO narės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas Aljanso valstybes.
Todėl Lietuvos rengiami evakuacijos planai yra tik viena platesnio pasirengimo krizėms dalis. Kartu stiprinama kariuomenė, priimančiosios šalies infrastruktūra, oro gynyba ir sąjungininkų pajėgų buvimas.
Kaip BBC teigė M. Sinkevičius, Lietuva ruošiasi skirtingiems scenarijams, tačiau pagrindinė žinia išlieka aiški – galimos agresijos atveju valstybė neketina atsisakyti savo gynybos.
