Derybas norima užbaigti dar iki Lietuvos pirmininkavimo
Būsimo Europos Sąjungos biudžeto derybos gali tapti vienu svarbiausių klausimų prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Vilnius siekia, kad susitarimas dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos būtų pasiektas dar iki 2027-ųjų, tačiau kartu ruošiasi ir scenarijui, jei derybos užsitęstų.
Finansų ministerija pabrėžia, kad sprendimus būtina priimti laiku, jog naujos ES finansavimo priemonės galėtų pradėti veikti jau 2028 metais. Iki tol reikės suderinti ne tik bendrą daugiametį biudžetą, bet ir atskirų sričių finansavimą reglamentuojančius teisės aktus, nuo kurių priklausys praktinis naujų programų įgyvendinimas[1].
Ruošiantis pirmininkavimui, finansų viceministrė Rūta Carik susitiko su Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto atstovėmis. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta derybų tempui, galimiems iššūkiams ir tam, kaip užtikrinti sklandesnį bendradarbiavimą tarp ES institucijų.
Lietuvai gali tekti imtis tarpininkės vaidmens
Nors tikimasi, kad pagrindiniai susitarimai bus pasiekti dar iki Lietuvos pirmininkavimo pradžios, Vilnius ruošiasi ir kitam scenarijui. Jei derybos užsitęstų, Lietuvai gali tekti aktyviau įsitraukti į kompromisų paiešką tarp valstybių narių ir ES institucijų bei koordinuoti tolesnį darbą dėl susijusių teisės aktų.
„Nors tikimės, kad derybos dėl ES daugiametės finansinės programos bus užbaigtos dar iki Lietuvos pirmininkavimo, tačiau turime atlikti paruošiamuosius darbus, kad, reikalui esant, būtume pasiruošę perimti lyderystę ir tapti patikimu bei efektyviu tarpininku ieškant bendrų Europos sprendimų“, – pranešime teigė R. Carik.
Lietuvai taip pat svarbu, kad diskusijos su Europos Parlamentu prasidėtų kuo anksčiau. Tai, pasak ministerijos, padėtų laiku priimti visus su naujuoju finansiniu laikotarpiu susijusius teisės aktus ir sumažintų riziką, kad naujų programų startas 2028 metais būtų atidėtas.
Dėmesys rytiniam ES pasienio regionui ir paramai Ukrainai
Tarp svarbiausių Lietuvai klausimų išlieka būsimo ES biudžeto prioritetai. Šalis siekia, kad daugiau dėmesio būtų skiriama rytiniams Bendrijos pasienio regionams, kurie susiduria su geopolitinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis. Lietuvos pozicija – šių regionų poreikiai turėtų būti aiškiau atspindėti būsimoje finansinėje programoje.
Diskusijose taip pat kalbėta apie Europos konkurencingumo ir atsparumo stiprinimą bei tolesnę finansinę paramą Ukrainai. Šie klausimai išlieka tarp svarbiausių temų svarstant, kaip ateityje turėtų būti paskirstomos ES lėšos.
Aptarti ir socialinės politikos klausimai, tarp jų – Europos socialinis fondas bei nacionalinių ir regioninių partnerystės planų modelis. Lietuva palaiko didesnes socialines investicijas, tačiau kartu siekia, kad valstybės narės galėtų pakankamai lanksčiai paskirstyti lėšas pagal savo nacionalinius ir regioninius poreikius.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pirmininkavimą ji perims iš Airijos, o vėliau perduos Graikijai. Šios trys šalys kartu sudarys 18 mėnesių pirmininkavimo trejetą.
