<h2>Iškilo humanitarizmo ir valstybės saugumo problema</h2>
<p>Rusijoje dėl paskelbtos dalinės mobilizacijos kilus sumaiščiai ir milijonams rusų bandant pabėgti iš šalies, dauguma Europos šalių užtrenkė duris ir tikina jų neįsileidžiančios. Lietuva taip pat sako užvėrusi rusams savo sienas. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad su Šengeno vizomis turistiniu tikslu Rusijos piliečiai „didžiąja dalimi“ į Lietuvą atvykti negali, tačiau keliaujant lėktuvu, oro uostuose galima sutikti dešimtis ar net šimtus rusų, kurie į Lietuvą be didesnių problemų atvyksta per kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Suomiją. </p>
<p>Tai, kad draudimo rusams patekti į Lietuvą spragos egzistuoja, pripažįsta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė[1].</p>
<p>Tačiau mūsų šalies politikai nesupranta tokios politikos ir nepateisina valdžios aplaidumo. </p>
<p>Lietuvos vykdomoji valdžia yra linkusi laikytis pozicijos, kad vien karo prievolės vengimas nėra pagrindas suteikti politinį prieglobstį[2]</p>
<blockquote>
<p>Dėl skylėtos valdžios politikos susidaro komiška situacija. Sausumos pasienio ruožuose rusai gali būti neįleidžiami į mūsų valstybę, tačiau atvykę lėktuvu, lyg niekur nieko gali viešėti Lietuvoje arba kelionę tęsti Vakarų Europoje.</p>
</blockquote>
<h2>Priimti ar nepriimti – štai kur klausimas</h2>
<p>Baltijos šalys, Lenkija, Suomija nuo kariuomenės bėgančių rusų įsileisti į savo šalis neketina. Savaitgalį dėl to net buvo fiksuoti keli incidentai, pavyzdžiui, vienas rusas, į Lietuvą patekęs per Baltarusiją, atsisakė išvykti: gulėsi ant žemės, todėl buvo pasieniečių tiesiog išneštas iš mūsų šalies teritorijos[3].</p>
<p>Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pareiškė, kad Lietuva nesuteiks prieglobsčio rusams vien dėl to, kad jie mobilizuojami karui prieš Ukrainą.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva nesuteiks prieglobsčio tiems, kurie tiesiog bėga nuo atsakomybės. Rusai turi likti ir kovoti. Prieš Putiną“, – tviteryje rašė G. Landsbergis[4].</p>
</blockquote>
<p>Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys pirmadienį taip pat pabrėžė, kad mobilizacijos vengimas rusams nebus pagrindu patekti į Lietuvos teritoriją.</p>
<blockquote>
<p>„Čia ir politinė, ir vertybinė pozicija, ir, galų gale, praktinė pozicija, nes paprasta yra turbūt šnekėti šalims, nutolusioms nuo Rusijos Federacijos. Mes turime sieną su Rusijos Federacija ir esame priėmę sprendimą, kad nepraleisime čia Rusijos piliečių. Keičiasi aplinkybės, kodėl jie nori palikti Rusijos Federaciją, bet mūsų pozicijos tai nekeičia“, – akcentavo prezidentūros atstovas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau nuo rugsėjo 19 d. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Lenkija neįsileidžiant Rusijos turistų, nutarta kad į Lietuvą bus įleidžiami tik tie Rusijos piliečiai, kurie atitiks Vyriausybės nutarime patvirtintus kriterijus: tie, kurie čia turi atvykti dėl humanitarinių priežasčių, asmenys, kurie kovoja prieš režimą, disidentai, tie, kurie per Lietuvą vyks supaprastinto tranzito tvarka, taip pat žmonės, vykdantys tarptautinius pervežimus, turintys ilgalaikes vizas arba leidimus gyventi Lietuvoje[5].</p>
<p>Vis dėlto, kaip jau minėta, draudimui vos įsigaliojus, pastebėta akivaizdžių spragų: per Suomiją rusai ir toliau laisvai gali atvykti pas mus, nes jokio kontrolės mechanizmo oro uostuose nėra. Jei vykstama su kitos Šengeno zonai priklausančios šalies išduota viza – Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos – ribojimų nėra.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lasma-artmane-pdituuvsoue-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parlamentarai nepatenkinti Vyriausybės blefu</h2>
<p>Ar vieša vertybinė pozicija, kad Lietuva neįsileidžia keliautojų iš Rusijos tebuvo tik blefas? Regis, taip. Dėl to nepatenkinti kai kurie Lietuvos politikai. Tai, kad rusai lėktuvais į Lietuvą su Šengeno viza gali atvykti netrukdomi, signatarui A. Januškai atrodo nepateisinama ir nesuprantama.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos piliečiai ir toliau su Šengeno viza drąsiai keliauja į Vilnių. Ką mes šiandien girdėjome, kad rugsėjo mėnesį buvo įleista beveik 10 000 rusų, pusė jų buvo pagal senus algoritmus – supaprastintas tranzitas, krovininių automobilių koridorius į Rusiją. Reiškia kiti 5 000 įvažiavo šiaip?“, – feisbuke klausia jis.</p>
</blockquote>
<p>Politikas stebisi ir nesuprantama situacija, kad pasienyje asmenys yra stabdomi, tačiau oro uostuose keliauja laisvai.</p>
<blockquote>
<p>„Jei tai tiesa, tai visas mūsų ryžtas dėl vizų apribojimo tebuvo blefas. Jei tai netiesa, tai kažkas turėtų paaiškinti, kur čia problema“, – rašo jis.</p>
</blockquote>
<p>Susidariusios situacijos nesupranta ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.</p>
<blockquote>
<p>„Panašu, kad nei nutarimas, nei vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pažadas, kad „Lietuva netaps prieglobsčiu nuo mobilizacijos gimtinėje bėgantiems rusams“, neduoda jokių teigiamų rezultatų ir menkina Lietuvos išreikštą griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu“, – sako Seimo vicepirmininkas, LVŽS frakcijos narys Jonas Jarutis[6].</p>
</blockquote>
<p>LVŽS frakcija kreipėsi į Vidaus reikalų ministrę Agnė Bilotaitę ir prašo paaiškinti, kodėl tokie dideli į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių skaičiai, ar Lietuva turi duomenis apie juos ir ar šie asmenys nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kokių priemonių ketinama skubiai imtis, kad Rusijos piliečiai nepatektų į Lietuvą/būtų dar labiau griežtinama Rusijos piliečių patikra.</p>
<h2>Problemą pripažino ir pati vidaus reikalų ministrė</h2>
<p>Tiesa, dar praėjusią savaitę problemą pripažino ir pati vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.</p>
<blockquote>
<p>„Na, vidinės mūsų sienos nėra uždarytos. Todėl aš ir sakau, kad labai svarbus europinis sprendimas, europinė pozicija dėl bendro sutarimo, kad Rusijos piliečiai neturėtų atvykti ir mėgautis Europos Sąjungos privilegijomis“, – paklausta, ar rusai turi galimybę atvykti lėktuvais, nes Šengeno erdvė užtikrina laisvą judėjimą, sakė ministrė.<br /><br /></p>
</blockquote>
<div>Į klausimą, ar nėra kiek deklaratyvus Lietuvos gyrimasis, kad neįsileidžiame Rusijos piliečių, A. Bilotaitė atsakė:</div>
<blockquote>
<p>„Bet atvykstantys per kitas sienas negali atvykti“.</p>
</blockquote>
<p>Ministrės įsitikinimu, šiuo klausimu reikėtų europinių sprendimų, tačiau šie jau buvo priimti. Primename, kad ES šalių narių ministrai sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.</p>
<p>Tuomet Europos Komisija (EK) pristatė siūlomą naują režimą. Jame numatyta, kad rusai, prašantys išduoti Šengeno erdvės vizas, dabar mokės 85, o ne 35 Eur mokestį[7]. Vizų nagrinėjimo trukmė bus pailginta nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas truks iki 45 dienų. Bus sugriežtintos daugkartinėms vizoms taikomos taisyklės.</p>
<div>
<p>Prašymus išduoti vizą pateikiantys asmenys taip pat turės pateikti daugiau dokumentų ir nebegalės naudotis supaprastintu sąrašu, įtrauktu į susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo. EK taip pat pasiūlė ES šalims nepripažinti Rusijos pasų, išduotų okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva bando aneksuoti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-15.jpg" alt="" /></p>
</div>
<h2>Sudėtinga situacija reikalauja sudėtingų sprendimų</h2>
<p>Lietuvai nesugebant išsiaiškinti, ar į šalį rusų turistai yra įleidžiami ar ne, papildomą galvos skausmą kelia ir nuo mobilizacijos bėgantys Rusijos piliečiai. </p>
<blockquote>
<p>Rusijos opozicijos atstovai prašo Europos įsileisti nuo tarnavimo kariuomenėje bėgančius rusus ir tikina, kad laiko liko nedaug – jau greitai pabėgti taps neįmanoma.</p>
</blockquote>
<p>Rusijos opozicionierius Genadijus Gudkovas neseniai pranešė lankęsis Briuselyje, bendravęs su EK atstovais ir jiems įrodinėjęs, kad reikia priimti bėgančius rusus.</p>
<blockquote>
<p>„Mes pasiūlėme laikinai atidaryti sienas tiems, kurie nenori lieti kraujo kare“, – savo tviterio paskyroje rašė jis.</p>
</blockquote>
<p>G. Gudkovo pozicija sulaukė kritikos: vieni komentaruose teigė, kad rusai bėga tik gelbėdami savo kailį ir jiems tas pats, ką jų šalies kariuomenė daro Ukrainoje, kiti akcentavo tai, kad atvykę į Europą rusai kels nemažai problemų.</p>
<p>Bėgti iš šalies į karą nenorinčius rusus ragina ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis. </p>
<h2>„Kiekvienam rusui į galvą neįlįsi“</h2>
<blockquote>
<p>Tačiau dalis ekspertų mano, kad Lietuva elgiasi teisingai bent jau oficialiai nepriimdama rusų dezertyrų: esą nors tarp jų ir gali būti Vladimiro Putino politikos nepalaikančių žmonių, kiekvienam į galvą neįlįsi.</p>
</blockquote>
<p>Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, apžvalgininkas Mečys Laurinkus teigia besilaikantis nuomonės, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai, tačiau kartu jis sutinka, jog rusų įsileidimas yra pavojingas.</p>
<blockquote>
<p>„Kiekvienam į galvą tikrai sunku įlįsti, net nežinau kaip galima būtų juos atrinkti. Melo detektoriumi kiekvieno nepatikrinsi, nors melo detektorius, ko gero, pagelbėtų“, – svarstė jis.</p>
</blockquote>
<p>Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad bėgantieji nuo mobilizacijos yra kitokia kategorija žmonių nei tie, kurie protestavo prieš karą.</p>
<blockquote>
<p>„Bėgantys nuo mobilizacijos turi labai konkrečias asmenines priežastis ir tai niekaip nėra susiję su jų požiūriu į patį režimą ir karą. Manau, kad suteikti kažkokias specialias sąlygas būtent jiems tikrai nėra Europos Sąjungos tikslas“, – kalbėjo jis.</p>
</blockquote>
<p>Atsargos Pulkininkas Gintaras Bagdonas teigia, kad geriau nerizikuoti:</p>
<blockquote>
<p>„Būtų klaida juos įsileisti todėl, kad jie prieštarauja mobilizacijai, bet neatrodo, kad Rusijos visuomenė ir tie vyrai, kurie dabar išsigandę bėga, būtų prieš savo šalies karą.“</p>
</blockquote>
<h2>Yra ir manančių, kad bėgančius nuo mobilizacijos priimti reikėtų</h2>
<p>Kitokios pozicijos laikosi profesorius Gintautas Mažeikis, kuris sako, kad priimti bėgančiuosius nuo mobilizacijos reikėtų vien jau dėl to, kad priešingu atveju jie žudys ukrainiečius[8].</p>
<blockquote>
<p>„Tiems asmenims galėtų būti sukuriamas kažkoks ypatingas statusas arba sukuriamos jų pabėgėlių stovyklos su kažkokia vėlesne filtracija“, – sako profesorius.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Seimo narys Petras Gražulis demonstruoja dar didesnę atjautą ir siūlo Seimui skubiai kreiptis į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, kad bent jau lietuvių kilmės šaukiamojo amžiaus Rusijos piliečiai, ypač gyvenantys Kaliningrado srityje ir nenorintys kariauti prieš Ukrainą, būtų be kliūčių įleidžiami į Lietuvą[9].</p>
<p>Pati vidaus reikalų ministrė svarsto, kad asmenys, bandantys išvengti mobilizacijos, greičiausiai bus laikomi atvykstančiais dėl humanitarinių priežasčių.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu taip pat egzistuoja išimtys dėl humanitarinių pagrindų. Asmenys, atsižvelgiant į situaciją, įvertinus, yra įleidžiami. Tai, matyt, tas individualus vertinimas taip pat turėtų išlikti. Bet VSD vaidmuo turėtų šiuo atveju būti įsitraukiant, nes tikrai reikia įsivertinti ir visas grėsmes“, – sako A. Bilotaitė.</p>
</blockquote>
<p>Kaip su nuo mobilizacijos bėgančiais rusais elgsis kitos Europos šalys, kol kas dar nėra aišku. Baltijos šalių pareigūnai pareiškė, kad nesuteiks prieglobsčio rusams.</p>
<p>Vokietijos ministrai nurodė, kad iš Rusijos bėgantys žmonės galėtų prašyti prieglobsčio. Prancūzijos politikai taip pat teigia, kad Europa privalo padėti, ir įspėjo, kad prieglobsčio nesuteikimas bėgantiems rusams gali paskatinti Kremliaus naratyvą apie Vakarų priešiškumą Rusijai[10].</p>
