<h2>Gražią Lietuvos Olimpinę krepšinio tradiciją nutraukę slovėnai parodė tikrąjį rinktinės lygį</h2>
<p>Olimpinės krepšinio viltys subliuško dar net nepasiekus Tokijo. Krepšinis Lietuvoje antroji, o kitiems gal net ir pirmoji religija. Galime nemėgti trenerio, pykti ant į krepšį nepataikančių žaidėjų, ginčytis, žvalgytis į kitas sporto šakas ir teigti, kad visuomet vienodai palaikome visus savo šalies atletus, tačiau būtent krepšinis, o ypač nacionalinės rinktinės kovos, prie televizorių ekranų bei į arenas sutraukia tūkstančius emocijų ir pergalių ištroškusių tautiečių.</p>
<p>Ne išimtis tapo ir liepos 4-osios vakaras, kai žalia-balta atributika, trispalvėmis veido kaukėmis bei gera nuotaika apsiginklavę lietuviai būriais traukė į Kauno Žalgirio areną, kur mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinės laukė lemiamas Olimpinės atrankos turnyro finalo mūšis su NBA žvaigždės Luka Dončičiaus vedama slovėnų nacionaline rinktine.</p>
<p>Nors prognozės ir lažybininkai, dar prieš išmetant lemiamą ginčo kamuolį, prognozavo, jog būtent 2017-ųjų Europos čempionai slovėnai šoks pergalės šokį ir iškovos kelialapį į jau po kelių savaičių startuosiančias Tokijo Olimpines žaidynes, tikriausiai dažnas lietuvis, nepaisant toli gražu neįkvepiančio mūsų komandos žaidimo, šventai tikėjo, jog prognozės neišsipildys, o namų sienos bei šeštuoju žaidėju aikštėje tampantys sirgaliai, įkvėps mūsų vyrus lemiamam mūšiui.</p>
<p>Deja, bet atkaklią kovą galėjome išvysti tik pirmus kėlinius, o po ilgosios pertraukos, į areną bei prie televizoriaus ekranų susirinkę sirgaliai galėjo džiaugtis nebent galintys stebėti vieno geriausio pasaulio krepšininko – L. Dončičiaus šou Žalgirio arenoje. Jaunasis talentas savo komandai sukrovė 31 tašką, tuo tarpu Lietuvos gretose labiausiai pasižymėjo Jonas Valančiūnas, Arnas Butkevičius ir Mantas Kalnietis surinkę po 14 taškų[1].</p>
<p>Lietuvai neliko nieko kito, tik pripažinti Slovėnijos pergalę, kai buvo nusileista rezultatu 85:96. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė sensacingai nepateko į Olimpines žaidynes pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo. Šią tradiciją nutraukę slovėnai, atrodo, pradės savo pelenės istoriją – nedidelė Balkanų valstybė Olimpiadoje žais tik pirmą kartą ir neslepia savo ambicijų į medalius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-bfphccvhl6e-unsplash.jpg" alt="Krepšinis Lietuvoje" /></p>
<h2>Milijonus atsiėjęs renginys Kaune ir namų sienos labiau slėgė, nei padėjo</h2>
<p>Lietuva dar 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionatu metu iškovojo vos 9-ąją vietą, todėl tiesiausiu keliu – užėmus prizinę vietą bei gavus kelialapį į Tokiją, Olimpinių pasiekti nepavyko. Būtent todėl Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pasišovė mūsų šalyje surengti atrankos turnyrą Kaune, vildamiesi, jog namų sienos ir dešimtys tūkstančių sirgalių įkvėps mūsų krepšininkus kovai, o tradicija, modernios Lietuvos eroje nepraleisti nei vienų Olimpinių žaidynių, nenutrūks.</p>
<p>Kaunas, o taip pat ir Belgradas (Serbija), Splitas (Kroatija) bei Viktorija (Kanada), gavo teisę rengti keturis atrankos turnyrus, kurių finalai turėjo padėti išaiškinti į Olimpines vykstančias komandas. Tiesa, tokia prabanga Kaune atsiėjo tikrai nepigiai – turnyras kainavo apie 3 mln. EUR. LKF Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) sumokėjo starto mokestį, sudarytą iš trijų dalių: 1 mln. eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė, 1 mln. eurų, kuriuos suteikė Kauno savivaldybė bei 156 tūkst. eurų, kurie buvo paimti iš LKF biudžeto. Federacijos skaičiavimais, dar 900 tūkst. EUR panaudoti ir pačio turnyro organizavimui[2].</p>
<p>Vis tik, tokios lėšos ir viltys, atrodo, daugiau slėgė, nei įkvėpė. Šešios atrankos turnyro Kaune komandos kovojo dėl vieno bilieto į Tokiją. Lietuva, Venesuela ir Pietų Korėja pradėjo turnyrą A grupėje, o Slovėnija, Lenkija ir Angola – B grupėje[3]. Mūsų rinktinė įveikė Venesuelą, Pietų Korėją bei kaimynus lenkus, tačiau slovėniško barjero vis tik neperžengė.</p>
<p>Sensacingas nepatekimas į Olimpines žaidynes nutraukė gražią modernios Lietuvos tradiciją, tačiau, jeigu guodžiamės ir kitų fiasko – nei viena iš atrankos turnyrus rengusių namų valstybių į Olimpines neišvyks: Tokijuje nežais nei Kroatijos, Kanados, nei vienos didžiausių favoričių laikytos Serbijos rinktinės. <img src="77_CDN_URL/images/img_3506.jpg" alt="Kaunas" /></p>
<h2>Antirekordas: kaip niekad maža olimpiečių rinktinė signalizuoja apie rimtas problemas sporte</h2>
<p>Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo visose Olimpinėse, tačiau rezultatų prastėjimas jau buvo pastebimas ne vienerius metus. Į pasaulinį krepšinio elitą Lietuva kaip nepriklausoma šalis grįžo 1992-ųjų olimpiadoje. Nors rinktinė tuomet neturėjo praktiškai jokios paramos ar valstybinio finansavimo, Barselonoje pavyko iškovoti bronzos medalius. </p>
<p class="p2">Šis pasiekimas pakartotas ir 1996-ais, Atlantoje, o bronza lietuviai pasidabino ir 2000-aisiais Sidnėjuje, per plauką sensacingai vos nepatiesę JAV rinktinės. 2004-ais Atėnuose lietuviai krito pusfinalyje, o 2008-ais Pekine pralaimėjo mūšį dėl bronzos. 2012-ais rinktinė užėmė jau tik 8-ą vietą, o 2016-ais – 7-ą vietas. Kituose tarptautiniuose turnyruose Lietuvos krepšinio rinktinė taip pat jau senokai lipo ant nugalėtojų pakylos. Paskutinis medalis – 2015-ųjų Europos čempionato sidabras[4].</p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/bryan-turner-mf9m6brhctg-unsplash-1.jpg" alt="Olimpiada" /></p>
<p class="p2">Tam tikros problemos pastebimos ne tik krepšinyje. Šių metų Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus vos 37 sportininkai. Tai – mažiausia olimpinė rinktinė nepriklausomos Lietuvos istorijoje, net 1992-ųjų žaidynėse mūsų šaliai atstovavo 47 sportininkai[5]. Akivaizdu, jog mažesnį rinktinės narių skaičių nulėmė ir krepšininkų netektis. Vis tik, problemos sporte atrodo akivaizdžius, o rezultatai, deja, bet sistemingai prastėjantys.</p>
