<h2>Gyventi galima visur?</h2>
<p>Į klausimą – kur Lietuvoje geriausia gyventi, tikėtina, daugelis atsakytų skirtingai. Vieni vardintų savo gyvenamąją vietą, kiti kalbėtų apie didžiuosius šalies miestus arba priešingai – apie nedidelius ir ramius kaimelius.</p>
<p>Nors atsakymas į šį klausimą priklauso nuo individualių gyventojų patirčių ir preferencijų, įvardinti gyvenimui pačius tinkamiausias Lietuvos vietas galima ir kitaip – skaičiuojant tam tikrus visų rajonų rodiklius, kaip tai padarė Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI), kuris pateikė Lietuvos savivaldybių gerovės indeksą, parengtą pagal praėjusių metų statistinius rodiklius.</p>
<p>Pagal instituto atliktą analizę išskiriami 5 komponentai, kurių suma nulemia indeksą, pagal kurį galima susidaryti nuomonę apie vieno ar kito Lietuvos rajono tinkamumą gyventi.</p>
<blockquote>
<p>Įvertinus visus sudedamuosius komponentus paaiškėjo, kad geriausia yra gyventi Vilniuje. Antroji vieta atiteko Klaipėdai, o trečioji – Neringos miestui.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, kai kurie rajonai pademonstravo ir liūdinančius rezultatus. Paaiškėjo, kad prasčiausi rezultatai praėjusiais metais pasiekti Kelmės, Lazdijų ir Ignalinos rajonų savivaldybės[1].</p>
<div class="layoutArea">
<div class="column">
<p><img src="77_CDN_URL/images/gene-gallin-psmhmhrylce-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skirtingose kategorijose išskiriami skirtingi lyderiai</h2>
<p>2021-ųjų savivaldybių gerovės indeksas sudarytas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:</p>
<ul>
<li><strong>socialinis saugumas.</strong> Juo matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykį), socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį;</li>
<li><strong>fizinis saugumas.</strong> Šį komponentą apima potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika;</li>
<li><strong>ekonominis gyvybingumas.</strong> Šį komponentą sudaro vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 metų amžiaus gyventojų);</li>
<li><strong>švietimo kokybė. </strong>Komponentą sudaro ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose, švietimo rezultatų rodikliai, brandos egzaminų rezultatai;</li>
<li><strong>demografija.</strong> Šį komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir migracijos rodikliai.</li>
</ul>
<div class="layoutArea">
<div class="column">
<p>Pagal <strong>socialinio saugumo komponentą</strong>, pirmąją vietą užsitarnavo Neringos m. sav. Antroji vieta atiteko Klaipėdos m. sav. Trečiąją vietą užėmė Vilniaus m. sav., ketvirtąją – Klaipėdos r. sav., o penktąją – Kretingos r. sav.</p>
<p>Socialiai nesaugiausios yra Vilkaviškio, Akmenės, Zarasų, Lazdijų rajonų savivaldybės, tačiau patį blogiausią įvertinimą gavo ir paskutinėje vietoje atsidūrė Kalvarijos savivaldybė.</p>
<p>Pagal <strong>fizinio saugumo komponentą</strong> pirmąją vietą gavo laikinoji sostinė Kaunas. Antroji vieta atiteko Vilniui, trečioji – Visagino sav., ketvirtoji – Druskininkų sav., penktoji – Neringos sav.</p>
<p>Sąrašo gale atsidūrė Radviliškio, Biržų, Varėnos, Alytaus, Kaišiadorių r. savivaldybės. Paskutiniąją vietą ir blogiausią įvertinimą gavo Anykščių r. sav. </p>
<p>Pagal <strong>ekonominio gyvybingumo rodiklius</strong> pirmojoje vietoje puikuojasi Vilniaus m. sav. Antra liko Neringos sav., o trečia – Kauno m. sav. Ketvirtąją vietą užėmė Klaipėdos m. sav., o penktąją – Panevėžio m. sav.</p>
<p>Ekonominiu atžvilgiu prasčiausiai įvertintos Anykščių r. sav., Kalvarijos sav., Zarasų, Ignalinos, Šalčininkų r. sav. Blogiausiai pasirodė Lazdijų raj. sav.</p>
<p>Pagal <strong>švietimą</strong>, kiek netikėtai pirmojoje vietoje atsidūrė Kėdainių r. sav. Antrąją vietą užėmė Alytaus m. sav., trečiąją – Šiaulių m. sav. Ketvirtojoje vietoje liko Kauno m. sav., o penktojoje – Utenos r. sav. Įdomu tai, kad pagal šį komponentą, geriausiai įvertintųjų sąraše nėra sostinės.</p>
<p><strong>Sveikos demografijos</strong> požiūriu, pirmąją vietą užėmė Klaipėdos r. sav. Antrąją vietą – Neringos sav., trečiąją – Vilniaus r. sav. Ketvirtoji ir penktoji vietos atiteko Vilniaus m. sav. ir Trakų r. sav. atitinkamai.</p>
<p>Blogiausiai šiuo aspektu pasirodė Rokiškio, Kelmės, Anykščių, Lazdijų, Ignalinos r. sav. Pačią paskutinę vietą užėmė Skuodo r. sav. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arvydas-venckus-p-hre4b8b9g-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sostinė išlieka neginčytina lydere</h2>
<p>Nors skirtingi tyrimo išskirti komponentai atskleidė, kad pagal ekonomiką ar švietimą Lietuvoje gali lyderiauti skirtingi rajonai bei miestai, bendrame Lietuvos savivaldybių gerovės indekse vis tiek triumfuoja sostinė Vilnius. </p>
<p>Bendrame, susumuotų rezultatų sąraše ir Lietuvos savivaldybių gerovės indekse pirmąją vietą užėmė ir 6, 5 balus gavo Vilniaus m. sav.</p>
<p>Antrąją vietą ir 5,4 balus gavo Klaipėdos r. sav., trečioji vieta su taip pat 5,4 balais atiteko Neringos sav.</p>
<p>Ketvirtoji vieta ir 5,3 balai skirti Kauno m. sav., o penktoji vieta ir taip pat 5,3 balai – Klaipėdos m. sav. </p>
<p>Pagal šiuos rezultatus daroma prielaida, kad išskirtose vietose gyventi geriausia. Dalis asmenų su tokiu indeksu gali sutikti. Gyvenimas sostinėje galimai pasiūlo daugiau finansinių, karjeros ar mokslo galimybių. Tuo tarpu pajūris gali tapti malonia lokacija ramesniam gyvenimui.</p>
<p>Tačiau kai kurie rajonai išsiskiria ne taip teigiamai. Paskutinėse Lietuvos savivaldybių gerovės indekso vietose likę ir prie rajonų, kuriems reikėtų pasistengti priskiriama Anykščių r. sav. su 2,4 surinktais balais. Biržų r. ir Šakių r. sav. gavo po 2,3 balus. Kelmės r. sav. atiteko 2,2 balai. Lazdijų r. sav. – 2,1 balai, o patį blogiausią įvertinimą gavo Ignalinos r. sav. su 2,0 balais.</p>
<p>Šiose vietovėse pastebimas tiek socialinio ar fizinio saugumo trūkumas, tiek ir menka darbų ar švietimo pasiūla. Nors pagal Lietuvos savivaldybių gerovės indeksą daroma prielaida, kad šiose vietovėse Lietuvoje gyventi gali būti blogiau nei didmiesčiuose, dalis gyventojų, tikriausiai, su tuo nesutiktų. </p>
</div>
</div>
</div>
</div>
