Lietuva ir toliau dosniai rems Ukrainą, nors užsienio šalių tarpe jau auga skeptikų gretos
Pagaliau Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje atsakyta į kelis mėnesius šalies politikus ir visuomenę priešinusį klausimą: ar Ukrainai atiduoti Lietuvos turimas haubicas ir oro gynybos sistemas?
Paaiškėjo, kad VGT vis dėlto nusprendė, jog Lietuva Ukrainai ir toliau tieks amuniciją, tačiau ne haubicas ar kitą svarbią ginkluotę.
Tikėtina, kad galutiniam VGT sprendimui įtakos turėjo praėjusios savaitės įvykiai Lenkijoje, kai į NATO šalies teritoriją nukrito Ukrainos ir Rusijos kare naudota raketa, pražudžiusi du žmones.
Nusprendus prioritetu laikyti Lietuvos saugumą, dalis politikų ir visuomenės gali ramiau atsikvėpti. Kita vertus, parama Ukrainai ir toliau bus tęsiama ir tikrai neapims vien tik amunicijos.
Rems studentus ir mokės kompensacijas tiems, kurie savo būstuose apgyvendino ukrainiečius
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia ir toliau remsianti Lietuvoje studijuojančių ukrainiečių studentų studijas.
Finansinė parama taip pat ir toliau bus skiriama Lietuvos žmonėms, kurie leidžia savo būstuose gyventi ukrainiečiams.
Lietuva yra pažadėjusi Ukrainai ir aktyviai prisidėti prie sugriautų miestų bei infrastruktūros atstatymo.
O Rusijai ir toliau tęsiant savo brutalią invaziją į Ukrainą, dalis Vakarų partnerių jau ima jausti karo nuovargį. Paramos Ukrainai klausimas vis labiau skaldo ir JAV, kuri ilgą laiką buvo viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų.
Ką tai reikš Ukrainai, kuri artėjant žiemai ne tik baiminasi Rusijos atakų ir smūgių, bet ir yra atsidūrusi arti humanitarinės krizės slenksčio?
Haubicoms – ne, bet amunicijai – taip
Šią savaitę įvykusiame ilgai lauktame VGT posėdyje, kuriame aukščiausio rango šalies politikai svarstė, kaip būtų galima ir toliau stiprinti Lietuvos ir viso regiono oro gynybos pajėgumus, taip pat buvo aptarta karinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai[1].
Išklausiusi Lietuvos kariuomenės vado pranešimą dėl oro gynybos situacijos, turimų ir vystomų pajėgumų, VGT nutarė stiprinti oro gynybą NATO rytiniame flange, pagreitinti nacionalinių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą ir pajėgumų vystymą.
VGT nariai taip pat sutarė, kad Lietuva prisidės atkuriant Ukrainos energetikos sistemų darbą ir pratęs karinės paramos Ukrainai teikimą.
Nuspręsta, kad Lietuva tieks Ukrainai artilerijos amunicijos Ukrainos turimoms PzH2000 artilerijos sistemoms. Lietuva taip pat prisidės prie Ukrainos kariuomenės personalo apmokymo, ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros bei remonto.
„Nuspręsta dėl tolimesnių paramos formų, bus teikiama amunicija, reikalinga Ukrainai“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas[2].
Pasak A. Anušausko, VGT, spręsdama dėl regiono oro saugumo klausimų, nutarė paspartinti oro gynybos sistemų pirkimą:
„Mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas mus buvo planuose, buvo planuose tai gerokai vėliau, tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant pasiūlą ir paklausą, tai nebus taip lengva tai padaryti, bet kitais metais mes tiesiog inicijuosime keletu metų anksčiau šį procesą.“
Ministras nebuvo linkęs atvirauti, kodėl VGT nutarė Ukrainai neperduoti haubicų ar oro gynybos sistemų bei pabrėžė, jog posėdis buvo uždaras.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po VGT posėdžio taip pat patvirtino, kad Lietuva tieks Ukrainai amuniciją haubicoms. Jis pats anksčiau yra siūlęs dalį Lietuvos turimų haubicų paskolinti Ukrainai, tačiau po VGT posėdžio ankstesnių savo žodžių nekomentavo.
„Matot, visą laiką mes, parlamentarai, turim įvairių idėjų ir jas dedame ant stalo. Dedi ant stalo vieną idėją, o gimsta kita idėja, kuri irgi yra labai gera“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
L. Kačiūnas vylėsi, jog mūsų partnerė Ukraina nenusivils Lietuvos sprendimais ir pabrėžė, kad mūsų parama yra 10 kartų didesnė negu vidutinė kitų šalių parama.
Ukrainai skirta Lietuvos parama jau siekia 600 mln. eurų ir šie skaičiai vis auga
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys po VGT posėdžio teigė, kad buvo peržiūrėta plati parama Ukrainai. Jo teigimu, skaičiuojama, kad parama Ukrainai jau siekia apie 600 mln. eurų, o skaičiai tebeauga, nors į šią suma neįtrauktos gyventojų, verslų ir visuomeninių organizacijų surinktos lėšos.
„Karinė parama sudaro daugiau nei 200 mln. eurų. Kalbant apie karinę paramą, buvo apžvelgtas krašto apsaugos sistemos paketas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Reikia išskirti kelias sritis, visų pirma – įsigijimai, kuriuos vykdysime artimiausiu metu ir kitais metais iš Lietuvos gynybos pramonės ir tieksime Ukrainai. Sumos yra link 40 mln. eurų. Tai įvairi antidroninė įranga, taip pat įvairios elektroptinės sistemos ir t.t.“, – sakė prezidento patarėjas.
VGT nariais yra prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Parama Ukrainai – ne tik ginklais, bet ir švietimu
Lietuva aktyviai remia karo ištiktą Ukrainą ir tai daro ne tik siųsdama šaliai reikalingos ginkluotės, amunicijos ar apmokydama ukrainiečių karius. Mūsų šalyje skiriamos milžiniškos lėšos iš savo tėvynės dėl karo priverstų bėgti ukrainiečių apgyvendinimui, švietimui, integracijai[3].
Neseniai švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos Lietuvos universitetams ir kolegijoms, į valstybės nefinansuojamas vietas priėmusioms iš Ukrainos atvykusius studentus. 21 aukštajai mokyklai šių studentų studijų kainai iš dalies padengti iki 2022 m. pabaigos skirta net 420 tūkst. eurų.
Lietuvos valstybės parama skiriama valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurios šiemet priėmė nuo karo bėgančius Ukrainos studentus į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.
Lietuvos valstybė remia daugiau kaip 800 ukrainiečių bakalauro ir vientisąsias studijas. Dar 56 ukrainiečiai priimti į Lietuvos valstybės finansuojamas magistrantūros studijas ir 4 – į rezidentūros studijas.
Kaip sutarta su aukštosiomis mokyklomis, valstybės biudžeto lėšomis dengiama 60 proc. studijų kainos, o aukštoji mokykla įsipareigoja neimti iš studentų mokesčio už studijas.
Lietuvos valstybė taip pat skiria lėšų čia studijuojančių ukrainiečių stipendijoms: 800 bakalauro studijų studentų gauna 300 eurų, 56 magistrantai – 460 eurų dydžio stipendijas.
Lietuvos valstybė finansuoja ir ukrainiečių vaikų ugdymą darželiuose ir mokyklose. Praėjusiais mokslo metais ugdymui ir pavėžėjimui skirta apie 9 mln. eurų, šiems mokslo metams (iki metų pabaigos) – dar 14,6 mln. eurų.
Kalbama apie naujai atvykstančiųjų į Lietuvą bangą
Artėjant šaltai ir ilgai žiemai, o Ukrainos gyventojams susiduriant su rizika likti be šildymo ar elektros, kalbama apie naują karo pabėgėlių bangą. Atsižvelgiant į tai, socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendina iš Ukrainos atvykstančius žmones, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.
Kompensacijos skiriamos 9 mėnesiams, jas galima gauti nuo šių metų balandžio mėnesio. Lapkritį bus išmokėta apie 1 mln. eurų kompensacijų už spalį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų[4].
Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – daugiau kaip 173 tūkst. eurų, Kaune – daugiau kaip 127 tūkst. eurų, Klaipėdoje – daugiau kaip 90 tūkst. eurų. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų.
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų už spalio mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 2029, Kauno miesto – 450, Klaipėdos miesto – 294, Kauno rajono – 182, Šiaulių miesto – 170, Panevėžio miesto – 142.
„Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams, padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną kitą, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.
Ukrainos atstatymo darbuose lyderiauja Lietuva
Energetikos ministerija taip pat skelbia apie pagalbą Ukrainai ir teigia, kad Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui Lietuva jau suteikė paramos už 3 mln. eurų, o netrukus bus suteikta dar 2 mln. eurų vertės pagalbos[5].
Pasak ministro Dainiaus Kreivio, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vis dar galima rasti Ukrainoje naudojamos rusiškos įrangos, dėl to nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos energetikos įmonės šaliai perdavė 12 įvairaus galingumo generatorių, per 130 tonų kuro, didžioji dalis iš 550 tonų gaisrų gesinimui reikalingo putokšlio. Be to, netrukus numatoma perduoti dar 250 transformatorių ir 160 generatorių.
Tuo tarpu Kijeve neseniai viešėjusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, susitikusi su miesto meru Vitalijumi Kličko pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi prisidėti prie kelių Ukrainos sostinės srities objektų rekonstrukcijos, atstatyti sugadintas ugdymo patalpas, infrastruktūrą, suteikti laikiną būstą namų netekusiems.
„Turime ruoštis atstatyti jūsų šalį. Šiam iššūkiui įveikti reikės daugelio pasaulio šalių dėmesio ir solidarumo.“
Šiuo metu Lietuva vykdo 4 bandomuosius Ukrainos atstatymo projektus, o bendra parama yra apie 640 mln. eurų[6].
Vakaruose nuomonės vis dažniau išsiskiria
Tačiau tokį solidarumą ir dosnumą kaip Lietuva demonstruoja toli gražu ne visos šalys. Vis daugiau ekspertų prabyla, kad norint pergalingai užbaigti šį karą, reikia ne tik pajėgios kariuomenės, efektyvios strategijos bei modernios ginkluotės.
Ukrainos pergalei, kurios visi tikimės, reikia ir beveik neišsenkamų finansinių resursų. Nors per devynis mėnesius trunkantį karą Ukraina parodė galinti atremti net ir žymiai gausesnį bei galingesnį rusų puolimą, didelė dalis Ukrainos pajėgumų yra tiesiogiai susieta su Vakarų skiriama parama. O Vakarų resursai nėra begaliniai.
Būtent dėl to Ukrainą remianti pasaulio dalis susiduria su rimtu iššūkiu: žvelgiant moraliai ir net geopolitiškai, būtina tęsti paramą Ukrainai. Tik taip galima užkirsti kelią nekaltų žmonių žudymui, kartu sutramdant Rusijos siekius dar Ukrainoje. Kita vertus, būtina rūpintis ir savų piliečių gerove bei saugumu.
„Ukraina teprašo priemonių tęsti kovą ir mes pasiryžę tas priemones suteikti tol, kol reikės. Darysime tai tiek, kiek reikės išlaikyti Ukrainą laisvą“, – praėjusią savaitę pažymėjo JAV karinių pajėgų vadas generolas Markas Milley[7].
Tačiau kartu jis prakalbo ir apie paliaubas. Taika ir galimos paliaubos tampa tema, kuria vis daugiau aukšto rango pareigūnų drįsta kalbėti. Karas tęsiasi jau devynis mėnesius, o augantis nuovargis bei menkstanti Vakarų pagalba verčia svarstyti pačius įvairiausius scenarijus.
Nors vien JAV, pačios didžiausios rėmėjos, karinė pagalba Ukrainai šiemet jau viršijo 40 mlrd. dolerių ir šiuo metu yra prašoma suteikti beveik dar tiek pat, beveik viskas, kas Ukrainai jau yra suteikta, yra išnaudota mūšio lauke. Su tokiais pajėgumais Ukraina nors ir laikosi tvirtai, tačiau priešo išvaryti iš savo teritorijos vis dėlto nepajėgė.
Tikėtis, kad pasaulis Ukrainai gali duoti dar tiek pat ar net daugiau, yra naivu.
Be to, JAV Kongreso nariai jau žada auditą, kurio metu norima išsiaiškinti, kaip ir kam iš tiesų yra naudojami amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai. Atstovų rūmų narys Thomas Massie neseniai viešai pasmerkė prezidento Joe Bideno administracijos prašymą skirti dar 38 mlrd. JAV dolerių papildomą pagalbą Ukrainai. Dėl jos, 2022 m. Ukrainai bus išleista dvigubai daugiau nei JAV kelių ir tiltų infrastruktūrai[8].
Ginklų trūksta, didėja karo nuovargis
Aukščiausi Europos gynybos pareigūnai taip pat sako, kad ginklų trūkumas Vakarų partnerius verčia sunkiai diskutuoti apie tai, kaip suderinti paramą Ukrainai su nuogąstavimais, kad Rusija gali nusitaikyti ir į jas, o tuomet ginklų nebepakaks niekam.
NATO narės, siuntusios ginklų ir įrangos už milijardus dolerių, šiuo metu aktyviai tariasi, kokio lygio atsargų reikia labiausiai. Tai svarbus sprendimas, nes jis gali turėti pasekmių Europos valstybių saugumui, o kartu ir pačiai Ukrainai.
„Kai toliau dalijate amuniciją Ukrainai, turite įvertinti riziką, kurią prisiimate dėl savo pasirengimo, turėsite atsižvelgti į grėsmę“, – Halifakso tarptautiniame saugumo forume sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
Pasak jo, šiuo metu stinga visų atsargų, o ypač didelis krūvis tenka šaudmenims. Tiesa, R. Baueris pabrėžia, kad problemų turi ir Rusija.
Metus prieš tai, kai kai kurios šalys aukojo Ukrainai, jos palaikė pusės ar mažesnio pajėgumo atsargas, nes nematė didelės rizikos arba negalėjo sau leisti daugiau, ir gynybos pramonėje laikėsi požiūrio „tik laiku, tik tiek“.
„Rusai turi tokių pačių problemų, kaip ir mes, kalbant apie jų atsargas“, – sakė R. Baueris[9].
Kalbėdamas tame pačiame forume Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad dabar Rusijai negalima leisti atsikvėpti ir prabilo apie karo nutraukimą.
„Karo nutraukimas pats savaime negarantuoja taikos. Rusija dabar siekia trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kai kas tai gali vadinti karo pabaiga, tačiau tokia pauzė tik pablogins padėtį“, – sakė V. Zelenskis.
Siekiant pateisinti Ukrainos lūkesčius, Pentagonas tariasi su pramonės atstovais, kaip padidinti naujų ginklų gamybą ir koordinuoti sąjungininkų veiksmus. Tuo tarpu JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas per praėjusį mėnesį Briuselyje vykusį NATO susitikimą ragino sąjungininkus suteikti papildomų pajėgumų.
Tačiau pažadai gali likti tik pažadais. R. Baueris nevengia kritikos ginklų pramonei, sakydamas, kad po to, kai NATO narės, reaguodamos į 2014 m. Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, padidino karinius biudžetus, pramonės įmonės neišplėtė savo gamybos linijų, kad jos atitiktų šiuos biudžetus, ir ėmė didesnius mokesčius:
„Dėl padidėjusios paklausos ir nuo paklausos atsiliekančių gamybos pajėgumų pakilo kainos. Dėl to pradėjome mokėti daugiau už tą patį, o tai nebuvo priežastis, dėl kurios didinome šiuos gynybos biudžetus. Tai niekaip nesusiję su Rusija ir Ukraina. Tai buvo susiję su mūsų pačių sistema, mūsų pačių visuomenėmis.“
NATO pareigūnas, su užsienio žiniasklaida bendravęs su anonimiškumo sąlyga, taip pat atskleidė, kad aljansas yra susirūpinęs ir spaudžia gynybos įmones kuo skubiau didinti gamybą[10].
O artėjanti žiema nei Ukrainai, nei jos partnerėms paguodos nesuteikia. Priešingai, dėl elektros stygiaus ir rusų nuolat gadinamos infrastruktūros, milijonai Ukrainos gyventojų gali atsidurti humanitarinėje krizėje.
O kai kurie politikai ir analitikai vis labiau baiminasi dėl karo nuovargio. Kaip pranešama, dėl to J. Bideno administracija jau įspėjo Ukrainos prezidentą.
„Vakarų visuomenės nuomonė yra karo frontas Rusijos prezidentui. Jis žaidžia energetika kaip ginklu, kad padidintų energijos kainas, remia populistinius judėjimus, visa tai todėl, kad supranta, jog transatlantinė parama Ukrainai buvo pagrindinis sėkmingo Ukrainos pasipriešinimo elementas“, – sako Prancūzijos įstatymų leidėjas, Emanuelio Makrono valdančiosios partijos atstovas Nacionalinėje asamblėjoje Benjaminas Haddadas[11].
