<h2>Dėl milžiniškos infliacijos Lietuva atsidūrė tarp vargingiausių šalių</h2>
<p>Didėjantis spausdinamų pinigų kiekis padarė neabejotiną įtaką Lietuvos gyventojų (ne)gerbūviui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) padarė tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad šiemet atsidūrėme didžiausią vargą patiriančių šalių penketuke, o mus lenkia net ir kaimynė Lenkija, galinti džiaugtis gerokai didesniu vidutiniu mėnesiniu atlyginimu. Tačiau LLRI ekspertė Karolina Mickutė įsitikinusi, kad proveržį šalyje pasiekti padės tik dinamiškas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kilimas.</p>
<p>Štai šių metų duomenimis, vidutinis atlyginimas Lenkijoje siekia maždaug 1 590 eurus (7 560 zlotai)[1]. Tuo tarpu Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį jis pasiekė 1 116,2 eurus „į rankas“[2].</p>
<p>2022 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, Lietuva pagal vargo indeksą nusmuko tiesiai į vargingiausiųjų šalių penketuką.</p>
<p>LLRI komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė tokį reiškinį aiškina išaugusia infliacija, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu ir augančiu nedarbo lygiu. Anot jos, būtent rekordinis kainų augimas ir padarė didžiausią įtaką ekonominei padėčiai[4].</p>
<p>„Infliacija mažina realias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Vis dėlto skaudžiausiai veikia tai, kad dėl itin didelio kainų augimo ir didelio neapibrėžtumo ateityje pinigai nebetenka vertės, negali tarnauti, kaip taupymo priemonė. Tiek gyventojams, tiek įmonėms darosi vis sunkiau prognozuoti savo išlaidas ir pajamas, investuoti“, – teigė K. Tamkutė[4].</p>
<blockquote>
<p>Kaip mažiausiai ekonomiškai vargstančios šalys (2022 m. pirmame ketvirtyje) buvo įvardytos Airija, Malta, Slovėnija, Norvegija, Lenkija. O štai už Lietuvos nugaros rikiavosi Ispanija, Graikija, Slovakija bei Italija.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skurdas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Proveržį pasiekti padėtų dinamiška mėnesinė alga</h2>
<p>LLRI vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, šalyje siekiant proveržio, derėtų atsižvelgti į minimalios algos kėlimą. Pasak jos, jis turėtų būti dinamiškas ir orientuotas į rinką, o tarp gerųjų pavyzdžių puikuojasi ir Estijos pavyzdys, kur MMA dydis yra siejamas su darbdavių gebėjimais ją mokėti[6]. </p>
<p>K. Mickutė sureagavo į rugpjūčio pabaigoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą atnaujintą MMA apskaičiavimo tvarką ir teigė, kad svarstant tokius pakeitimus būtina užtikrinti, kad MMA kuo mažiau iškraipytų darbo jėgos kainą, o galėtų būti didinama tik padidėjus darbo našumui.</p>
<p>Pasak jos, kai nustatomas per didelis MMA, tai suteikia nepatogumų ir darbuotojams, ir darbdaviams – tai sumažina paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie esą gali netekti ir darbo, pradėti dirbti neoficialiai ar netgi trumpinti oficialias darbo valandas. Įmonėms tai reiškia ir sudėtingesnį atsitiesimo po krizės laikotarpį.</p>
<p>Europos Sąjungos lygiu svarstoma Direktyva nurodo, kad didinant MMA reikia atsižvelgti ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir į produktyvumą.</p>
<blockquote>
<p>„Svarbu tai, nes didinant MMA didinimo neatsižvelgus į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą“, – teigė LLRI vyresnioji ekspertė[6].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darb-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jau greitai pajusime augančio skurdo mastus</h2>
<p>Nors ir ne visiems šis laikotarpis reiškia rimties metą, kuomet derėtų gerai apgalvoti kiekvieną savo pirkinį, tačiau gerokai šoktelėjusios kainos vienaip ar kitaip palies kiekvieną iš mūsų. Menkiau uždirbantieji tą jau jaučia dabar, kai vietoje 30 eurų, skiriamų savaitės maisto racionui, <a title="Ką uždirbsime, tą ir pravalgysime? Skurdo rizika šalyje vis didėja" href="/ka-uzdirbsime-ta-ir-pravalgysime-skurdo-rizika-salyje-vis-dideja">būtiniausių maisto produktų krepšelio nebepavyksta įsigyti be 50 eurų</a>.</p>
<p>Remiantis Statistikos departamento pateiktais duomenimis, vien pernai metais (lyginant su 2020-aisiais) skurdo lygis šalyje paaugo per 1,2 proc. ir siekė 21,2 proc.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad <a title="Valstybės iždas pučiasi, nors infliacija ne tik bado akis, bet ir gramdo žmonių pinigines" href="/valstybes-izdas-puciasi-nors-infliacija-ne-tik-bado-akis-bet-ir-gramdo-zmoniu-pinigines">labiausiai per metus buvo juntamas </a>pieno produktų ir kiaušinių (47 proc.), aliejaus (40 proc.), duonos ir grūdų gaminių (34 proc.), mėsos ir jos produktų (22 proc.) brangimas.</p>
</blockquote>
<p>Greta elektros kainų pūtimosi <a title="Per karščius mušami vandens pirkimo rekordai: pinigai išleidžiami be reikalo – geriau gerti iš čiaupo" href="/per-karscius-musami-vandens-pirkimo-rekordai-pinigai-isleidziami-be-reikalo-geriau-gerti-is-ciaupo">pranešta ir apie brangsiantį geriamąjį vandenį iš čiaupo</a>. Kaip pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) geriamasis vanduo gyventojams pabrango jau nuo rugpjūčio. Didžiausios sąskaitos už vandenį pasiekė mažąsias savivaldybes, o tuo tarpu didmiesčių gyventojai moka kiek mažiau.</p>
