Lietuvos vardas neigiamai skamba visame pasaulyje: nebepavyksta prisidengti Vakarų ar Europos šydu

Išsiskyrė Lietuvos ir Europos Komisijos pozicijos

Lietuvai pradėjus ES sankcionuotų prekių tiekimo į Kaliningradą blokadą, užsienio žiniasklaida nerimsta ir svarsto scenarijus, kaip į tai gali atsakyti pati Rusija. O tuo tarpu Lietuvai nepavyko eilinį kartą prisidengti Europos Komisijos vardu – pastaroji išreiškė visai kitą savo poziciją, o pasaulinio lygio naujienų portalai pabrėžia, kad tai ne Europos Sąjungos ar EK, bet Vilniaus arba Lietuvos sankcijos. Yra net ir atvirai teigiančių, kad Lietuva kelią grėsmę visam pasauliui provokuodama trečiąjį pasaulinį karą.

Praėjusį šeštadienį Lietuva ėmėsi ypatingai agresyvių prieš Rusiją nukreiptų veiksmų – valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus apie pradėtą Kaliningrado blokadą, argumentuojant, kad taip daroma dėl Vakarų sankcijų^[1].

Tačiau kiek vėliau paaiškėjo, kad tokių agresyvių veiksmų norėjo imtis pati Lietuva, o EK čia – ne prie ko. Briuselyje populiarus Politico.eu naujienlaiškis „Brussels Playbook“ ketvirtadienį išspausdino straipsnį, kuriame pabrėžia, kad remdamasis savo šaltiniais EK pranešė, kad Lietuvos ir EK pozicija į Kaliningrado tranzito ribojimus išsiskyrė.

Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris pabrėžė, kad Lietuva „turi taikyti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją patikrinimus“, tačiau „šie patikrinimai turi būti tikslingi, proporcingi ir veiksmingi“. Anot jo, jie bus grindžiami pažangiu rizikos valdymu, kad būtų išvengta sankcijų vengimo ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos laisvam tranzitui“^[2].

Turėjo vykdyti tik „proporcingus“ patikrinimus

Dviejų pareigūnų patikinimu, naujose gairėse esą yra aiškiai nurodoma, jog Lietuvos muitinės turi tikrinti prekes, kad būtų išvengta sankcijų vengimo, tačiau gali leisti gabenti metalus, jeigu jie yra skirti Rusijos vidaus rinkai, t. y. Kaliningradui.

Visgi, pasak „Brussels Playbook“, Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė laikosi kiek kitos pozicijos ir tvirtina, kad plieno ir juodųjų metalų tranzito per ES draudimas yra bloko sankcijų, dėl kurių sutarė visos 27 valstybės narės, dalis.

„Kaip numatyta 2022 m. kovo 15 d. priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete, 2022 m. birželio 17 d. galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės dėl Rusijos plieno ir kitų juodųjų metalų gaminių importo į ES ir tranzito per ją, – teigė premjerė ir pridūrė. – ES ribojamąsias priemones taiko vadovaudamasi ES teise ir konsultuodamasi su Europos Komisija“^[2].

Leidinys tuo pačiu išvaikė ir visas abejones dėl psichologinės būsenos, jei netyčia pagalvojote, kad išprotėjote.

Anot „Brussels Playbook“, Lietuvos ir EK pozicija šiuo klausimu skiriasi, mat Lietuva pareiškė, kad ES sankcijos apima draudimą vežti metalus tranzitu, todėl Lietuva turinti blokuoti tokį tranzitą į Kaliningradą. O štai EK atstovas spaudai teigė, jog Lietuva tik turi atlikti „proporcingus“ patikrinimus ir toliau „leisdama laisvą tranzitą“^[2].

Nori pasirodyti „kieta“?

Agresyvi Lietuvos užsienio politika ypatingai Rusijos atžvilgiu jau nėra naujiena, tačiau šį kartą buvo akivaizdžiai perlenkta lazda ir net svarstoma, ar tai nesukels Rusijos fizinio atsako. Ir, nors pati Lietuva naiviai bando prisidengti EK vardu, užsienio žiniasklaida šios niekur nemini, priešingai, visur aidi tik Lietuvos ir Vilniaus vardas. Deja, ne iš pačios geriausios pusės.

Pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog šis Lietuvos žingsnis – beprecedentis ir Rusija jį laiko neteisėtu. O štai kiti Rusijos pareigūnai nevengė ir paminėti, kad už tai Lietuvai bus atsakyta^[3].

„Rusija tikrai atsakys į tokius priešiškus veiksmus. Priemonės rengiamos tarpžinybiniu formatu ir jų bus imtasi artimiausiu metu. Jų pasekmės turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – teigė Rusijos Federacijos Saugumo Tarnybos sekretorius Nikolajus Petruševas^[3].

Tačiau Lietuvos pareigūnas Rolandas Kačinskas tikina, jog „keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningrado sritį per Lietuvos teritoriją tęsiasi nenutrūkstamai. [Lietuva] neįvedė jokių vienašališkų, individualių ar papildomų tranzito apribojimų ir veikia pilnai pagal ES teisę“.

O štai buvęs ukrainiečių diplomatas Rostislavas Iščenka pareiškė, kad tokie Lietuvos veiksmai dalinai blokuojant Kaliningrado transportą, yra pretekstas skelbti karą^[4].

„Šis sprendimas yra savižudiškas, nes tai yra aiškus casus belli (pretekstas skelbti karą). Tarptautinė teisė vienareikšmiškai garantuoja bet kuriai valstybei prieigą prie savo eksklavo, traktuojant bet kokį trukdymą tam kaip agresiją“, – konstatavo R. Iščenka^[4].

Didėja įtampa tarp Rusijos ir NATO

Rusijai pažadėjus imtis atsakomųjų veiksmų, NATO narės pranešė palaikančios Lietuvą, todėl tai tik dar labiau paspartino įtampos augimą. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas gindamas Lietuvos poziciją pareiškė, jog Lietuva jokių vienašališkų nacionalinių apribojimų nesiėmė, o bet kokie pranešimai Rusijoje, nurodantys, kad Lietuva taiko savas sankcijas, esą yra „gryna propaganda“^[5].

Visgi, J. Borrellas pareiškė besibaiminantis dėl Rusijos atsakomųjų veiksmų. O „BlueBay Asset Management“ vyresnysis valstybės strategas Timothy Ashas konstatavo, jog Rusija į tai „neabejotinai sureaguos“.

„Sausumos puolimas, siekiant nutiesti koridorių per Lietuvą, būtų tiesioginis puolimas prieš ją, sukeliantis NATO 5-ojo straipsnio gynybą. Putinas tai žino – tai būtų karas su NATO. Ar gali Putinas sau tai leisti, kai jam sunku įgyvendinti net dabar gerokai sumažėjusius strateginius tikslus Ukrainoje? Jam taip pat tektų pradėti puolimą per Baltarusiją, ištempti tiekimo linijas ir suskaldyti savo pajėgas“, – teigė T. Ashas^[5].

Tačiau, pasak jo, Rusija gali imtis ir kito, kiek gudresnio žingsnio siekiant pamokyti Lietuvą, dėl kurio būtų labai sunku nustatyti, ar buvo pažeistas NATO 5-asis straipsnis, ar ne. Rusija esą galėtų panaudoti savo dideles jūrų pajėgas Baltijos jūroje siekdama užtikrinti tam tikrą Lietuvos prekybos blokadą.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova patikino, kad tiek Lietuvai, tiek ES per jų diplomatines atstovybes Maskvoje buvo pareikšta apie tokių veiksmų neleistinumą ir būtinybę keisti strategiją ir grąžinti situaciją į teisėtą eigą. Kitu atveju, „atsakomieji veiksmai bus neišvengiami^[5].